Galima pamanyti, kad poniai Ingridai tiesiog patiko sėdėti ministro krėsle, bet iš tiesų ilgesio priežastys slypi giliau. Sėdi ji ir dabar patogiai - Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo kėdėje. Ilgėtis krizės ponią Ingridą verčia nenumaldomas noras vykdyti reformas. Dabar, gyvenimui pagerėjus, esą sunku visiems dėl tų reformų susitarti, blėsta valia kirsti iš peties. Kas kita buvo prieš kokius penkerius metus. Prisidengiant žodžiu „krizė“, visus gąsdinant šiuo baubu, buvo galima kapoti iš peties į kairę ir į dešinę. Viens - ir padidėja mokesčiai, du - sumažėja pensijos. Kaipgi nepasiilgsi tokių gerų laikų! Jei krizės nėra, reikia ją išgalvoti, kad laikai vėl pagerėtų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą