Kepeniko kapitonas. Vienos skulptūros istorija

Kepeniko kapitonas. Vienos skulptūros istorija

Kepenike, kuris anksčiau buvo savarankiškas miestas, o dabar Berlyno dalis, prie rotušės, stovi bronzinė skulptūra. Ji įamžino žmogų, iš kurio genialios aferos juokėsi visa Prūsija, įskaitant karalių Vilhelmą II. Pastarasis, gavęs ataskaitą apie šalį sukrėtusį reikalą, pasakė: "Štai ką reiškia disciplina! Nė viena pasaulio tauta negalėtų su mumis lygintis!"

Tilžės batsiuvio sūnus

Frydrichas Vilhelmas Foigtas (Friedrich Wilhelm Voigt) gimė 1849 m. Prūsijoje, Tilžės batsiuvio šeimoje. Sulaukęs vos 14 metų, jis buvo nuteistas 14 dienų kalėti už vagystę ir dėl šio nusikaltimo išmestas iš mokyklos. Iš savo tėvo mokėsi batsiuvio amato.

1864-1891 m. Vilhelmas keturis kartus buvo įkalintas už vagystes ir dukart - už dokumentų klastojimą, iš viso - 25-eriems metams. Ilgiausia bausmė - 15 metų - buvo skirta už bandymą įsilaužti į kasą. 1890 m., ginkluotas laužtuvu, Vongrovece, tuomet Prūsijai priklausiusioje Poznanės provincijoje, jis mėgino apiplėšti teismo rūmų kasą, bet nesėkmingai: gavo už tai 15 metų kalėjimo.

BRONZINĖ skulptūra Vilhelmui Foigtui.

1906 m. buvo paleistas į laisvę ir persikėlė į Vismarą. Čia dirbo dvaro batsiuvio pagalbininku, kol gavo draudimą gyventi Maklenburgo-Šverino kunigaikštystėje. Tada išsikraustė pas seserį Bertą į Riksfordą prie Berlyno (dabar Berlyno rajonas Naujasis Kelnas - vok. Neukolln).

1906 m. rugpjūčio 24 d. V. Foigtui buvo nurodyta palikti Berlyną, tačiau jis to nepadarė.

Rotušės užėmimas

Vilhelmas iš senienų pardavėjų dalimis nusipirko karinę kapitono uniformą. 1906 m. spalio 16-ąją, vidury baltos dienos, apsirengęs kariškai, kai keitėsi sargybos pamaina, jis vienoje iš miesto vakarinės dalies gatvių sustabdė du kareivių gvardiečių skyrius, pateikęs jiems falsifikuotą skubų įsakymą, perėmė vadovavimą ir geležinkeliu patraukė į Kepeniką. Kareiviams jis paaiškino, kad negalėjo rekvizuoti automobilio. Pakeliui jiems nupirko alaus. Atvykęs į Kepeniką, stotyje padalijo kiekvienam kareiviui po markę ir užėmė miesto (tuomet savarankiško) rotušės pastatą. Vietos žandaras Vilhelmas įsakė užblokuoti šalimais esančią teritoriją ir pasirūpinti tvarka.

ISTORINIS seifas Kepeniko rotušėje.

Kad geriau orientuotųsi vietovėje, V. Foigtas pasiskyrė sau valdininką. Vėliau jo kabinete "kapitonas" suėmė burmistrą Georgą Langerhansą ir vyriausiąjį kasininką fon Viltbergą už "nereguliarius atsiskaitymus už požeminius darbus". Foigtas rekvizavo miesto kasą, kurioje, skirtingais duomenimis, buvo nuo 3557 iki 4002 markių, pasirašęs kvitą kaip fon Malcanas - kalėjimo, kuriame jis paskutinį kartą atliko bausmę, direktoriaus pavarde.

Po sklandžios akcijos "kapitonas" savo kariams įsakė saugoti rotušę dar pusę valandos. Pats, stebimas smalsios publikos, patraukė į stotį. Priestočio restorane, kaip vėliau rašė laikraščiai, jis išmaukė bokalą alaus ir dingo, sėdęs į Berlyno traukinį.

Kaizeris suteikė malonę

Vilhelmas buvo suimtas po 10 dienų. Už dosnų atlygį jį įdavė policijai buvęs kameros draugas, su kuriuo kalėjime Foigtas dalijosi slaptais planais.

Teismas nuteisė "Kepeniko kapitoną" ketveriems metams kalėjimo už neteisėtą uniformos dėvėjimą, nusikaltimą visuomeninei tvarkai, laisvės atėmimą, sukčiavimą ir dokumentų klastojimą. Tačiau kaizeris Vilhelmas II jam suteikė malonę, ir 1908 m. rugpjūčio 16 d. V. Foigtas iš Tegelio kalėjimo buvo išleistas į laisvę.

DĖL savo nusikaltimo V. Foigtas išgarsėjo ne tik Vokietijoje, bet ir toli už jos ribų. Į teismo procesą suvažiavo žurnalistai iš viso pasaulio. Paleistas į laisvę, "kapitonas" tapo pramogų industrijos objektu.

Koks likimas ištiko minėtą pinigų sumą, kurią rekvizavo Foigtas, sklando keletas versijų, kaip ir apie poelgio motyvą.

Savo biografijoje ir viešuose pasisakymuose V. Foigtas teigė nė neprisilietęs prie pinigų, tenorėjęs atgauti pasą, kurį iš jo atėmę deportuodami. Kitaip mano V. Foigto biografai (Winfried Loschburg. "Ohne Glanz und Gloria: die Geschichte des Hauptmanns von Kopenick"): tuo metu sklandė gandai apie du milijonus markių, saugomų rotušės seife, o pasai būdavo išduodami ne Kepenike, o Teltove.

Garsenybė

V. Foigtas dėl savo nusikaltimo išgarsėjo ne tik Vokietijoje, bet ir toli už jos ribų. Į teismo procesą suvažiavo žurnalistai iš viso pasaulio. Per laiką, kurį praleido už grotų, šalies valdžia buvo užversta prašymais suteikti genialiam sukčiui malonę.

Paleistas į laisvę, "kapitonas" galutinai tapo pramogų industrijos objektu.

Išėjęs iš kalėjimo, jis iškart pardavė savo balso gramofoninį įrašą už 200 markių. Po keturių dienų Berlyno vaškinių figūrų muziejuje buvo iškilmingai atidengta jo skulptūra. Pats "herojus" pasirodydavo publikai, kalbėdavo ir dalydavo autografus. Nusikaltėlis važinėjo po Vokietiją ir rengė savo pasirodymus smuklėse bei mugėse. Salėse ir cirko arenose jis vaidino kapitoną ir pardavinėjo autografus ant fotografijų, kuriose vilkėjo uniformą. Jo vaidinimuose dalyvavo ir kai kurie kareiviai iš "komandos". 1909 m. Leipcige buvo išleista V. Foigto biografija "Kaip aš tapau "kapitonu" iš Kepeniko".

KADRAS iš režisieriaus Helmuto Kautnerio filmo "Kepeniko kapitonas", 1956 m.

Naudodamasis simpatijomis iš žemiausių visuomenės sluoksnių, V. Foigtas nuolat "pamiršdavo" prisistatyti policijai ir todėl dažnai būdavo areštuojamas. 1910 m. jis gavo Liuksemburgo pilietybę ir pradėjo dirbti oficiantu, o galiausiai batsiuviu. Dėl savo populiarumo V. Foigtas praturtėjo ir tapo vienu iš nedaugelio automobilių Liuksemburge savininkų. 1912 m. Liuksemburge nusipirko namą.

Paslaptis

"Kapitonui" iš Kepeniko teko dar kartą susitikti su prūsų kariškiais 1914 m. rudenį, kai jis buvo neilgam suimtas per Liuksemburgo okupaciją I pasaulinio karo metu. Jį apklausęs leitenantas savo dienoraštyje paliko įrašą: "Man liko paslaptis, kaip toks apgailėtinas žmogus kadaise galėjo sukrėsti visą Prūsiją."

Paskutiniais gyvenimo metais V. Foigtas nebesirodė žmonėms. 1922 m. jis nuskurdo dėl infliacijos ir sunkiai susirgo plaučių liga. Numirė sulaukęs 72 metų ir buvo palaidotas vietos kapinėse.

Legenda byloja, kad gedulinga procesija sutiko prancūzų kareivių būrį ir prancūzų vadas pasiteiravęs apie velionį. Išgirdęs, jog tai "kapitonas iš Kepeniko", įsakė savo kareiviams atiduoti pagarbą...

Įamžinimas

1961 m. prižiūrėti "kapitono" kapą ėmėsi Sarazinio cirkas, nuo 1975 m. tuo rūpinasi valdžia. 1999 m. Liuksemburgo miesto valdininkai nedavė sutikimo perkelti V. Foigto palaikus į Berlyną.

KARIKATŪRA iš 1906 m. spaudos.

Berlyne, prie Kepeniko rotušės durų, 1996 m. buvo pastatytas bronzinis paminklas V. Foigtui. Jį sukūrė armėnų skulptorius Spartakas Babajanas. Ant rotušės sienos kabo memorialinė lenta. Vismarke, ant namo, kuriame V. Foigtas gyveno ir dirbo batsiuvio pagalbininku, taip pat pakabinta atminimo lenta.

Berlyno kino archyve saugomi originalūs kadrai, kuriuose įamžintas "Kepeniko kapitonas". Madam Tiuso muziejuje galima išvysti jo vaškinį atvaizdą. Pirmą kartą Kepeniko istorijos siužetas buvo ekranizuotas dar 1906 m. ir po to - dar 8 kartus.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder