„Prieš 10 metų mes galvojome, jog gyvybė sutinkama tik nedideliuose rinktiniuose Žemės kampeliuose. Dabar mes žinome, jog ji sutinkama praktiškai visur. Galima pasakyti, jog mes tik pradėjome tirti šią „tamsiąją biosferos medžiagą“, jos giluminę dalį“, – sako Karen Lloyd iš Tenesio Universiteto.
Specialistų duomenimis, pilna gyvų būtybių biomasė po kontinento paviršiumi ir okeano dugnu, sudaro nuo 15 iki 23 gigatonų perskaičiavus grynos anglies kiekiu. Palyginimui – Žemės paviršiaus mikrobų biomasė skaičiuojama viso 80 gigatonų, o suminė žmonijos masė – 0,06 gigatonos anglies.
Susivienijimo dalyvių nuomone, žymą dalį požeminės gyvybės sudaro organizmai, kurie iki šiol nepriskirti prie žinomų grupių, kurių negalima kultivuoti laboratorinėmis sąlygomis. Kai kurie iš jų mėgsta aplinką su aukštų sieros lygmeniu, o kai kurie hidroterminius šaltinius su 121 laipsnio pagal Celsijų temperatūra. (Primename, Žemės paviršiaus bakterijos žūva esant 100 laipsnių Celsijaus (virimo) temperatūrai – infa.lt).
Sensacingas mokslininkų pranešimas – tai plataus masto tyrimas, į kurį įtraukti ir jau anksčiau publikuoti rezultatai. Tačiau tik dabar tapo įmanoma įvertinti vieningą stulbinantį Žemės gelmių biosferos paveikslą.
Apie praktinę atradimo svarbą galima spręsti pagal mokslinį darbą, paskelbtą žurnale Nature dar vasarą. Medžiagoje įvertinti bandymai įpompuoti po Žeme anglies dioksido dujas – viena iš geoinžinierijos technologijų, į kurią dedamos viltys, siekiant sumažinti šiltnamio dujų koncentraciją atmosferoje, tuo sulėtinant klimato atšilimą.
Tačiau paaiškėjo, jog požeminė gyvybė reaguoja į anglies dvideginio dujų jos aplinkoje padaugėjimą audringu dauginimusi, tad biomasės augimas paprasčiausiai blokuoja dujų plėtimosi kelius požeminėse uolienose.
Komanda „Giluminė anglies observatorija“ egzistuoja jau 10 metų ir vienija 1200 mokslininkų iš įvairių mokslo sričių: nuo geologijos ir mikrobiologijos iki chemijos ir fizikos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą