Gražuolis Barstyčių akmuo

Gražuolis Barstyčių akmuo

Didžiausias Lietuvos akmuo (žemaičių vadinamas kūliu) „nutūpęs“ ties Puokės kaimu ir todėl dažnai vadinamas, ne Barstyčių, o Puokės akmeniu.

Milžino, kurio svoris apie 680 tonų, ilgis - apie trylika metrų, plotis — devyni.

Šis akmuo gulėjo žemėje, ir ilgą laiką kyšojo tik jo ketera.

1958 metais melioratoriai milžiną atkasė. Tuometinio kolūkio pirmininko iniciatyva aplink gražuolį tuomet pasodinta beržų, šermukšnių, obelų. Dabar, praėjus beveik 52 metams, jaunuolynas jau suaugęs ir gražuolį akmenį tarsi gina tvarkingu lanku.

1964-aisais Barstyčių akmuo buvo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, o 1985 metais priskirtas prie Respublikinės reikšmės paminklų.

Manoma, kad akmenį atvilkęs ledynas Barstyčių apylinkėse ištirpo prieš 13 ar 14 tūkstančių metų.

Pagal padavimą, senovėje šioje vietoje, kur dabar yra Barstyčių akmuo, buvusi pagonių šventovė, kurioje ugnį kursčiusi vaidilutė. Jos neištikimybės užrūstintas perkūnas trenkęs į šventyklą su šventuoju akmeniu ir užvertęs žemėmis. Taip palaidojęs nusikaltėlę. Bet akmuo buvęs didelis, tad jo nugara vis kyšojusi iš žemės.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder