Istoriniai mitai ir tikrovė

Istoriniai mitai ir tikrovė

Nebūtinai visa, kas skamba sklandžiai ir efektingai, yra tiesa: kai kurie plačiai žinomi neva realūs istoriniai faktai atidžiau patyrinėjus nevisiškai atitinka tikrovę...

Raguoti vikingai

Išgirdę žodį „vikingas“, daugelis žmonių įsivaizduoja krauju paplūdusį laukinį su raguotu šalmu. Nors archeologai ir rado įrodymų, kad smailiagaliai šalmai egzistavo, pagal išlikusius piešinius galima daryti išvadą, kad tokie galvos apdangalai buvo naudojami veikiau ritualiniais tikslais, o ne kaip kario aprangos dalis. Daugelyje romėnų literatūrinių šaltinių aprašomi šalmai, „primenantys laukinių gyvūnų galvas“, kuriuos mūvėjo skandinavų kariai. Tačiau visi tie dokumentai yra iš tų laikų, kai vikingų seniai nebebuvo. Šalmai buvo paprasčiausi, dengiantys veido viršutinę dalį ir nosį, kaip ir visų to meto karių. Iš tiesų raguotieji vikingai - scenos kostiumas, sukurtas 1876 m., kai buvo statoma R.Vagnerio opera „Nibelungų žiedas“.

Makaronų kilmė

Pasak legendos, Markas Polas (Marco Polo) XIII a. į Europą iš Kinijos atgabeno makaronus. Bet pirmasis šią antį XX a. 3 deš. paleido „Macaroni Journal“, norėdamas produktą išpopuliarinti JAV. Kelionių užrašuose M.Polas išties aprašė gaminį, panašų į neraugintą duoną, kurio paragavo Kinijoje, taip pat gaminamą iš kietųjų kviečių miltų. Išties istorikai seniai nustatė, kad į Italiją makaronus VII a. atvežė Libijos arabai, taigi M.Polui tikriausiai buvo pažįstamas gaminys, kuris jo tėvynėje buvo valgomas jau 6 šimtmečius.

Gyvenimo trukmė viduramžiais

Kažkodėl manoma, kad viduramžiais žmonės retai sulaukdavo 30 metų, ir tokio amžiaus jau buvo laikomi visiškai senais. Iš tiesų šis mitas atsirado dėl to, kad vidutinis žmogaus amžius viduramžiais, pasak mokslininkų, buvo neilgas dėl didelio vaikų mirtingumo. Bet jei žmogui pavykdavo persirgti visomis vaikiškomis ligomis ir nepatiesti kojų, jis galėdavo gyventi nė kiek ne trumpiau negu šiandien. Pavyzdžiui, statistinis jaunas žmogus, viduramžių Anglijoje sulaukęs 20-mečio ir nenumiręs nuo kiaulytės arba neužmuštas mūšyje, kuo puikiausiai sulaukdavo 64-67 metų.

Sakė, bet ne ta ir ne taip

Marija Antuanetė nesakė plačiai pagarsėjusios frazės „tai tegu valgo pyragaičius“, atsakydama į pranešimą, kad liaudis neturi net duonos. Pirmą kartą frazė atsirado Ž.Ruso „Prisipažinimuose“, kai Marijai Antuanetei buvo vos 10 metų, o iš tiesų ją ištarė Marija Teresė, Liudviko XIV žmona. Bet ir tai, jei būsime tikslūs, Marija Teresė pasakė „qu’ils mangent de la brioche“ (tegu valgo bandeles). Mat pagal įstatymus, kai pigi duona baigdavosi, kepėjai privalėjo pardavinėti duoną iš brangesnių miltų už tokią pačią kainą (o jie, aišku, to daryti nenorėjo). Marijai Antuanetei tie žodžiai buvo priskirti jau po mirties - labai jau nepopuliari ji buvo tarp paprastų žmonių.

V.A.Mocarto nenuodijo

Antonijus Saljeris (Antonio Salieri) nepavydėjo Volfgangui Amadėjui Mocartui (Wolfgang Amadeus Mozart) ir niekaip nebuvo susijęs su jo mirtimi. Du didieji kompozitoriai kūrė visiškai skirtingus muzikos žanrus. Istorikai net tvirtina, kad veikiausiai V.A.Mocartas pavydėjo vyresniam ir didesnės sėkmės sulaukusiam A.Saljeriui, kuris iš savo kūrinių susikrovė neblogą turtelį, kitaip nei Volfgangas Amadėjus. Na, o dėl V.A.Mocarto „nunuodijimo“ - tai A.Puškino vaizduotės vaisius...

E.Peron žodžiai

Gražuolė Argentinos lyderė Eva Peron (jei pamiršote, kas ji tokia, pažiūrėkite to paties pavadinimo miuziklą su Madona, atliekančia pagrindinį vaidmenį) niekada nesakė jai priskiriamos frazės „Aš grįšiu, ir mūsų bus milijonai“. Ją 1781 m. prieš mirtį ištarė Bolivijos indėnų sukilimo vadas Tupakas Kataris. O E.Peron šią frazę priskyrė poetas Chosė Marija Kastineira de Diosas (Jose Maria Castineira de Dios) poemoje, parašytoje praėjus 10 metų po jos mirties. Bet frazę jis greičiausiai pasiskolino ne iš nelaimingojo indėnų vado, o iš filmo su Kerku Daglasu (Kirk Douglas) „Spartakas“.

Napoleono ūgis

Napoleonas Bonapartas nebuvo toks žemaūgis, kaip paprastai manoma. Maža to, jis buvo net šiek tiek aukštesnis už tų laikų statistinį vidutinį prancūzą. Prieš mirtį jo ūgis buvo 5,2 prancūziškos pėdos, tai yra 169 cm. Gandą apie neūžaugą paleido anglai, nes „5,2“ pagal anglų ilgio matus būtų 158 cm. Galbūt legenda apie mažą Napoleono ūgį kilo dėl jo pravardės Mažasis Kapralas (Petit Caporal).

Mokėsi gerai

Albertas Einšteinas (Albert Einstein) nebuvo išmestas iš mokyklos dėl nepažangumo matematikoje, kaip paprastai tvirtinama. Ir pats A.Einšteinas sakė: „Aš niekada blogai nesimokiau matematikos...“ A.Einšteinas išties 1895 m. susikirto per egzaminą stodamas į Aukštąją miesto politechnikos mokyklą, bet ne fizikos ir matematikos, kuriuos išlaikė puikiais pažymiais, o filosofijos.

Be to, reikia nepamiršti, kad vunderkindas A.Einšteinas, stodamas į aukštąją mokyklą, buvo dvejais metais jaunesnis už kitus abiturientus.

Uždraustas vaisius

Obuoliui, kuris yra vienas iš naudingiausių vaisių, iki šiol priskiriama prasta „uždrausto vaisiaus“ reputacija - vieno iš jų rojuje kaip tik ir atsikando smalsioji Ieva, pasmerkdama visą žmonių giminę. Vis dėlto Biblijoje niekur neužsimenama, kad uždraustas vaisius buvo būtent obuolys - „medžio rojaus vidury vaisius“ gali būti ir mangas, ir abrikosas, ir bet kuris kitas.

V.van Gogo ausis

Dailininkas Vinsentas van Gogas (Vincent van Gogh), gyvenęs labai vargingai ir per visą gyvenimą pardavęs vos vieną savo drobę, nusipjovė ausį. Pirmiausia nuostabą kelia faktas, kodėl didysis dailininkas nemirė iš bado, kai jo finansinė padėtis buvo visiškai apgailėtina. Dalykas tas, kad V.van Gogas intensyviai tapė paskutinius 8-10 savo gyvenimo metų, o kitu laiku mokytojavo, pamokslavo, dirbo pardavėju ir t.t. Be to, jis nusipjovė ne visą ausį, tik gabalėlį kairiojo lezgelio, o tai nėra tokia jau baisi tragedija.

Padegėjas

Visi yra girdėję istoriją apie tai, kaip pamišęs imperatorius Neronas 64 m. pr. m. e. padegė Romą, o kol miestas degė, griežė smuiku. Tai vargu ar galėjo vykti. Pirma, smuikas buvo išrastas tik po daugybės šimtmečių, XIV a. pradžioje. Kai kuriose istorijos versijose teigiama, kad jis grojo lyra arba liutnia, bet tada jis, kaip teigia mokslininkai, Amžinajame mieste kilus gaisrui viešėjo užmiesčio viloje, esančioje už 30 mylių nuo Romos.

Australijos atradėjas

Kapitonas Džeimsas Kukas (James Cook) atrado Australiją. Daugelis australų su tuo nesutiks ir pasakys, kad prieš Dž.Kuką, atplaukusį į Sidnėjų 1770 metais, čia apsilankė olandai Abelis Tasmanas ir Dirkas Hartogas, taip pat anglas V.Dampjė (W.Dampier).

Indijos išlaisvintojas

Mahatma Gandis (Gandhi) išlaisvino Indiją. Vakarų šalių gyventojams M.Gandis yra vienas garsiausių judėjimo už Indijos nepriklausomybę lyderių. Jis vertas pagarbos jau vien dėl nesmurtinio pasipriešinimo idėjos propagavimo. O istorikai teigia, kad Indijos nepriklausomybė buvusi neišvengiama. Indijos nacionalinis kongresas buvo įsteigtas 1885 m., kai jam buvo vos 16 metų. M.Gandžio pilietinio nepaklusnumo aktas buvo tik maža dalis judėjimo, kuris gal būtų pasiekęs tikslą ir 50 metų anksčiau, jei veikimo būdai būtų buvę efektyvesni.

Pagrindinis vampyras

Pamirškite viską, ką skaitėte ar girdėjote apie pagrindinį visų laikų vampyrą. Tikrasis „grafas Drakula“ nebuvo joks vampyras. Vladas III, taip pat žinomas kaip Vladas Cepešas arba Vladas Drakula, buvo Valakijos (istorinė sritis Rumunijos pietuose) kunigaikštis ir pagarsėjo ne naktiniais žygiais, o sadistiškomis bausmėmis, kurias sumanydavo belaisviams turkams ir nepaklusniems Valakijos piliečiams. Kai jam 1456 m. atiteko Valakijos sostas, jaunasis karvedys stojo į žiaurų karą su Otomanų imperija, siekdamas atkeršyti už nužudytus tėvą ir brolį. Galop Vladas 1476 m. krito mūšyje su turkais.

Niutono obuolys

Net pirmaklasiai žino istoriją, kaip nukritęs ant genialaus mokslininko galvos obuolys padėjo atrasti visuotinės traukos dėsnį. Nors obuolys išties nukrito, jokios žalos šviesiai Izaoko Niutono (Isaac Newton) galvai jis nepadarė. V.Steklis (W.Stukeley) „Prisiminimuose apie Izaoko Niutono gyvenimą“ smulkiai aprašo šią istoriją: „Jis sėdėjo, paskendęs mintyse, kai staiga šalia jo nukrito obuolys, ir jis pagalvojo: o kodėl obuolys visada krenta statmenai į žemę? Kodėl nenukrypsta į šoną ar nepakyla į orą?“ Taigi obuolys nenukrito ant didžio mokslininko galvos (bent tą kartą). Bet kas tiesa, tai tiesa - šis vaisius padėjo geriau suprasti mūsų planetos fizikines savybes.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder