Visiems pažįstami daiktai gali būti pritaikyti visiškai nestandartiškai...
Želatina
Kaip žinoma, želatinos yra dedama į kai kuriuos maisto produktus, ji naudojama gaminant želė, šaltieną, kai kada - jogurtą. Bet želatinos galima rasti ir drabužiuose. Nors želatina yra įsivaizduojama kaip lipni ir liulanti masė, iš tiesų tai yra milteliai, gaunami iš susmulkintos gyvūnų odos, kremzlių, kaulų čiulpų ir kitų kūno dalių. Pasirodo, jie tinka ir drabužiams gaminti.
Specialistai jau išmoko iš želatinos gaminti verpalus, kurie yra tvirti ir šilti - nors pirštines megzk (tiesa, jos bus nevalgomos). Naudoti želatiną drabužiams gaminti nėra labai keista. Tekstilės pramonė jau prieš šimtą metų eksperimentavo tam naudodama ir daržoves bei maisto atliekas, kol viršų paėmė naftos pramonė.
Šiandien, kadangi ieškoma ekologiškesnių ir biologiškai mažiau kenksmingų būdų gyventi, mokslininkai ir dizaineriai ieško natūralesnių aprangos žaliavų. Skamba keistai, bet visai tikėtina, kad ateityje mūvėsime želatinos puskojines, vilkėsime bambuko sukneles arba marškinius iš rūgpienio.
Saulės šviesa
Ko namuose visada yra daug, bet apie ką niekada nesusimąstote? Saulės šviesos. Labai gaila, kad nėra jokio būdo jos prisipilti į butelį. Mokslininkai taip pat suko galvas dėl šios problemos, todėl jiems teko sukurti butelį su saulės šviesa.
Naudoti saulės energiją dabar yra populiaru išsivysčiusiose šalyse. Saulės baterijos renka ir kaupia elektros energiją, bet vis dėlto, kaip ir anksčiau, šalys dar priklauso nuo skystojo kuro.
Todėl mokslininkai iš Harvardo universiteto nusprendė pasukti galvas, kaip būtų galima saulės šviesą paversti skystu kuru, ir jiems tai pavyko. Jie sukūrė dirbtinių lapų sistemą: tie lapai naudoja saulės šviesą vandeniui skaidyti į jo sudedamąsias dalis, o paskui su bakterijų pagalba vandenilį ir deguonį paverčia skystu kuru - izopropanoliu. Kitaip tariant, mokslininkai rado būdą imituoti fotosintezę.
Kitas uždavinys - peržengti tokių augalų efektyvumo 1 procento ribą. Galbūt kada nors mes į automobilių kuro baką pilsimės skystus degalus, pagamintus pasitelkus saulę.
Tamponai
Miestuose paprastai būna dviejų rūšių kanalizacijos sistema. Viena - surinkti nuotekoms, kita - lietaus vandeniui. Deja, kai kada lietaus kanalizacija yra užteršiama nuotekomis, kurios savo ruožtu užteršia vandens šaltinius, į kuriuos nuteka.
Kaip nustatyti taršą? Vienas iš būdų - kanalizacijos sistemoje nutiesti optinio pluošto kabelius taršos šaltiniui surasti, bet jie kainuoja nemažus pinigus. Kitas metodas - naudoti spektrofotometrus, kurie yra brangūs.Taigi čia padėti galėtų tamponai, gaminami iš absorbuojančios neapdorotos medvilnės.
Kai ši medžiaga susiliečia su optiniais balikliais, esančiais skalbikliuose, plovikliuose, kitais reagentais, kurių galima rasti kanalizacijoje, ji jas sugeria. Net po nedidelio kontakto tamponas ultravioletinėje šviesoje ima švytėti.
Kaip suprantate, naudojant tamponus yra labai lengva ieškoti užteršto vandens. Specialistai pradeda nuo galo - užteršto srauto ar vandens kanalo, ir juda atgal, pakeliui tikrindami tamponais. Kitaip nei kiti taršos šaltinio paieškos būdai, tamponai yra pigūs ir praktiški, su jais dirbti nereikia specialių įgūdžių.
Kačių kraikas
2014 m. vasarį branduolinių atliekų saugykloje Naujojoje Meksikoje kilo aliarmas. Sprogo 55 galonų konteineris su radioaktyviomis atliekomis. Prireikė kelių mėnesių tyrimo avarijos kaltininkui rasti. Pasirodė, kad kažkas nusipirko netinkamos rūšies kačių kraiko! Kačių kraikas puikiai sugeria augintinio šlapimą ir lygiai taip pat sėkmingai sugeria radioaktyvias atliekas.
Neorganinis kačių kraikas idealiai tinka stabilizuoti nitratams radioaktyviose atliekose - jos neperdžiūva ir neįkaista iki pavojingos ribos. Rezervuare jį sumaišius su radioaktyviomis atliekomis pastarosios nereaguoja su aplinka. Veikiausiai kartą kažkam nutarus tapti „žalesniais“, vietoj neorganinio kraiko buvo panaudotas organinės kilmės kraikas, pagamintas iš augalinio pluošto.
Organiniai kraikai nepasižymi savybėmis, reikalingomis cheminiam nitratų stabilizavimui, todėl tirpalui išdžiūvus jis gali užsidegti. Prikimšus rezervuarus tokio kraiko, jie tapo tikromis bombomis. Laimė, didžioji jų dalis buvo saugoma po žeme, o kiti - apsaugoti dvigubais konteineriais.
Plastikiniai maišeliai
Plastikiniai maišeliai, kaip žinoma, kenkia aplinkai. Jie yra gaminami iš naftos (kuri kada nors išseks), suyra per 10-20 metų. Patekę į aplinką, jie kelia didžiulę grėsmę gyvūnams. Kai kuriose pasaulinio vandenyno dalyse plastikinių maišelių yra šešis kartus daugiau negu planktono.
Norint sumažinti naudojamų maišelių kiekį visame pasaulyje, kai kurios valstybės jau ima papildomą mokestį už maišelius parduotuvėse. Ką daryti su tais maišeliais, kurie užteršia pasaulio gamtą? Mokslininkai siūlo dalį jų perdirbti į gana naudingus daiktus. Pavyzdžiui, plastikiniai maišeliai tinka dyzeliniam kurui gaminti. Taip pat juos galima paversti kitais naftos produktais - dujomis, gazolinu, tirpikliu, pramonine alyva.
Katžolė
Jeigu turite katę, tikriausiai pastebėjote, kad ją labai traukia katžolės kvapas. Katžolė priklauso notrelinių šeimai, bet labiausiai yra žinoma tuo, kad katėms yra tarsi narkotikas. Vos pajutusios šio augalo kvapą, katės ima raičiotis ir apskritai keistokai elgtis. Tiesa, dėl genetinių priežasčių taip į katžolę reaguoja tik pusė kačių.
Katės - ne vieninteliai gyvūnai, kuriuos iš proto veda katžolės lapų kvapas. Vabzdžiai taip pat užuodžia katžolėje esantį aliejų, bet jo labai nemėgsta. Tyrimai rodo, kad katžolė 10 kartų efektyviau už chemines medžiagas apsaugo nuo uodų, tokį patį poveikį daro ir galvijus puolantiems gyliams.
Kodėl katžolė yra geras insekticidas, niekas nežino. Galbūt vabzdžius jos kvapas tiesiog erzina. Tiesa, šio augalo aliejus, juo tepantis odą, veikia ne taip efektyviai, bet daug kas jį mėgsta, nes jis yra nenuodingas ir 100 proc. natūralus.
Vaikiška pudra
Vaikiška pudra paprastai naudojama, kai norima išvengti iššutimo, tačiau dabar gydytojai jos nerekomenduoja, nes miltelių lengva įkvėpti, o tai gali pakenkti jautriems vaiko plaučiams. O amerikietis geologas Bendžaminas Endrius (Benjamin Andrews) ją naudoja vulkanų išsiveržimams prognozuoti.
Mokslininkas tiria vulkanų griaunamąją jėgą. Kadangi ugnikalniai kasmet pražudo apie 900 žmonių, B.Endrius nori juos perprasti ir sumažinti katastrofiškus skaičius. Tyrinėti ugnikalnius yra problematiška, nes prie jų negalima prisiartinti: realų pavojų kelia ne išsiveržusio ugnikalnio lėtai judanti lava, o pelenai, purvas ir akmenys, kurie yra išmetami į orą.
Išsiveržimams tirti B.Endrius sukūrė miniatiūrinį vulkaną laboratorijoje. Jis perka daugybę talko - tai yra pagrindinis vaikiškos pudros komponentas, kad galėtų tirti išmetamų medžiagų išsiveržimų įvairiomis sąlygomis modelius. Ši medžiaga idealiai tam tinka.
Dekoratyviniai blizgučiai
2014 m. gruodį blizgučiai netikėtai buvo įvertinti NASA. NASA ruošiasi paleisti kosminį Džeimso Vebo teleskopą, pakeisiantį Hablo teleskopą. „James Webb“ kainuoja 8 milijardus dolerių ir su laivu sveria apie 7 tonas. NASA vertinimu, jis yra per brangus ir per didelis.
Kosmoso agentūra ilgai ieškojo alternatyvos ateities teleskopams. Pavyzdžiui, reikėtų sumažinti 400 kg sveriančio veidrodžio, būtino tokiam galingam teleskopui, gabaritus. NASA inžinieriai plėtoja Orbiting Rainbows koncepciją: vietoj kietų veidrodžių siūlo naudoti šviesą atspindinčių dalelių, panašių į blizgučius, debesis. Šios dalelės, sveriančios ir kainuojančios daug mažiau negu paprastas veidrodis, gali tapti plaukiojančiu veidrodiniu debesiu ir padėti NASA tirti tolimas žvaigždes ir egzoplanetas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą