2018 m. rugsėjo 19 d. 08:46 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Laisvalaikis  >  Įvairybės

Įvairybės

Lovisas Korintas iš Tepliavos

2018-03-04, 12:01

Vaida VAIDILAITĖ

Lovisas Korintas iš Tepliavos nuotrauka, foto

DAILININKAS Lovisas Korintas mokėsi Karaliaučiaus, Miuncheno, Paryžiaus dailės akademijose, buvo vienas pirmųjų Nidos dailininkų kolonijos (įkurta 1867 m.) dalyvių. Jo dirbtuvėse Berlyne tobulinosi dailininkas Pranas Domšaitis. Autoportretas, 1888 m

Jis sukūrė daugiau nei 1 000 paveikslų, antra tiek akvarelių, piešinių, grafikos darbų. Jo drobės buvo eksponuojamos kartu su Vincento van Gogo, Eduaro Manė, Edvardo Munko darbais. Jo kūrybą kritikai stato į vieną gretą su Renuaru ir Pikaso. Dailininkas iš Tepliavos Lovisas Korintas (Lovis Corinth) buvo vienas žymiausių vokiečių impresionistų ir bene pats garsiausias Rytų Prūsijos dailininkas.

Impresionistas

Impresionizmo erą pradėjo Klodas Monė (Claude Monet), 1872 m. lapkričio 13-ąją sukūręs paveikslą "Įspūdis. Saulėtekis". (Tiksli data buvo nustatyta 2014 m., remiantis topografiniais ir meteorologiniais duomenimis.) Veikiai ši tapybos kryptis peržengė Prancūzijos sienas.

Vokietijoje pažintis su impresionistų tapyba prasidėjo 1882 m. rudenį. Švedų dailininko, rašytojo prof. Oskaro Reitersverdo (Oscar Reutersvard, 1915-2002) duomenimis, tai įvyko, kai vienas turtingas Berlyno universiteto teisės profesorius, kolekcininkas Karlas Bernšteinas nusipirko dešimtis Manė, Monė, Sislėjaus, Pisaro ir Bertos Morizo drobių bei pasikvietė vietos meno žinovus, tapytojus jų apžiūrėti.

ŽVEJŲ KAPINĖS NIDOJE, 1893 m.

Principą tapyti tai, ką matai "šviesoje ir ore", netrukus pasigavo akademinio pasaulio dailininkai "opozicionieriai". Tačiau vokiečių mokykla nekopijavo prancūziškosios. Vokiečių impresionistams buvo svarbesnė paveikslo kompozicija, o tapyba - antraeilė. Dėl šios priežasties vokiečių impresionizmas laikomas savarankiška kryptimi.

Pgrindus šiai krypčiai padėjo dailininkas, Kelno katedros kapelmeisterio sūnus Vilhelmas Leiblas (1844-1900), realizmo žanro, portretų, kuriems būdingas ir romantizmas, ir simbolizmas, meistras. Į jo techniką "alla prima" (vienu prisėdimu) ir orientavosi vokiečių impresionistai. V. Leiblas maišė dažus tiesiai ant drobės. Tarp jo gerbėjų buvo ir Lovis Korintas.

Ant Deimenos kranto

L. Korintas buvo ne tik dailininkas; jis parašė daug knygų apie meną. Būdamas 47 metų, pradėjo rašyti autobiografiją.

Dailininkas gimė Tepliavoje, ant Deimenos upės kranto, rugių lauke, 1858 metų liepos 21 dieną, tik prasidėjus rugiapjūtei. Rugpjūčio 8-ąją pakrikštytas vietinėje bažnyčioje Franz Heinrich Louis Corinth vardu. Jis buvo vienintelis Henriko ir Vilhelminos bendras vaikas. Vilhelmina dar turėjo penketą vaikų iš pirmosios santuokos.

Tėvai buvo stambūs ūkininkai. Tėvas turėjo odos dirbtuvę. Lovisas iki gyvenimo pabaigos prisiminė jos kvapą ir kiemą, pilną gyvių. Tai buvo jo pasaulis.

TEPLIAVA (prūsiškai Tapjavo, vokiškai Tapiau), Loviso Korinto gimtinė.

Šis pasaulis nebuvo skirtas jautriems žiūrovams, tačiau mažasis Lui jį matė kasdien. Jam teko stebėti, kaip ruošiama gyvūnų oda perdirbti. Kaip žalios mėsos gabalus ėdė katės, kaip kraujas tekėdavo upeliais ir iš tų upelių lakdavo vištos.

Šiauriniai vokiečiai kalbėjo žemaičių dialektu - Plattdeutsch, artimu olandų kalbai. Tėvas, inteligentiškas žmogus, mokėjęs aukštaičų - Hochdeutsch, pakrikštijo sūnų Luisu - taip jį ir vadino. Arba Lui. Tačiau Korintas liko ištikimas gimtajai tarmei. Savo darbus jis pasirašinėjo Lovis Corinth.

Autobiografijoje dailininkas pasakoja apie šienapjūtę ir laukus, kur jis nešdavo tėvui duonos.

Emilija

Netoli Korintų valdų buvo ilgas ampyro stiliaus pastatas su raudonu smailėjančiu bokšteliu. Dailininko atmintin įstrigo raudonos ir rudos figūros, zujančios tai šen, tai ten - nelyg bičių avilys. Virš vartų buvo užrašas aukso raidėmis: "Rytų Prūsijos pataisos įstaiga sunkiai auklėjamiems vaikams". Vietiniai ją vadino "štidutu". Anksčiau čia būta ordino pilies, pastatytos Priegliaus ir Deimenos upės santakoje, senovės prūsų Sugūbrio pilies vietoje. Čia Lovisas susipažino su dailininku peizažistu Knoru (Knorr), kurio tėvas dirbo pataisos namuose.

"Štidutas" ir Korintai buvo susiję tuo, kad mažame kambarėlyje jų namuose gyveno "blogų" vaikų prižiūrėtoja su savo vienaake dukra Emilija. Luisas dažnai užeidavo į jų kambarėlį, apstatytą senoviniais baldais, porcelianiniais dalykėliai. Komodos buvo papuoštos liūto letenomis, o stalčiai turėjo paauksuotus žiedus vietoje rankenėlių.

Pasak L. Korinto, Emilija žinojo daug legendų ir pažadino jam domėjimąsi menu. Už tai jis jautė dėkingumą jai visą likusį gyvenimą. Kartą ji parodė Luisui paveikslą - kaizeris Vilhelmas III jojo ant puikaus žirgo, ir pasakė, kad Karaliaučiuje stovi toks pat paminklas. Nuo to laiko berniukas troško jį pamatyti. Proga pasitaikė, kai tėvą paguldė į ligoninę ir 8-metis Luisas su motina susiruošė jo aplankyti.

Šventė Vėluvoje

Dar mažajam Luisui įstrigo šaulių šventė ir mugė vasarą Vėluvoje (vok. Wehlau). Pagrindinėje aikštėje jis matė šaulių rikiuotę. Jų vadas sėdėjo balne, žirgas buvo gražiai papuoštas. Karininkas irgi buvo pasipuošęs kaspinais su sidabro medaliais. Rikiuotė traukė į eglyną, kuris buvo tarp Tepliavos ir Vėluvos. Eglyną kirto platus kelias. Šalikelės ir jose pastatyti prekystaliai su gaiviaisiais gėrimais buvo šventiškai papuošti. Žmonės šventė, kol turėjo jėgų. Saulei nusileidus, linksmai įkaušę aplinkinių kaimų bernai su mergiotėmis porelėmis traukė miškan. Rytą girtuokliai ir įsimylėjėliai skirstėsi po namus.

Vėluvos mugė buvo bene didžiausias įvykis Korintų gyvenime. Tėvas ten vežė parduoti išdirbtą odą. "Mes važiavome per ilgą medinį tiltą, visą nusėstą elgetų, - rašo L. Korintas atsiminimuose. - Mama davė išmaldos, ir mes keliavome toliau. Ėjome su tėvu į mugę... Ji buvo didžiausia provincijoje... Čia buvo daug arklių." Ištisas gatves užėmė Tilžės batsiuviai. Daugybė prekystalių su imbieriniais riestainiais, saldumynais, gardumynais ir gėrimais...

Prieglius, bažnyčia ir kiemas

1866 m. rudenį tėvai išsiuntė sūnų mokytis į Karaliaučiaus Knypavos (vok. Kneiphof) gimnaziją. Įdėjo kelias antis, maišą bulvių... Gyveno pas tetą. Didmiestyje kaimo berniokui buvo sunku. Gimnazistai šaipėsi iš jo Plattdeutsch tarmės. Teko daug laiko skirti Hochdeutsch. "Aš labai ilgėjausi namų, - prisimena L. Korintas. - Sapnuodavau Prieglių, bažnyčią, savo kiemą..." Kartą jis norėjęs viską mesti ir grįžti namo, tačiau teta jį uždarė rūsyje. Teko laukti atostogų.

Prisiminimuose Lovisas pasakoja, kaip dainavimo mokytojas per pamoką užmigo ir jis jį nupiešė. Pabudęs klausiamai pažvelgė į berniuką. Šis sutriko, ėmė muistytis... Mokytojas apdovanojo Luisą antausiais, tačiau, kai pamatė savo portretą, pasakė: "Būk portretistu."

KNYPAVOS GIMNAZIJA. (Kneiphofsches Gymnasium, Bildarchiv-ostpreussen.de)

Piešinį pasiėmė. "Niekada antausiai nebuvo tokie malonūs, kaip tą kartą", - rašo dailininkas.

Kai mirė jo motina, Lovisui buvo 13 metų. Tėvui nieko nebuvo svarbiau už sūnaus išmokslinimą. Jis pardavė savo sodybą Tepliavoje, persikėlė gyventi į Karaliaučių ir sumokėjo už jo studijas Meno akademijoje.

"Likimas nusišypsojo... aš būsiu tapytoju, - prisiminimuose rašė L. Korintas. - Ir aš buvau ištikimas savo profesijai, ir nė karto jos neišdaviau."

Muštynės smuklėje

Tapybos pagrindų ir istorinės tapybos akademijoje mokė Otas Giunteris (Otto Gunter), artimas tėvo draugas. Jis žavėjosi vokiečių tapytoju Liudvigu Knausu (Ludwig Knaus), Diuseldorfo mokyklos meistru, ir Marku Lui Bendžaminu Votjė Vyresniuoju (Marc Louis Bendjamen Vautier der Altere) - šveicarų kilmės dailininku. Jų tapymo maniera kurį laiką traukė ir L. Korintą.

Lovisas kartu su Giunteriu bei kitais jo mokiniais vyko į Berlyną ir Tiuringiją, aplankė tenykščių žinomų dailininkų dirbtuves. Savo paties kūryboje koncentravosi į portretus bei peizažus.

Jaunasis dailininkas, kaip ir daugelis kitų tapytojų, mėgo punšą. Kai kuriems šis pomėgis baigėsi liūdnai.

AKADEMIJA. 1876~m. Karaliaučiaus meno akademijoje pradėjęs mokytis Lovisas Korintas tapo žymiausiu mokiniu šimtametėje šios alma mater gyvavimo istorijoje.

Kartą smuklėje, norėdami gauti dar išgerti, jau ir taip pernelyg girti studentai, tarp jų ir Lovisas, sukėlė muštynes. Visa tai baigėsi areštu. Buvo pranešta akademijai. Per muštynes studentai padarė fizinę žalą policininkui, nes priešinosi. Giunteris bandė padėti kiek tik galėdamas, pasitelkdamas įtakingus Karaliaučiaus asmenis. Mušeikos išsisuko bauda. L. Korintas rašo gavęs gerą pamoką, o štai O. Giunteriui teko palikti akademiją. Jis išvyko į Veimarą. Prieš tai jis pasirūpino savo mokiniais.

Klajonės

1880 m. L. Korintas pagal O. Giunterio rekomendaciją buvo priimtas į Miuncheno vaizduojamojo meno akademiją. Čia jis nutapė savo pirmąjį vertingą paveikslą, pavadinimu "Juodas planas". Kritikai pasišaipė dėl pavadinimo, teko pervadinti į "Sąmokslas" ("Ein Komplott"). 1884 m. Londone paveikslas buvo įvertintas bronzos medaliu. Vėliau dailininkas kūrė Antverpene. Čia jis nutapė vieną garsiausių savo paveikslų "Otelas". Tais pat metais pradėjo mokytis Paryžiuje, privačioje Žiuliano akademijoje. Ši įstaiga buvo įkurta, L. Korinto žodžiais, "talentingo spekulianto" ir egzistavo iš užsieniečio pinigų.

Paryžiuje L. Korintas praleido trejus metus, tačiau sėkmės nesulaukė. Grįžo pas tėvą į Karaliaučių, kartu parsigabendamas dvi dešimtis didelio formato drobių.

Vėliau Lovisas išvyko į Berlyną, kur virte virė gyvenimas. Čia jis nutapė savo pirmąjį autoportretą. Po metų vėl gįžo namo, į Karaliaučių, pas sunkiai sergantį tėvą. Spėjo nutapyti keletą jo portretų. 1889 m. sausio 10 d. tėvas mirė.

1890 m. Loviso paveikslas "Pieta" ("Nuėmimas nuo kryžiaus") Paryžiuje sukelia furorą. Įgavęs vilčių, jis vėl pasiryžta išvykti į Miuncheną. Ten sukuria didelio formato "Diogeną". Vėliau nutapo seriją provokacinių paveikslų, vaizduodamas mūšių scenas. Tuo metu L. Korintas bendrauja su Miuncheno menininkais revoliucionieriais, atsimetusiais nuo akademinio meno. Jie buriasi dailininkų grupėje "Alotrija". Iš šios grupės vėliau išsirita Miuncheno secesionas (vok. Secession; lot. secessio - atsiskyrimas).

Greta Vincento van Gogo

Secesionui, be L. Korinto, priklausė Maksas Lybermanas (Max Liebermann), Otas Ekmanas (Otto Eckmann), Tomas Teodoras Heinė (Thomas Theodor Heine), Hansas Oldė (Hans Olde), Hansas Tomas (Hans Thoma), Vilhelmas Triubneris (Wilhelm Trubner), Francsas fon Štukas (Franz von Stuck) ir Frizas fon Udė (Fritz von Uhde). Tepliavos dailininkas tampa Miuncheno įžymybe ir dirba nesudėdamas rankų.

Pirmasis L. Korinto kūrinys, kurį jis iš tikro brangiai pardavė, buvo paveikslas "Nuėmimas nuo kryžiaus". Tais pačiais, 1895-aisiais, metais oficialioje parodoje Stikliniuose rūmuose paveikslas buvo įvertintas aukso medaliu. Kiti eksponuoti darbai nesulaukė publikos pripažinimo.

BERLYNO secesiono parodos vertintojai. Penktas iš kairės - leidėjas, galerininkas Paulis Kasireras (Paul Cassirer), sėdi dešinėje iš krašto Lovisas Korintas. (Bundesarchiv)

Vėliau jis nutapė paveikslus "Autoportretas su skeletu", "Raganos", "Šventojo Antonijaus gundymas" ir "Salomėja". Į pastarąjį dailininkas sudėjo daug vilčių, tačiau Miuncheno secesione jam buvo atsakyta. Tuomet L. Korintas nusprendė keltis į Berlyną, kuriame jo senas draugas Maksas Lybermanas (Max Liebermann) su Pauliu Kasireru (Paul Cassirer) įkūrė Berlyno secesioną. Čia "Salomėja" tiko.

1901 m. Berlyne, P. Kasirero galerijoje, L. Korinto paveikslas "Persėjas ir Andromeda" buvo demonstruojamas šalia Vincento van Gogo (Vincent van Gogh), Vilhelmo Leiblio (Wilhelm Leibl) ir Arnoldo Beklino (Arnold Bocklin) drobių.

Mokė P. Domšaitį

Berlyne draugai Lovisui padėjo rasti dirbtuves, ir jis atidarė savo tapybos mokyklą. Pirmoji jo mokinė buvo Šarlotė Berend (Charlotte Berend). Ji tapo ne tik mokine, modeliu, bet ir gyvenimo drauge. 1903 m. kovą jie susituokė. Tais pat metais, rudenį, pasaulį išvydo pirmagimis Tomas, o po šešerių metų - dukra Vilhelmina.

Mokykla veikė iki Pirmojo pasaulinio karo, joje buvo mokoma kompozicijos pagrindų, akto ir portretų tapymo. Tuo pačiu metu L. Korintas vadovavo tapybos kursui Tapybos ir skulptūros mokymo dirbtuvėse sostinės priemiestyje Šarlotenburge.

Tuo metu pas L. Korintą tobulinosi Pranas Domšaitis (nėra tikslių duomenų, ar privačioje mokykloje, ar minėtose dirbtuvėse).

Korintas ir Nida

L. Korintas Nidoje lankydavosi dar studijų akademijoje metais (1876-1879) - jis buvo vienas iš pirmųjų Karaliaučiaus meno akademijos atstovų, atradusių šią unikalią vietą tapyti. Vėliau lankėsi 1890 ir 1893~m. Apsistodavo Skruzdynėje, Blodės svečių namuose. Hermano Blodės (Hermann Blode) viešbutyje gyvendavo daug menininkų, čia net buvo įrengtas specialus "dailininkų kampelis", pradėtos organizuoti parodos.

L. Korintas nutapė įspūdingą Nidos žvejų kapinių paveikslą~- reikšmingą vokiečių impresionizmo kūrinį (šiuo stiliumi tapė daugelis anuomet Nidoje viešėjusių dailininkų).

BLODĖS viešbutis, dabar muziejus.

Populiarumo viršūnėje

1902 m. secesione L. Korinto paveikslai "Poeto Peterio Hilė portretas", "Samuelis prakeikia Saulių", "Gracijos" ir "Autoportretas su modeliu" buvo eksponuojami kartu su Eduaro Manė (Edouard Manet) ir Edvardo Munko (Edvard Munch) darbais.

1903 m. kasmetėje parodoje L. Korintas pristatė savo "Mergaitę su buliumi" ir "Odisėjo kovą su elgeta". 1904 m. nutapė "Tini Zenders" ir "Dėjimą į karstą". Tais pačiais metais P. Kasireras savo galerijoje surengė prancūzo Polio Sezano (Paul Cezanne) darbų parodą. Sezanas L. Korintui padarė didžiulį poveikį. Radosi nauji jo darbai: "Dzeuso vaikystė", "Po maudynių", "Autoportretas su stikline", "Gulinti nuoga", "Orfėjus" ir kt.

DAILININKAS IR JO ŠEIMA (šeimynis portretas), 1909 m.

L. Korintas tapo vienu įtakingiausių ir populiariausių Berlyno secesiono dailininkų. 1911 m. jis buvo išrinktas naujuoju jo valdytoju. Deja, netrukus pablogėjo dailininko sveikata: jį ištiko infarktas.

1912 m. dailininkas nutapo paveikslą "Apakintas Samsonas". 1914 m. atsiranda "Kainas". 1918 m. Berlyno secesionas surengė L. Korinto parodą jo 60-mečio proga. Tuo metu Berlyno valstybinė galerija pradėjo jo kolekcijos sudarymą, o Berlyno meno akademija suteikė dailininkui daktaro laipsnį.

1919 m. L. Korintas su žmona įsikuria Urfeldo kaime prie Valhenzės (Walchensee) ežero netoli Miuncheno, Bavarijos Alpėse. Čia jis tapo peizažus, portretus, natiurmortus... Tuo metu jo darbai buvo ypač paklausūs: juos kone plėšdavo nuo molberto.

VILHELMINA su kaspinu, 1915 m.

1921 m. kovą L. Korintui buvo suteiktas garbės daktaro laipsnis Karaliaučiaus Albertinoje.

Paskutiniais gyvenimo metais L. Korintas nutapė "Raudoną Kristų", "Florą", "Trojos arklį", "Karmensitą" ir savo vaikų, Tomo bei Vilhelminos, taip pat draugų portretus. Paskutinis jo darbas buvo "Ecce Homo". 1925 m. birželį L. Korintas išvyko į Diuseldorfą ir Amsterdamą. Po mėnesio mirė nuo plaučių uždegimo.

Našlės Šarlotės Berend-Korint rūpesčiu vyras buvo palaidotas Berlyne.

L. Korinto paveikslai - iš tinklalapių Wikiart.org, Museumsyndicate.com.

ECCE HOMO, 1925 m. Paskutinis L. Korinto paveikslas.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Įvairybės

Astrologinė prognozė rugsėjo 19-ajai, trečiadieniui: AVINAS. Nusimato daug darbo tarnyboje ar...

Trečiadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Astrologinė prognozė rugsėjo 18-ajai, antradieniui: AVINAS. Gana įtempta diena. Bus sunku,...

Antradienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Astrologinė prognozė šiai savaitei, rugsėjo 17-23 dienoms:

Kaip gyventi šią savaitę? (09.17-09.23) nuotrauka, foto

Astrologinė prognozė rugsėjo 17-ajai, pirmadieniui: AVINAS. Diena pareikalaus apsukrumo ir šiokio...

Pirmadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Akcija krosnelei privertė nustebti nuotrauka, foto

Klaipėda, Taikoma akcija prekei nereiškia, kad ją įsigysite pigiau. Praėjusią savaitę prekybos centre...

Trečiadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė rugsėjo 19-ajai, trečiadieniui: AVINAS. Nusimato daug darbo tarnyboje ar...

Repeticija prieš Europos ir pasaulio pirmenybes nuotrauka, foto

Sportas, Būrys Vakarų Lietuvos - Klaipėdos ir Gargždų - sunkiaatlečių skynė laurus Panevėžyje...

Jaunųjų kino kūrėjų dėmesys - besaikiam vartojimui nuotrauka, foto

Kultūra, Paskutinę rugsėjo savaitę, 26-30 dienomis, uostamiestyje vyks tikra kino šventė. Penkias dienas...

Klaipėda, Paskelbta prieš 45 min.

Įvairybės, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 8 val.

 

 

 

 

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...