"Noriu grąžinti kalendorių. Visą perskaičiau - neįdomus"

Aptarnavimo srityje dirbantiems žmonėms įnoringų klientų įgeidžiai arba bandymas demonstruoti savo galias ir valdžią dažnai kelia šypseną. Ilgametę darbo patirtį turintys specialistai stengiasi galvoti, kad tokie klientai turi psichologinių problemų arba yra tiesiog nelaimingi žmonės. Tačiau kad ir kokie būtų stiprūs šarvai, nepagrįsti priekaištai žeidžia labai stipriai.

Situacija sekmadienį viename prekybos centre: prie kasos priešais stovinti inteligentiškai atrodanti pensininkų porelė staiga pradeda plūsti prieš juos stovinčią močiutę, kuri pritrūkusi pinigų nori pardavėjai grąžinti keletą prekių.

"Ir kaip jums ne gėda? Pirmiausia pinigus susiskaičiuokite, tada prekes į vežimą kraukite, dabar gaišinate visų laiką..." - pradėjo rėkti inteligentiškoji ponia, nepaisant to, kad prekių grąžinimo procedūra neužtruko nė minutės.

Aprėkta močiutė labai mandagiai atsikirto, kad žmonėms visko gyvenime pasitaiko, ir pasiėmusi prekes nuėjo. Ponia dar bandė purkštauti, bet iš aplinkinių ir pardavėjos sulaukė anaiptol ne pritarimo, o tik paniekos.

"Jūs parodykite man čia nors vieną žmogų, kuris neturi laiko. Jei neturi laiko, argi valkiosies sekmadienį po prekybos centrus?" - neištvėrė kasininkė. O kai sugėdinti "teisuoliai" nuėjo, kasininkė pradėjo pasakoti, kad tokių isteriškų pirkėjų pasitaiko labai dažnai.

"Ir kas keisčiausia - visuomet labiausiai skuba ir visus moko gyventi pensininkai ir bedarbiai", - šypsojosi kasininkė.

Dešimties pėdkelnių buvo per daug

Prekybos ir aptarnavimo sferoje dirbantys žmonės, ko gero, jaučio odą galėtų prirašyti įvairiausių linksmų ir nelabai nutikimų apie neadekvatų pirkėjų ar klientų elgesį. "Vakarų ekspresui" jie sutiko papasakoti dalį tokių atvejų, tačiau visų pokalbininkų - jų pačių prašymu - vardai pakeisti.

"Pardavėjai su pirkėjų kultūros stygiumi susiduria nuolat, ypač tuomet, kai pastarieji sugalvoja susigrąžinti išleistus pinigus. Pavyzdžiui, vyriškis atnešė grąžinti plėšomą kalendorių, nepaisant to, kad spaudos grąžinti pagal įstatymus negalima. Motyvas: "Per kelias dienas visą perskaičiau - labai neįdomus..." Kita moteris prisipirko dešimt identiškų akcijinių pėdkelnių, o kitą dieną dvi atnešė grąžinti - esą aštuonios tiko, o dvi jau nelabai... Vyriškis, nusipirkęs visą arbūzą, kitą dieną atnešė jo skiltelę ir pareiškė: "Valgiau, valgiau, iš pradžių atrodė visai nieko, bet ši dalis man nebepatiko. Grąžinkite pinigus..." Paprastai tokius varome lauk ir tiek, tačiau kiti stovi, rėkia ir niekur neina, nesvarbu, kad jie neteisūs", - pradėjo pasakoti vieno uostamiesčio prekybos centro darbuotoja Danutė.

Taip pat ji prisiminė vyriškį, kuris atnešė atidarytus ir beveik suvalgytus ešerio su pomidorų padažu konservus ir pareiškė: "Čia ne ešerys. Aš pats žvejys, žinau, koks ešerio skonis..."

Pinigai už... žuvų galvas

Kita ne tokia smagi situacija nutiko, kai moteris atnešė susuktą maišelį ir pareiškė vakar pirkusi kelias šviežias menkes, o jos, pasirodo, pašvinkusios. Pardavėjos paprastai nesiginčija dėl žuvies šviežumo ir grąžina pinigus. Taip buvo pasielgta ir tą sykį. Tačiau kai pirkėja laiminga išėjo, pardavėjos išvyniojo maišelį ir ten rado tik... žuvų galvas.

"Kartą atbėgo įsiutusi moteriškė ir pareiškė, kad mūsų parduotuvėje nusipirko kruopų, užkrėstų kandimis. Nesiginčijome ir paprašėme atnešti kruopas ir čekį. Po kurio laiko moteris atnešė krūvą čekių: "Kadangi kandžių pilna visose namuose esančiose kruopose, apmokėkite man visų metų čekius", - pareiškė. O kai pradėjome aiškintis, pasirodo, ji tiksliai ir nežinojo, kuriame prekybos centre pirktos kruopos buvo su kandimis, o gal jų atsirado jau namų spintelėje. Pinigų, aišku, ji neatgavo", - pasakojo Danutė.