Išgirdusi pasakojimą apie iš rankų į rankas keliaujančią Vatikano duoną, išpildančią svajones, nusijuokiau, jog tai - nauja laimės laiškų, kuriuos reikia persiųsti draugams, atmaina. Iš žurnalistinio smalsumo ryžausi šventam kulinariniam eksperimentui.
Vatikano duonos tešlos gabalėlį (apie 100 g) bičiulis atnešė plastikiniame ledų indelyje. Prie jo buvo duonos kepimo aprašas su linkėjimu: "Ši duona atkeliavusi iš Vatikano ir atneša šeimai laimę. Ji kepama vieną kartą gyvenime ir išsipildo šeimos svajonės."
Motyvas gal ir svarus, tačiau tikėjimo - ne per daugiausiai. Pati tešla intriguoja labiau. Ji smirdi ir atrodo kaip mielinė tešla, nors, pasak instrukcijos, mielių joje nėra - tik miltai, pienas ir cukrus. Būtent tokiais ingredientais (1 stiklinė pieno, 1 stiklinė cukraus, 2 stiklinės miltų) reikia papildyti tešlą 5,6 ir 8 jos laikymo dieną. Kitas dienas ją reikia tik "jaukinti" ir maišyti mediniu šaukštu.
Devintąją dieną tešlą reikia padalinti į keturias dalis. Tris dalis atiduoti geriems žmonėms. Į ketvirtąją dalį tešlos, pridėjus 4 kiaušinius, dar 2 stiklines miltų, 1 stiklinę aliejaus, 2 šaukštelius kepimo miltelių, kepti orkaitėje, 160 laipsnių temperatūroje.
 |
| Vatikano duonos tešla per devynias dienas išaugo apie 10 kartų |
Tešlą supyliau į didžiausią, kokį turėjau, stiklinį dubenį. Po pirmosios nakties jos tūris buvo padvigubėjęs. Tikriausiai tai reiškia, kad pavyko "prisijaukinti". Kitas tris dienas ją stebėjau ir maišiau, o ji tokiais pat tempais augo. Kai penktąją dieną "pamaitinau" pirmąja doze miltų pieno ir cukraus - kitos dienos rytą ji išlipo iš dubens ir išvarvėjo ant stalo. Perpyliau į didesnį plastikinį dubenį ir vėl "pamaitinau". Kitą rytą ji išlipo ir iš šio indo. Galiausiai perdėjau tešlą į 5 l talpos geležinį puodą. Instrukcijoje parašyta, kad tešla nemėgsta geležies, bet kitokio didelio indo neturiu. Tešla nesupyko ir toliau augo...
Raugas
Tešlos dauginimosi stebuklą paaiškino UAB "Klaipėdos duona" vyriausioji technologė Anelė Bartkienė. "Tešlą iš miltų, cukraus ir pieno mes vadiname duonos galvute, o senovėje ji buvo vadinama raugu. Šie sumaišyti komponentai, laikomi šiltoje vietoje, sudaro terpę veistis pienrūgštės ir mielių bakterijoms. Bakterijos skaldo angliavandenius, esančius miltuose. Todėl tešla auga. Jokių stebuklingų medžiagų duonoje nėra, tačiau ji yra gyvas organizmas. Galbūt todėl jai priskiriamos stebuklingos galios", - sakė pokalbininkė.
Technologė užtikrino, jog devynias dienas rauginta duonos tešla tikrai netampa nuodinga. "Klaipėdos duonos" raugas ir plikinys egzistuoja tiek pat metų kaip ir įmonė. Tiesa, mes jį nuolat atnaujiname, tačiau pagrindas - duonos galvutė, išlieka", - sakė A. Bartkienė.
Dalijosi duona, bet ne raugu
Mūsų prosenelės ir senelės iš raugo kepdavo duoną namuose. Galbūt Vatikano duonos atsiradimas - etnokultūros tradicijų puoselėtojų iniciatyva, protestas prieš parduotuvėse parduodamus miltinius produktus, kepamus su cheminiais priedais?
Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė prisipažino girdėjusi apie Vatikano duoną, tačiau pati jos nekepusi ir neragavusi. "Sunku pasakyti, ar Vatikano duona gali išpildyti svajones, nešti laimę ir gėrį, tačiau pati tradicija ja dalytis - labai graži ir žinoma nuo seno. Senovėje lietuviai dalydavosi duona talkų metu, per derliaus nuėmimo šventes, tačiau raugu niekas nesidalindavo ir net neskolindavo, kad nesusipyktų ar laimės iš namų neišneštų", - tvirtino etnologė.
"Duonos raugas būdavo kiekvienuose namuose saugomas specialiame kubile ir kiekvienuose namuose būdavo vis kitoks duonos kvapas. Duona būdavo tarsi šeimininkės vizitinė kortelė. Būdavo sakoma: "Kokia šeimininkė - tokia duona." Egzistavo paprotys leisti kepti duoną ant anytos raugo trečią dieną į vyro namus atėjusiai jaunamartei. Toji duona nulemdavo jaunosios šeimininkės statusą šeimoje. Jeigu duona iškepdavo gardi - jaunoji šeimininkė gaudavo valdžią šeimoje, jeigu ne - likdavo uošvienės priespaudoje", - pasakojo V. Jankūnaitė.
Etnologė pritarė, jog Vatikano duonos rauginimas devynias dienas gali būti susijęs su magiška skaičiaus "devyni" galia. (Lietuvių folklore labai dažnas žodis "devyni", mat senovėje Lietuvoje žmonės savaitę skaičiuodavo pagal Mėnulio kalendorių ir ji trukdavo devynias dienas. - Aut. past.). "Abejoju, ar mūsų prosenelės tiek ilgai kildindavo duoną. Kiek man žinoma, ji būdavo kepama iš karto, kai tik pakildavo", - sakė etnologė.
Vatikano duona - maistas vargšams
Ar gali būti, kad ši duona tikrai atkeliavo iš Vatikano?
Internete pavyko atrasti užuominą apie Vatikano duoną prenešime apie dabartinio popiežiaus J. Racingerio paskelbimą naujuoju Bažnyčios vadovu Benediktu XVI. Naujojo popiežiaus garbei jo gimtajame miestelyje Marktlyje prie Ino Turgaus aikštėje vyko didžiulė šventė - gyventojai linksmai paminėjo svarbią žinią iš Vatikano. "Džiūgavimas ir šventimas popiežiaus gimtinėje truko visą naktį, ta proga buvo iškeptas ir suvalgytas įspūdingo dydžio tortas. Miestelio kepykloje jau galima užsisakyti Benedikto XVI tortą bei paragauti Vatikano duonos", - rašoma straipsnyje.
Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas Vladas Gedgaudas nusijuokė pirmą kartą girdįs apie Vatikano duoną, nors gyvenęs Vatikane 10 metų.
"Kad duona neštų laimę ir pildytų svajones? Tai jau žmonių sugalvotas prietaras. Vatikane dalijamas maistas, taip pat ir duona, vargšams, benamiams. Galbūt ši tradicija gali būti vadinama Vatikano duona, tačiau kad iš rankų į rankas keliaujanti tešla pildytų šeimos svajones - tikrai išsigalvojimas", - įsitikinęs dvasininkas.
Ne duona, o pyragas
Stebuklinga ar nestebuklinga ta tešla, aš savo misiją įvykdžiau: devintąją dieną iškepiau ketvirtąją dalį bene 10 kartų išaugusios tešlos. Tiesa, iškepė ne duona, o pyragas. To ir reikėjo tikėtis pilant į tešlą tiek daug cukraus. Beje, pyragas labai skanus. Gyrė visi, kurie ragavo, ir norinčiųjų pratęsti Vatikano duonos tradiciją ilgai ieškoti nereikėjo...
Jurga PETRONYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą