Dar tyrinės mokslininkai
Apie įdomų radinį vyrai, beje, abu – medžiotojai, išsyk pranešė Kretingos muziejaus Archeologijos skyriaus vedėjui Donatui Butkui. Abiejų manymu, tai galėtų būti šiaurės elnio ragai: aptikta viena – 50 cm ilgio ir 45 cm pločio - jų atšaka.
"Tai tikrai ne briedžio ragai, nebent briedžiai senovėje buvo kitokie“, - svarstė vyrai.
O keistos įpjovos išlikusios net keliose vietose. "Tai - arba žmogaus rankų darbas, arba žymės, likusios po žvėrių kautynių“, - samprotavo medžiotojai.
Karjere apžiūrinėdamas radinį, D. Butkus jį vertino su džiaugsmingu santūrumu: "Mokslininkai nuspręs, kokio tai laikotarpio radinys. Jeigu įpjovos iš tiesų paliktos žmogaus, būtų fantastika, - bijau net pagalvoti“.
Tą pačią dieną jis susisiekė su garsiu šalies paleontologu mokslų daktaru Linu Daugnora, kuris naujai įsigyta Klaipėdos universiteto elektronine įranga archeologiniams radiniams tirti nustatė, jog tai – iš tiesų žmogaus rankų žymės. Tačiau jis linkęs manyti, jog tai – visgi ne šiaurės elnio, o briedžio ragas. Gyvūnas galėjęs būti 5-6 metų amžiaus. Kokio konkrečiai istorinio laikotarpio yra šis radinys, mokslininkas nespėliojo. Tai, anot jo, bus nustatyta radiokarbono tyrimu, kuris atliekamas Vilniaus gamtos tyrimo centro laboratorijoje.
"Šį ragą senovės žmonės galėjo naudoti kaip žaliavą. Briedžiai mūsų kraštuose buvo medžiojami jau neolite – V–III tūkstantmetyje prieš Kristų. Kokie kataklizmai čia turėjo atsitikti, sunku pasakyti, kad žmonės ir gyvūnai atsidūrė taip giliai po žeme“, - apžvelgdamas Minijos senvagę, kalbėjo D. Butkus.
Ąžuolai – atšilimo periodo reliktas
Šie unikalūs ragai bus saugomi Kretingos muziejuje. D. Butkus teigė, jog ligi šiol Kretingos muziejus neturėjo tokio vertingo eksponato – ragų su priešistorinių laikų žmogaus rankų paliktomis įpjovomis.
Šiaurės elnių, išnykusių per ledynmetį, ragų arba jų liekanų turi vos keli Lietuvos muziejai: Kauno zoologijos, Vilniaus nacionalinis ir Telšių "Alkos".
Kartenos karjere aptiktų senovinių ąžuolų kamienų išpjovos – taip pat itin vertingas Kretingos muziejaus eksponatas. Šiuos ąžuolus tyrinėjo ir jų amžių bei rūšį nustatė garsus Lietuvos geologas, mineralų ir brangakmenių ekspertas Arūnas Kleišmantas. Jis nustatė, kad ąžuolai yra klimato atšilimo laikotarpio reliktas, atkeliavęs iš X-VIII tūkstantmečio prieš mūsų erą.
"Kai ekskavatorius 6–7 m gylyje užkabino tų ąžuolų kamienus, išsyk supratome, kad tai – ypatingi medžiai, ir pranešėme apie tai archeologams. Pats 30 metų dirbau agronomu, bet tokio dalyko nebuvau matęs – medis tikrai ne sovietmečio ir ne Smetonos laikų. Prasikeikiau, kol muziejui atpjoviau gabalą to seno pajuodavusio ąžuolo, kuris buvo pilnas prineštas smėlio ir žvyro", - aprodydamas greta karjero, krūmokšniuose, gulinčius priešistorinius senolius, kalbėjo J. Laukys.
D. Butkus atviravo, jog jam būtų labai įdomu patyrinėti Kartenos žvyro karjero klodus, kurie neabejotinai pateiktų daugybę žinių apie klimato atšilimą, augmeniją, gyvūniją ir pirmykščius žmones, tačiau mokslinėms ekspedicijoms reikėtų gauti nemažai pinigų.
"Pajūrio naujienos"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą