Didysis persikraustymas

Tai šiandien atseit prasideda kalendorinis ruduo? Tai jau... Ar alaus ir kitko būtino žvejybai pasipirkot iš anksto? Jei rimčiau, tai iš tikrųjų neilgai trukus žuvys pradės taikytis prie rudeninio gyvenimo ritmo. Sutrumpėjus dienoms saulė vis mažiau šildo žemę, dar niekaip nenustojantys lietūs laiko aukštą vandens lygį upėse. Vanduo vėsta ir žuvys į tai reaguoja. Teks prie to taikytis ir mums. Nebeilgai džiaugtis liko karpininkams, dar mėnuo, pusantro, ir didieji po truputį darysis vis vangesni, kol galų gale visai užsnūs. Plėšriųjų žuvų gaudytojams - atvirkščiai, jų žvaigždžių valanda dar neatėjo. Taip ir sulauksim žiemos. Jeigu ji bus. Bet, matyt, bus... vienokia ar kitokia.

Įvykis

Didysis persikraustymas

Praėjusį šeštadienį žadėjau papasakoti apie specifinį ir nedažną reikalą - tvenkinio nuleidimo procedūrą su karpių perkėlimu į kitą balą. Pramoniniuose tvenkiniuose, kur auginami "buratinai" maistui, tokie dalykai vyksta kasmet. Tvenkinyje, kur karpiai gyvena tam, kad juos pagautum ir paleistum, tokie reiškiniai reti. Taigi įdomu, ką rasi nuleidęs tvenkinio vandenį, kokio dydžio žuvys ten gyveno, kiek jų iš viso?

Kodėl?

Veiksmas vyko Pykaičiuose, apie kuriuos šiemet rašiau ne kartą. Yra ko rašyti, gražus tvenkinys, nemaži karpiai, bet labai kaprizingi. Deja, nieko amžino nebūna. Tvenkinį būtinai reikėjo rekonstruoti. Tiksliau - rekonstruoti reikėjo vadinamąjį "vienuolį" - betoninį įrenginį, kurio funkcija - palaikyti tvenkinio vandens lygį ir neleisti karpiams išeiti į kanalą. Tas daiktas atrodė tikrai pavargęs ir galėjo nebeatlaikyti šios žiemos šalčių. Man, kaip nemažai žvejojusiam šiame tvenkinyje, labai rūpėjo, kiek ten gyveno karpių, koks ten dugno reljefas, kur buvo pagrindinės karpių maitinimosi vietos? Be to, žinoma, įdomus pats veiksmas, kaip vyksta tokie gaudymai.

Veiksmas

Gaudytojų prisirinko nemažai, 18 žmonių. Be tų, kuriems kaip ir privalu dirbti šį darbą, buvo ir keletas tokių kaip aš, žioplių entuziastų. Tai juos tik puošia. Vandens, mano akimis, dar buvo likę kiek per daug, apie pusę metro, bet jeigu jau susirinkome, tai ir pradėjome. Pirmas varymas nebuvo labai vaisingas - apie 140 karpių, 20 lydekų ir keli gražūs daugiau nei pusės kilogramo ešeriai. Toliau viskas vyko sėkmingiau. Per kelias valandas vanduo dar labiau krito, karpiams teko laikytis kanaliukuose, iš kurių juos išvaryti į pagrindinį kanalą buvo sąlygiškai nesunku. Oras tokiam purvinam darbui buvo neblogas, nekaršta, tik kartkartėmis prapliupdavo stiprus lietus. Kai dauguma karpių buvo suvaryta į kanalą, prasidėjo tikrasis šou su klyksmais, nardymais paskui skraidančius per tinklo viršų karpius, kritimais veidu į purvą tikrąja to žodžio prasme. Vyrukai, kurių dauguma buvo jauni ir azartiški, lakstė po kanalą rankomis gaudydami pabėgusius karpius, dažniausiai nesėkmingai.

Žuvys vandenyje jautėsi kaip vandenyje ir retas šuolis ant skuodžiančio karpio baigdavosi sėkmingai. Vienas iš entuziastų vos negavo rimtos traumos visam gyvenimui, kai nemažas karpis, radęs skylę tarp jo kojų, nėrė kaip kamuolys į futbolo vartus ir gerokai stuktelėjo gaudytojui per jautrią vietą. Vaikinui teko imti minutės pertraukėlę... Veiksmas atrodė taip įspūdingai, kad neaprašysi.

Statistika

Tvenkinio dydis - 17 hektarų. Per tris dienas iš jo išžvejota apie 1900 karpių, daugiausia svėrusių tarp 6 ir 9 kg. Buvo ir didesnių. Vienas iš didžiausių karpių svėrė kiek daugiau nei 15 kg, gal buvo dar didesnių, tačiau per šurmulį ir skubėjimą ne visi didieji buvo pastebėti. Lydekų rekordinių nebuvo. Daugiausiai - nuo 1 iki 1,5 kg. Kelios galėjo sverti iki 3 kg.

Lydekų niekas nesvėrė ir tiksliai neskaičiavo, jos buvo paleistos į kitą tvenkinį, bet apytiksliai jų buvo per 500. Nemažai buvo mažų lydekiokų, aiškiai "gimusių" praėjusiais metais. Tie padarai pasirodė lepoki, daugiau kaip pusė jų pervežant žuvo. Mažų karpiukų buvo nedaug. Nenuostabu, kai tvenkinyje tiek lydekų, jos karpių mailių suėsdavo greit. Ešerių, jei neskaičiuosime "cigaretinių", buvo nedaug, apie 50. Didžiausias galėjo sverti per kilogramą. Visą šią puokštę vainikavo penkios vėgėlės ir vienas vėžys.

Paskirstymas

Pusantro tūkstančio karpių persikraustė į 7 tvenkinį, kur nebuvo leidžiama žvejoti ir kuriame gyveno tik apie 100 amūrų. Tvenkinys daug mažesnis už nuleistąjį, maždaug 10 ha ploto. Po savaitės kitos karpiai apsipras ir turėtų pradėti maitintis. Lydekos, ešeriai ir vėgėlės nukeliavo į nedidelį tvenkinį, kur lydekų buvo ir taip nemažai. Ko gero, rudenį bus leidžiama ir komercinė lydekų žūklė. Kiti 400 karpių suleisti į 9 tvenkinį, šalia kitų karpių senbuvių. Beveik visi karpiai perkelti sėkmingai, žuvo tik pora žuvų.

Išvados

Nuleistojo 8 tvenkinio plotas yra apie 17 ha. Jame, kaip dabar jau aišku, gyveno apie 2000 nemažų karpių. Pastaruoju metu nemažai žvejojau šiame tvenkinyje ir galiu išvesti tokį vidurkį: per žvejybos parą vidutiniškai būdavo 3-4 kibimai vienam žvejui. Nedaug, jei vertinsime žuvų kiekį. Nuslūgus vandeniui ir pasirodžius tvenkinio dugnui, paaiškėjo, kad daugiausia dugnas išraustas seklioje įlankoje, kurioje beveik niekas nežvejojo dėl didelių žolynų. Pasitvirtino mano prielaidos, kad karpiai naktimis ir anksti rytą traukia į seklumas, į žolynus ir ten maitinasi. Taigi... ieškokit karpių žolėse, o kaip juos iš ten ištraukti - atskira tema.

Diskusijos

Paleisti ar suvalgyti?

Vienam internetiniame žvejų konferencijų tinklalapyje užvirė diskusija - paleisti sugautą žuvį ar iškepti (ar kitaip nudaigoti maistui)? Tokios diskusijos užverda tai vienur, tai kitur ir niekada, matyt, nebus prieita prie vienos nuomonės. Normalu. Pasaulis margas, žmonės jame dar margesni, ir kiekvienas turi savo nuostatas - apie viską, ne tik apie žuvies valgymą. Yra trys pagrindinės žvejų kategorijos. Priklausantieji pirmajai ima viską, ką sugauna, nesvarbu, ar sugebės suvalgyti. Kitos kategorijos žvejai pasiima žuvies tiek, kiek mano suvalgysią. Paprastai ima ne bet kokią. Manau, dauguma šiai kategorijai priklausančių žvejų niekada nenudaigos retos ar išskirtinai didelės žuvies. Treti žuvies neima iš principo. Jokios. Dažniausiai vien tam, kad galėtų kitiems akis draskyti, kokie jie teisingi. O kartais taip norėtų šviežienos... bet ne, principai svarbiau.

Nusiraminkit, ponai. Šiaip ar taip, žuvis yra maistas. Protingai žiūrėdamas į šį reikalą, gamtai žalos nepadarysi. Visais laikais žmonės gaudė žuvis, kad jas valgytų, Kristus taip pat. Aišku, nepateisinamas pirmos kategorijos žvejų gobšumas - viską, ką ištraukė iš vandens, versti į maišą ir paskui pusę išmesti. Tai jau diagnozė, ir vargiai ar kas tokius piliečius perauklės. Pasiimti vieną normalaus dydžio lydeką, porą karšių ar lynų - mano akimis, nieko smerktina. Dažniausiai gaudau karpius. Kadaise neimdavau karpių nuo 10 kilogramų. Paskui pradėjau neimti nuo 5 kg. Dabar jau neimu didesnių kaip 3 kg, o mažesnių beveik nepagaunu. Bet jei užsimanyčiau karpį suvalgyti, nuvažiuočiau ten, kur kimba "buratinai" ir tikrai porą pasiimčiau. Jeigu gaudau lynus, dažniausiai bent vieną pasiimu. Negaliu atsispirti šios žuvies skanumui ir lengvam paruošimui į keptuvę. Gal žiūrėkim į šį reikalą paprasčiau, su protu. Ir nereikės draskytis įrodinėjant savo menamą meilę žuvims, kurių ir šiaip niekas, išskyrus kormoranus, nemyli...

Oro prognozės

Orai aplink Klaipėdą

Šlapia ir nešilta. Dar debesuota be prošvaisčių. Tokius orus žada sinoptikai. Vėjas vidutinis, vakarų, 5-9 m/s, rytoj po pietų turėtų sustiprėti iki 10-15 m/s. Žodžiu - nors kauk pavėjui. Šiandien oro temperatūra turėtų pakilti iki 18, rytoj iki 19 laipsnių. Nedaug. O ką gi veiksi... ruduo.

Kas pietums?

Žuvis paprastai

Myndės trigrašis

Žuvies patiekalų receptų yra daugybė. Įmantrių ir paprastesnių. Bet iš principo žuvį galima paruošti labai paprastai, be didelių kulinarinių manevrų ir begalės gudrių prieskoninių žolių ir grūdų. Šviežia ir gera žuvis bus skani paruošta bet kokiu būdu. Siūlau universalų receptuką, tinkamą gamtoje, su minimaliu kiekiu visokių įmantrių priedų.

Bet kokią žuvį, kurią galima pagauti mūsų vandenyse, išskyrus jūrą, ant atviros ugnies galima paruošti greitai ir paprastai. Jei žuvis didesnė, geriausia išpjauti filė, išrankioti smulkius kaulus, kad nelandžiotų kur nereikia maitinimosi proceso metu, pabarstyti druska ir pipirais pagal skonį, suvynioti į foliją ir po valandos dėti ant anglių. Kad nekibtų prie folijos, gerai būtų ją ištepti aliejumi, bet kas ima aliejų į žvejybą? Bus gerai ir taip. Kas 5 minutės kepsnius pavartant, kepti apie 20 minučių. Viskas. Saugokit pirštus. Smulkesnes žuvis galima supakuoti folijoje visas, jei tai karpinės žuvys, verta peiliuku pasivaikščioti skersai šoninės linijos kaulų, mažiau reikės spjaudyti valgant. Taip pat paprastai galima žuvį kepti ir be folijos, bet tam tinka ne visų rūšių gėlavandenės žuvys.