Keistos baimės, kurios gali kamuoti ir jus

Keistos baimės, kurios gali kamuoti ir jus

Vis mes - ir paprasti mirtingieji, ir įžymios asmenybės - ko nors bijome. Žinomi žmonės kartais turi labai keistų baimių.

Napoleonas Bonapartas

Kad ir kaip būtų keista, didysis karvedys bijojo arklių. Labiausiai - baltų. Paveikslai, kuriuose imperatorius sėdi ant balto ristūno, - tik dailininko kūryba. Amžininkai liudija, kad karvedys buvo nekoks jojikas, ne kartą yra kritęs nuo žirgo, o sykį vadeliodamas karietą traukiančius arklius sukėlė „eismo įvykį“ ir vos neužmušė žmonos ir dukters - arkliams pasibaidžius karieta įsirėžė į tvorą. Dar Napoleonas bijojo kačių. Pasakojama, kad vaikystėje jį išgąsdino ant krūtinės užšokusi katė ir nuo tada jis ėmė nekęsti šių keturkojų.

Onorė de Balzakas (Honore de Balzac)

Didysis prancūzų rašytojas labiausiai bijojo vedybų. Jis daugybę metų buvo įsimylėjęs ištekėjusią damą - grafienę Eveliną Hanską. Kai Evelina tapo našle ir primygtinai reikalavo vestuvių, O.Balzakas priešinosi dar aštuonerius metus. Iš baimės rašytojas net susirgo, bet vestuvės įvyko. Tiesa, prie altoriaus Onorė teko atvežti vežimėliu, nes pats eiti nepajėgė. O praėjus penkiems mėnesiams po jungtuvių, mirė.

Nikolajus Gogolis

Didysis rusų rašytojas bijojo būti palaidotas gyvas. Tiesa, ne be pagrindo. Mat „Mirusių sielų“ autorius jaunystėje persirgo maliariniu encefalitu. Liga jam atsiliepė visą gyvenimą: jis patirdavo gilų alpulį ir vėliau kietai užmigdavo. Rašytojas baiminosi, kad per tokį priepuolį jį gali palaikyti mirusiu ir palaidoti. Paskutiniais gyvenimo metais baimė jį taip užvaldė, kad jis miegodavo sėdėdamas. Beje. N.Gogolis toks buvo ne vienas. Būti palaidotas gyvas bijojo ir pirmasis Amerikos prezidentas Džordžas Vašingtonas (George Washington). Jis ne kartą prašė artimųjų , kad jį laidotų praėjus ne mažiau kaip dviem dienom po mirties.

Alfredas Hičkokas (Alfred Hitchcock)

Garsusis siaubo filmų režisierius bijojo... kiaušinių! Per visą gyvenimą jis nė karto neparagavo omleto arba kiaušinienės. Režisierius taip pat jautė baimę ovalios formos daiktams, primenantiems nekenčiamus kiaušinius.

Zigmundas Froidas (Sigmund Freud)

Psichiatras bijojo žiūrėti žmonėms į akis, todėl ir sugalvojo, kad ligonis turi gulėti ant kušetės, o gydytojas - sėdėti už jo. Be to, psichoanalizės tėvą baugino skaičius 62. Dėl to Z.Froidas niekada neapsistodavo dideliuose viešbučiuose, kad nebūtų apgyvendintas „nelaimingame“ numeryje. Be pokalbių tete-a-tete ir skaičiaus 62 Z.Froidą gąsdino ginklai ir paparčiai. Ginklų baimę psichoanalitikas aiškino savo vėlyva lytine branda, o iki baimės paparčiams taip ir neprisikasė.

Vladimiras Majakovskis

Poetas bijojo užsikrėsti, todėl niekada plikomis rankomis neliesdavo durų rankenų ir nuolatos mūvėjo pirštines. V.Majakovskis visur nešiojosi nedidelę muilinę, jodo ir keletą švarių nosinių. Lygiai taip pat infekcijų baiminosi ir populiariosios muzikos karalius Maiklas Džeksonas (Michael Jackson) bei Adolfas Hitleris (Adolph Hitler). Fiureris kelis kartus per dieną maudydavosi vonioje ir kiek įmanydamas vengdavo sloguojančių žmonių.

Salvadoras Dali

Paniškai bijojo žiogų! Jis visada gerdavo kavą verandoje, o ne ant pievutės, bijodamas susitikti „tą šlykštynę“ „Jei stovėčiau ant bedugnės krašto ir žiogas stryktelėtų man ant veido, aš geriau krisčiau į bedugnę, negu kentėčiau jo prisilietimą“, - rašė dailininkas.

Vabzdžių, ypač vorų, bijo labai daug kas. Vorai kelia baimę Bredui Pitui (Brad Pitt), Tomui Kruzui (Tom Cruise), Skarlet Johanson (Scarlett Johansson) ir net filmo „Žmogus voras“ pagrindinio vaidmens atlikėjui Tobiui Magvairui (Tobey Maguire).

Stivenas Kingas (Steven King)

Siaubų karalius bijo skraidyti lėktuvais, juodų kačių ir skaičiaus 13. Rašydamas jis niekuomet nedaro pertraukos tryliktajame puslapyje arba tuose, kurie dalijasi iš 13. Taip pat jis labai bijo tamsos ir tamsoje negali užmigti.

Vudis Alenas (Woody Allen)

Garsus režisierius bijo... bijoti, jis nuogąstauja, kad neįgytų dar kokios nors fobijos. Bet ši jo baimė yra pagrįsta - jo fobijų sąrašas ir taip yra ilgas. Vudis Alenas bijo aukščio, minios, mikrobų, saulės šviesos, elnių ir dar balažin ko.

 

***

Keistos baimės, kurios gali kamuoti ir jus

Graikų mitologijoje Deimas ir Fobas buvo baimės dievai: Deimas įkūnijo paralyžiuojančią baimę ir siaubą, o Fobas - paniką. Ir nors baimė egzistuoja nuo laikų pradžios, tik XVIII a. pradžioje angliškai kalbančių šalių gyventojai pradėjo vartoti žodį fobija (angl. phobia), prijungdami jį prie daiktavardžių ir taip apibūdindami, ko žmogus bijo. Fobija - tai daugiau negu baimė. Ji gali būti susijusi su įvairiausiais, visiškai nepavojingais daiktais ar reiškiniais ir virsti kuo tikriausia psichikos liga. O kartais įkyrios baimės žmogui yra mirtinai pavojingos.Taip nutiko Marijai Konsuelai Dablos, kuri 1985 m. buvo rasta savo bute Niujorke, mirusi nuo išsekimo. Jai buvo vos 27 metai, ji buvo visiškai sveika. Namuose ji turėjo apie 600 dolerių. Kodėl ji nenuėjo ir nenusipirko sau valgyti, juolab parduotuvė buvo tame pačiame pastate kaip ir jos butas? Tik po 6 metų psichologė Marsija Bleik išsakė prielaidą, kad merginai galėjo išsivystyti agorafobija (baimė išeiti iš namų) ir ji neturėjo į ką kreiptis pagalbos...

Žinoma, nelabai stebina baimė skristi lėktuvu, visai galima įsivaizduoti, kad žmogus bijo vorų. Bet bijoti praustis? Arba daržovių? Pasaulyje egzistuoja tūkstančiai įvairiausių fobijų. Supažindiname su kai kuriomis, itin keistomis.

Abliutofobija. Tai prausimosi baimė - yra žmonių, kurie bijo maudytis vonioje arba duše. Kai kuriuos tiesiog apima panika, kai reikia nusiprausti, ir tai baigiasi vienatve, izoliacija ir depresija. Galbūt reikia būti atlaidesniems aplinkiniams, nuo kurių sklinda nemalonus kvapas, nes jie gali būti abliutofobijos aukos?..

Filofobija. Kamuojami filofobijos žmonės bijo meilės ir artimų santykių. Deja, daugelis tokių žmonių visą gyvenimą praleidžia vieni. Spėjama, kad karalienė Elžbieta I taip pat buvo filofobijos auka.

Heliofobija. Heliofobija - saulės baimė. Nors tai atrodo juokinga, pasekmės gali būti gana rimtos, pavyzdžiui, vitamino D trūkumas dėl nuolatinio buvimo patalpoje.

Chaetofobija. Graikiškas žodis „khaite“ reiškia „ilgi arba vilnijantys plaukai“. Taigi chaetofobija - plaukų baimė. Vieni bijo palaidų arba išslinkusių plaukų, kitiems siaubą kelia plaukai ant savo kūno. Jos priešingybė - peladofobija - nuplikusių žmonių baimė.

Chorofobija - šokių ir visko, kas su jais susiję, baimė. Išsivystyti ji gali ne tik droviems žmonėms.

Logofobija (glosofobija) - nekontroliuojamas nerimas prieš viešus pasisakymus. Jį gali patirti net mėgstantys bendrauti ir linksmi žmonės.

O kai kas jaučia katisofobiją - baimę sėdėti.

Pasitaiko žmonių, bijančių muilo burbulų. Tikriausiai ebuliofobija - viena nelogiškiausių fobijų, bet logika ir baimė - ne visada suderinamos.

XXI a. atsiradusi baimė - nomofobija, t.y. nuogąstavimas likti be mobiliojo telefono arba be galimybės juo pasinaudoti.

Viena nesuprantamiausių fobijų - chrometofobija - pinigų baimė. Nemanykite, kad tokie žmonės bijo praturtėti - jie tik nemėgsta banknotų ir monetų, mieliau naudojasi banko kortelėmis.

Lachanofobija. Kai kada nenoras valgyti daržovių peržengia paprasto užsispyrimo ir nesveiko maisto pomėgio ribas. Išsivysto lachanofobija - daržovių baimė. Vieni žmonės gali tiesiog imti drebėti pamatę pomidorus, o kiti - dusti arba jausti pykinimą, užuodę daržovių kvapą.

Hafefobija. Labai reta ir specifinė fobija - prisilietimų baimė. Tai reali baimė, kuri gali sukelti nerimą, pykinimą, padažnėjusį širdies plakimą, panikos atakas.

Oikofobija. Tai namų aplinkos baimė. Šiuo žodžiu galima apibūdinti ir kraštiečių baimę. Išvertus iš graikų kalbos „oikos“ reiškia „namai“.

Kaulrofobija. Klounų baimė vadinasi kaulrofobija. Už jos atsiradimą, ko gera, reikėtų dėkoti Stivenui Kingui ir visiems keistiems ir liūdniems 7-8 deš. klounams. Žmonės, kurie bijo klounų, taip pat tvirtina, kad baimė kyla dėl nežinojimo, kas slepiasi po grimo sluoksniu ant veido.

Ksantofobija. Tai - geltonos spalvos baimė. „Xanthos“ - graikiškai „geltonas“.

Turofobija. Sūrio baimė. Tai gali būti susiję tiek su traumuojančiais incidentais praeityje, tiek su sūrio tekstūra.

Desidofobija. Desidofobija - baimė priimti svarbų sprendimą. Lotyniškai „de cido“ reiškia „atpjauti“, tai yra jūs atmetate variantus ir priimate sprendimą.

Descendofobija ir ascendofobija. Tai baimė leistis ir kilti. Šios fobijos gali būti susijusios su liftais, eskalatoriais, laiptais ir net nedideliais nuolydžiais.

Tripofobija. Tai nedidelių skylučių, iškilumų ir net apskritimų grupelių baimė. Žmonės, kuriuos kamuoja ši fobija, gali baimintis daiktų su daug mažų skylučių - kempinių, augalų su sporomis ar sėklomis ir net savo odos porų. Reakcijos varijuoja nuo nemalonių iki paniškų. Nors tai yra keista fobija, iš tiesų ji gana paplitusi.

Ombrofobija. Lietaus baimė, ir žmones, kenčiančius nuo šios fobijos, gali ištikti panikos priepuolis, kai ima lyti.

Chronofobija. Laiko tėkmės baimė. Kad ir kaip būtų keista, chronofobija dažnai pasitaiko tarp kalinių ir, kas yra mažiau keista, tarp senyvų žmonių.

Fagofobija. Tai baimė ryti. Kai kuriais atvejais dėl nevalingo negebėjimo ryti žmogus gali neprivalgyti ir netekti daug svorio.

Omfalofobija. Bambų baimė. Taip, ji reali. Žmonės bijo prisilietimo prie bambos, patys nedrįsta prisiliesti prie kito žmogaus bambos, vengia žiūrėti ir galvoti apie tą kūno dalį.

Papafobija. Romos popiežiaus arba popiežiaus sosto baimė - retenybė. Ji yra glaudžiai susijusi su hierofobija - dvasininkų arba šventintų, religinės paskirties daiktų baime, ir agiofobija - didžiule baime arba iracionalia antipatija dvasininkams ir šventoms relikvijoms. Papafobija dažniausiai išsivysto dėl traumos, susijusios su popiežiumi.

Fobofobija. Fobijų baimė. Kaip sakė Franklinas Ruzveltas (Franklin Roosevelt) savo inauguracinėje kalboje 1933 m., „vienintelis dalykas, ko turime bijoti - pačios baimės“.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder