Nepakeičiami daiktai iš Kinijos

Nepakeičiami daiktai iš Kinijos

Kas šiandien gaminama ne Kinijoje? Užrašą „Made in China“ galima pamatyti ant visko, pradedant maisto produktais, įvairių šalių suvenyrais, baigiant brangiais automobiliais. Nieko keista: istorija rodo, kad taip buvo visada...

Popierius

Pirmuoju didžiu senovės kinų išradimu laikomas popierius. Pasak kinų metraščių, popierių 105 m. išrado Hanų dinastijos imperatorių rūmų pareigūnas Cai Lunas. Žiloje senovėje Kinijoje užrašams buvo naudojamos bambuko juostelės, susukamos į ritinėlius, šilkas, medinės ir molinės lentutės ir pan. Seniausi kiniški tekstai buvo aptikti ant vėžlio kiautų, datuojamų 2 tūkstantmečiu pr. m. e. III a. popierius jau buvo plačiai naudojamas raštams vietoj brangesnių tradicinių medžiagų.

Knygų spausdinimas

Atsiradus popieriui buvo pradėtos spausdinti ir knygos. Seniausias žinomas spausdinto teksto pavyzdys - tai sutra sanskrito kalba, spausdinta ant kanapių popieriaus maždaug 650-670 m. Tačiau pirmąja standartinio dydžio spausdinta knyga laikoma Tangų dinastijos laikais (618-907 m.) išleista Deimantinė sutra. Ją sudaro 5,18 m ilgio ritinėliai. IX a. atsiradus spaudai, iš esmės pasikeitė ir įrišimo technika. Tangų epochos pabaigoje knyga iš susuktų ritinėlių virto lapų krūvele, primenančia šiuolaikinę brošiūrą. Vėliau, Songų dinastijos laikais (960-1279 m.), lapus pradėta lenkti per pusę, ir knyga tapo panaši į šiuolaikinę. Juanių dinastija (1271-1368 m.) ėmė naudoti viršelį iš kieto popieriaus, o Mingų dinastijos laikais lapus pradėta siūti siūlais.

Parakas

Manoma, kad parakas buvo pagamintas Kinijoje X a. Iš pradžių jis buvo naudojamas padegamuosiuose sviediniuose, o vėliau buvo išrasti sprogstamieji sviediniai su paraku. Pagal kinų metraščius, parakiniai šautuvai pirmą kartą buvo panaudoti 1132 m. mūšiuose. Tai buvo ilgas bambuko vamzdelis, į kurį buvo dedama parako ir jis padegamas. Tokiu ginklu priešai būdavo stipriai apdeginami. Po šimto metų, 1259 m., pirmą kartą pagamintas šautuvas, šaudantis kulkomis - storas bambuko vamzdis, į kurį tilpo parako užtaisas ir kulkos. Vėliau, XIII-XIV a., Kinijoje paplito metalinės patrankos, užtaisomos akmeniniais rutuliais. Be karybos, parakas buvo plačiai naudojamas buityje. Pavyzdžiui, jis buvo laikomas gera dezinfekcijos priemone gydant opas ir žaizdas epidemijų metu, taip pat buvo naudojamas kenksmingiems vabzdžiams nuodyti.

Ko gera, „ryškiausias“ išradimas, susijęs su parako atsiradimu, yra fejerverkai. Kinijoje jie buvo itin svarbūs. Pagal senovės prietarą, piktosios dvasios labai bijo ryškios šviesos ir garsaus triukšmo. Todėl nuo seno per kinų Naujuosius metus kiemuose tradiciškai deginami laužai iš bambuko, kuris degdamas šnypščia ir garsiai pokšėdamas sprogsta. O juk fejerverkai pagal garso ir šviesos stiprumą gerokai pranoksta senąjį būdą. Vėliau nagingi kinai pradėjo gaminti įvairiaspalvius fejerverkus, į paraką pridėdami įvairių medžiagų.

Kompasas

Manoma, kad pirmasis kompaso prototipas pasirodė Hanų dinastijos laikais (202 m. pr. m.e. - 220 m.), kai kinai pradėjo naudoti magnetitą (feromagnetinis mineralas). Tiesa, jis buvo naudojamas ne navigacijai, o burtams. Sename I a. tekste senovinis kompasas apibūdinamas taip: „Šis instrumentas primena šaukštą, o padėjus jį ant lėkštės, jo rankena nukryps į pietus“. Tobulesnę kompaso konstrukciją su adata XI a. pasiūlė kinų mokslininkas Šen Ko (Shen Kuo), o kaip navigacijos priemonė jis pradėtas naudoti XII a.

Tualetinis popierius

Kinai - popieriaus gamybos meistrai. Jie ne tik pirmieji pradėjo gaminti popierių, bet ir pirmą kartą jį panaudojo higienos tikslais. Pirmą kartą apie tualetinį popierių užsimenama 589 m., kai kinų mąstytojas Jan Džitui (Yan Zhitui) savo užrašuose primygtinai rekomendavo nenaudoti tualete popieriaus su citatomis iš Penkiaknygės arba su išminčių vardais. IX a. arabas keliautojas, apsilankęs Kinijoje, buvo šokiruotas. „Kinai visiškai nesirūpina švara - jie neapsiplauna vandeniu, o tik nusišluosto popieriumi“, - rašė jis. Iki XIV a. beveik visi Kinijos gyventojai nustojo naudoti lapus iš įvairių traktatų - tualetinis popierius pradėtas gaminti pramoniniu būdu. Į Europą jis pateko XIV a., tikriausiai kartu su pirkliu ir keliautoju Marku Polu (Marco Polo).

Restorano valgiaraštis

Popieriaus pranašumas, palyginti su europietišku pergamentu iš avinėlių odos, buvo pigumas ir prieinamumas. Todėl išradingiems žmonėms atsiverdavo plačios kūrybinės galimybės. Būtent Kinijoje pasirodė pirmasis restorano valgiaraštis: tai įvyko valdant Songų dinastijai (960-1279 m.), kai vidurinio sluoksnio atstovai, nespėdami pareiti namo papietauti, eidavo į viešojo maitinimo įstaigas - smukles, arbatines, restoranus. Pastarųjų verslo pamatas buvo netoliese esantys viešnamiai, dainuojančių merginų namai ir dramos teatrai. Taip pat restoranuose maitinosi keliautojai svetimšaliai ir kinai, migruojantys į miestus iš regionų, kuriuose maistas buvo gaminamas skirtingai. Norint patenkinti skonių įvairovės poreikį, miestų restoranuose atsirado valgiaraštis.

Banknotai

Popieriniai pinigai taip pat yra kilę iš Kinijos. Jie buvo išrasti VII a., kad pirkliams nereikėtų nešiotis sunkių monetų, kurios dar ir viliojo vagis. Pirmieji banknotai buvo rašteliai, kuriuose būdavo nurodoma, kiek pinigų turi prekiautojas. Tai buvo savotiški vekseliai, kvitai su konkrečiu vardu, kad jais pasinaudoti galėtų tik teisėtas savininkas. Europoje panašią sistemą, nepriklausomai nuo Kinijos, sugalvojo tamplieriai piligrimų į Šventąją žemę turtui nuo vagių apsaugoti. Bet tai įvyko daug vėliau, tik XII a.

Šakutė

Šakučių išradimas dažnai priskiriamas XI a. Bizantijai, bet Kinija ir čia aplenkė Europą. Pirmosios kaulinės šakutės rastos bronzos amžiaus kapavietėse (2400-1900 m. pr. m. e.), taip pat Šangų dinastijos kapavietėse (1600-1027 m. pr. m. e.). Matyt, tai buvo išskirtiniai gaminiai valdančiųjų dinastijų atstovams, neprieinami paprastiems mirtingiesiems. Todėl lazdelės pagal populiarumą greitai aplenkė savo „dantytąsias“ giminaites.

Kortos

Kortų žaidimai, kaip ir kortos, taip pat atsirado Kinijoje. Bent jau seniausias dokumentas, kuriame apie juos užsimenama, yra kinų IX a. traktatas. Kituose dokumentuose tvirtinama, kad kortų žaidimai buvo žinomi nuo Tangų dinastijos epochos vidurio (618-907 m.), kai kinų raštas nuo ritinių perėjo prie lapų. Į Europą kortos pateko XVI a. iš arabų šalių.

Ventiliatorius

Hanų dinastijos laikais, kai valdantieji skatino meno ir technologijų plėtrą, pasirodė pirmasis pasaulyje kondicionierius. Jį išrado kinas „auksinių rankų meistras“ Din Huangas, sukonstravęs besisukantį ventiliatorių su septyniais 3 metrų ratais, kurie būdavo įsukami rankomis. Toks „technikos stebuklas“ vėliau šaldė specialią Tangų dinastijos imperatoriaus rūmų Vėsiąją salę. Taip pat jis buvo naudojamas vandeniui į fontanus tiekti. Suprantama, mėgautis gaiviu vėjeliu per vasaros karščius galėjo sau leisti tik imperatorius ir jo artimieji.

Vizitinė kortelė

Pirmosios vizitinės kortelės, suprantama, visai nepanašios į šiuolaikines, taip pat yra kilusios iš senovės Kinijos. Apie jas užsimenama III-II a. pr. m. e. dokumentuose. Kinijos valdininkai privalėjo nešiotis medines ir bambukines lenteles, kuriose būdavo nurodomas vardas ir pareigos.

Be minėtų išradimų, senovės Kinijos meistrai mūsų civilizacijai padovanojo tokius naudingus daiktus kaip būgnas, irklai, varpas, arbaletas, gongas, karo menas „ušu“, sveikatinimo pratimai „cigun“, makaronai, garpuodis, valgomosios lazdelės, arbata, sojų sūris tofu, rauginti gėrimai, šilkas, lakas, dantų šepetėlis iš šerių, aitvaras, dujų balionas, porcelianas ir dar daug kas...

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder