Bizantijos imperijos žlugimas
Priežastis: vulkanų išsiveržimas ir visuotinis atšalimas
Mokslininkai rekonstravo, kaip keitėsi klimatas Šiaurės pusrutulyje per pastaruosius 2000 metų. Informacijos šaltinis - metinės medžių rievės, tikslus vasaros temperatūrų rodiklis. Kuo palankesni orai, tuo platesnės rievės. Paleoklimatologai nustatė, kad per pastaruosius 2000 metų stipriausiai atšalo 536-660 metais. Šis ledynmetis buvo susijęs su supervulkanų išsiveržimais. Sprendžiant pagal pelenų nuogulas Antarktidos ir Grenlandijos ledynuose, į atmosferą jų daugiausia pateko 536, 540 ir 547 metais. Tai buvo globalinės katastrofos, sukėlusios branduolinės žiemos efektą: į atmosferą išmesti milijonai tonų smulkiausių dalelių uždengė Saulę. Prie nederlingų metų prisidėjo ir ligų epidemijos. Pagal vieną iš versijų būtent dėl staigaus atšalimo mutavo buboninio maro sukėlėjai. Praėjus 5 metams po šalčių nusistovėjimo, Bizantiją užgriuvo maras, jo aukomis tapo apie 100 mln. gyventojų. Bizantija nusilpo ir neteko didžiulių teritorijų. Tuo pasinaudojo arabų gentys. Arabijos pusiasalyje dėl visuotinio atšalimo klimatas tapo švelnesnis ir drėgnesnis, taigi padidėjo derlingumas, skatinęs demografinį sprogimą. Kita vertus, tai sudarė sąlygas gerokai padidinti kupranugarių bandų skaičių, o šie buvo pagrindinis kariuomenės transportas. Taip Arabijos kalifatas įgijo ekspansijos resursų.
Mongolų-totorių užkariavimai
Priežastis: svaidomosios artilerijos atsiradimas
Mongolai buvo vieninteliai pasaulyje klajokliai, kurie sugebėjo užimti gerai įtvirtintus miestus. Beveik visus didelius Rusios miestus mongolai šturmu užimdavo per 6, daugiausia 10 dienų. Čingischano kariai per 10 karinių veiksmų metų Kinijoje įvaldė pažangiausias to meto apsiausties technologijas pasaulyje. Užpuolikai turėjo mašinų, kuriomis iš 100-200 m atstumo griaudavo sienas 60-80 kg sveriančiais akmenimis. Mongolai jų nesivežiodavo su savimi, o per keletą dienų susikonstruodavo vietoje. Rusai neturėjo kovos su šiuo ginklu įgūdžių, o štai mongolų laimėjimai Europoje, kurios akmeninės tvirtovės buvo įtvirtintos geriau, buvo gerokai kuklesni.
Senovės Graikijos žlugimas
Priežastis: ekologinė katastrofa dėl grobuoniško miškų kirtimo
Mokslininkai nustatė, kad senovėje Graikijos peizažas nelabai panėšėjo į nykoką dabartinį landšaftą. Beveik visas pusiasalis buvo apaugęs miškais. Tačiau didžiųjų jūrų keliautojų ir statytojų tėvynei reikėjo daugybės medienos. Kaip liudija senovės graikų mokslininkas Teofrastas, vadinamas botanikos tėvu, baigiantis IV a. pr. m. e., miškas jau augo tik Peloponeso pusiasalio centre, pagrindinę laivams statyti tinkamos medienos dalį teko pirkti Makedonijoje, Trakijoje, Italijoje, Mažojoje Azijoje, Sirijoje. Senovės Graikijos klestėjimo pagrindas daugiausia buvo alyvuogių aliejaus eksportas. „Skystasis auksas“ šalies ekonomikai reiškė daugmaž tą patį, ką dabar reiškia nafta ją išgaunančioms šalims. Iškirsto miško vietoje buvo sodinami alyvmedžiai, kurių šaknų sistema, einanti vertikaliai gilyn, nestabdė dirvos erozijos, laikui bėgant lietūs nuplovė derlingą dirvos sluoksnį. Tyrinėdami dirvos sąnašas upių grunte mokslininkai nustatė, kad šių procesų kulminacija sutapo su III a. pr.m.e. pabaiga. Dėl žemės ūkio nuosmukio Graikija nebegalėjo savęs išmaitinti ir tapo priklausoma nuo grūdų importo iš kaimyninių šalių. Atėnų ir Spartos vidaus karas galutinai nusilpnino Graikiją, ji tapo lengvu grobiu užkariautojams makedoniečiams, o paskui atsidūrė Romos valdžioje.
Didysis badmetis
Priežastis: klimato pasikeitimas ir staigus atšalimas
Treji metai iš eilės - 1601-1603 - buvo katastrofiškai nederlingi. Klimatologai nustatė, kad nuo XIV a. pradžios Golfo srovė ėmė lėtėti ir Europoje prasidėjo mažasis ledynmetis. Jo pikas - XVII a. pradžioje, kai Saulės aktyvumas taip pat pasiekė minimumą. Amžiaus pradžioje žiemos buvo tokios atšiaurios, kad sniegas iškrisdavo jau rugsėjį, o pirmosios šalnos prasidėdavo liepą ar rugpjūtį. Golfo srovės susilpnėjimo sukeltą efektą sustiprino Peru vulkano išsiveržimas 1600 m. - jis į atmosferą išmetė didžiulį kiekį pelenų. Buvo riesta visai Europai: Temze ir Dunojumi buvo galima važinėtis rogėmis, Prancūzijoje ir Vokietijoje paukščiai sušaldavo skrisdami. Rusijoje dėl maisto stygiaus žuvo apie 3 mln. žmonių.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą