2019 m. gegužės 22 d. 04:16 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Laisvalaikis  >  Gyvūnai

Gyvūnai

Laimingos istorijos: bjaurieji ančiukai, tapę gulbėmis (2)

(1)

Laimingos istorijos įkvepia vilties ir užkrečia optimizmu bei noru daryti gerus darbus, todėl labai svarbu jomis dalintis. Pozityviai nusiteikusi Gyvūnų gerovės iniciatyvos projekto "neBrisius.lt" komanda siekia žmonėms parodyti, jog pamesti augintiniai, atsidūrę prieglaudoje, miške ar gatvėje, gali džiuginti naujus šeimininkus ir tapti sveiki, gražūs, protingi. Tęsinys. Pradžia sausio 10 d.

Praėjusį šeštadienį jau rašėme, kad šiuo metu dešimtyje Lietuvos miestų, taip pat ir Klaipėdoje, keturkojams, patyrusiems bjauriojo ančiuko dalią, yra rengiamos fotosesijos. Tuo labdaringai užsiima minėto projekto savanoriai. Kartu su nuostabiomis nuotraukomis internete skelbiamos ir gyvūnų likimų istorijos, aprašytos naujųjų šeimininkų.

Projekto "neBrisius.lt" koordinatorė Elena Rutkauskaitė "Vakarų ekspresui" sakė anaiptol neskubinanti žmonių pulti į gyvūnų prieglaudas gelbėti nelaimingų padarėlių, prieš tai gerai neapgalvojus savo galimybių. Ji ragina pirmiausiai pasidalinti informacija su tais, kurie yra visapusiškai pasiruošę šiam žingsniui.

"Tai turėtų būti daroma jaučiant didelę atsakomybę. Deja, dažnai būna, kad gyvūnui tenka išgyventi išdavystę ne vieną kartą, - apgailestavo mergina. - Spontaniškumas šiuo atveju - blogas patarėjas. Tai ne pliušinis žaislas, o gyvas padaras, todėl jam reikės laiko, lėšų ir atsidavimo", - sakė pokalbininkė.

Tą patį galima pasakyti ne tik apie iš prieglaudos paimtą gyvūną. Nelaimingos istorijos kartais nutinka ir veisliniams šunims, už kuriuos šeimininkai sumoka didelius pinigus, ir dar dažniau - "veisliniams" be dokumentų, kurie įsigyjami taupant pinigus, o paskui iš jų išauga ne tai, ko buvo tikėtasi.

Kas gali garantuoti tobulą šuns elgesį, lengvą auklėjimą? "Dažnas žmogus galvoja: pasiimsime į šeimą šunį, ir visi iškart tapsime laimingi. Ypač jeigu jis bus veislinis... Ne, savaime nieko nebūna, vien pasidžiaugti nepakanka, reikia skirti laiko ir kantrybės dresavimui, sveikatai, mitybai... Įdėti darbo. Kai to nėra - niekuo dėtas gyvūnas pasidaro "blogas" ir atsiduria prieglaudoje", - kalbėjo E. Rutkauskaitė.

Ar galima "blogą" šunį perauklėti? "Taip, - sakė Elena, - nors palikti gyvūnai iš tiesų dažnai turi tam tikrų problemų, jos gali būti įveikiamos pasitelkus meilę ir kantrybę."

ELENA Rutkauskaitė šiuo metu turi katiną ir mažą šuniuką. Prieš dvejus metus jai teko atsisveikinti jau su antru rotveileriu, kuris, kaip ir pirmasis, šalia jos nugyveno ilgą ir laimingą gyvenimą.

Pati Elena šiuo metu savo bute augina katiną Stiopą, paimtą iš kitų žmonių, kuriems jis tapo nebereikalingas, ir jorkšyrą, kadangi "daug keistų įstatymų" riboja didelių gabaritų šunų laikymą. "Buvau priversta pasirinkti mažos veislės šuniuką, su juo dabar visur keliaujame drauge, bet ateityje, kai turėsiu savo šeimą, planuoju vis tiek auginti didelį šunį, ir ne vieną", - sakė mergina.

Prieš dvejus metus jai teko atsisveikinti jau su antru rotveileriu, kuris, kaip ir pirmasis, šalia jos nugyveno ilgą ir laimingą gyvenimą.

"Iš pradžių jo šeimininkas buvo patikėjęs man jį pagloboti, kol atostogavo, o grįžęs pasakė, kad jam šuns nebereikia: "Kam nors atiduokit"... Nors tuo metu namuose turėjau dar vieną rotveilerę, atkakliai ir ilgai kovojau su savo šeimyna, kol išsikovojau leidimą turėti antrą rotveilerį namuose. Todėl, kad tai buvo mano šuo, - pasakojo mergina. - Tokio atsidavimo, kokiu jis man atsidėkojo, neįmanoma nupasakoti..."

Rotveilerį senieji šeimininkai laikė uždarytą balkone, todėl jis nemokėjo bendrauti nei su žmonėmis, nei su kitais gyvūnais. Tik Elenos padedamas ir mokomas, per trumpą laiką padarė didžiulę "socialinę" pažangą.

Elena pasakojo nuo mažumės buvusi daug kam alergiška, taip pat ir gyvūnams, tačiau iš didelio noro turėti šunį šią bėdą įveikusi. Mergina prisiminė iš draugės išgirstą įdomią istoriją... Vokietijoje yra nedidelis miestelis, kuriame bendru gyventojų sutarimu draudžiama laikyti gyvūnus. Neseniai iš to miestelio į Lietuvą buvo atvykusi moteris. Patekusi į namus, kuriuose esama gyvūnų, ji patyrė sveikatos sutrikimų dėl alergijos, nors anksčiau nieko panašaus nenutikdavo. Taigi panašu, jog pats santykis su keturkojais gali žmogų ir gydyti, ir susargdinti...

Elenos įsitikinimu, gyvenimas be šuns nėra nei sveikas, nei laimingas.

"Vakarų ekspresas" toliau tęsia pažintį su laimingų istorijų herojais iš Klaipėdos. Dėl vietos stokos istorijos sutrumpintos. Išsamiai prašome skaityti www.nebrisius.lt.

Stigas

Mano šeimos durys visuomet buvo atviros laikiniems globotiniams, todėl visi mano draugai, radę benamį gyvūnėlį, skambindavo man. Taip įvyko ir prieš dvejus metus, sausio trečiosios naktį, kuomet lauke siautė pūga. Man paskambino draugas ir pranešė apie laukuose rastą dar visai mažytį "vilkiuką". Po kelių minučių Stigas jau buvo mano glėbyje. Sušalęs, išsigandęs, drebantis ir suvyniotas į antklodę lyg kūdikis. Gretai jį parsivežėme į šiltus namus. Priklaupiau ant grindų, pasidėjau jį sau ant kelių ir atidengiau antklodę. Jis pažiūrėjo man tiesiai į akis, palaižė veidą ir tą pačią sekundę nustojo drebėti bei pradėjo nuotaikingai vizginti uodegytę. Tą akimirką viskas tapo aišku, nuo tada mes su Stigu tapome neišskiriami. Kasdien dėkoju likimui už tai, kad jis atsirado mano gyvenime.

Elenos RUTKAUSKAITĖS nuotr.

Turbūt kaip ir kiekvienas šeimininkas pasakytų apie savo augintinį, taip drąsiai galiu pasakyti ir aš: tai pats mieliausias, jaukiausias, gražiausias ir protingiausias šuo!

Jam niekas nebaisu, net kelionė pas veterinarą. Jis pro duris lekia vidun pirmas, nes, ką gali žinoti, gal ten bus naujų draugų... Jis nebijo maudynių vonioje, nei kitų dalykų, kurie kelia baimę daugumai šunų. Jis džiaugiasi gyvenimu!

Raimonda

Mėta

Mėta mano gyvenime atsirado prieš metus. Tiesą pasakius, atrodo, kad ji visada buvo kartu.

Šuns norėjau ilgą laiką, dažnai peržiūrėdavau prieglaudų internetinių svetainių galerijas, įvairius skelbimus, ir kai pagaliau atsirado galimybė suteikti gyvūnui namus, net nedvejodama tai padariau.

Tai buvo tas atvejis, kurį galima pavadinti meile iš pirmo žvilgsnio. Prieglaudoje gyvenantys šunys loja vienas už kitą garsiau, kad tik prieitum, parodytum nors šiek tiek dėmesio, o Mėta vienintelė gulėjo rami. Todėl ir priėjau. Iš jos sklido liūdesys, bet kartu toks ramumas, kuris traukė. Ji prisiglaudė, ir aš daugiau niekur nebenorėjau eiti. Atsisukusi į savanorę pasakiau, kad tai mano šuo.

Dovilės ČIŽAITĖS nuotr.

Ji buvo atvežta tą pačią dieną ir palikta šeimininkų - be jokios informacijos, net be vardo.

Per kitus metus būta išbandymų: keletas negalavimų, netikėti septyni šuniukai... Praėjus mėnesiui po to, kai pasiėmiau Mėtą, išryškėjo, kad ji laukia palikuonių. Matyt, todėl šeimininkai ją ir paliko prieglaudoje. Mes juos užauginome ir išdovanojome geriems žmonėms.

Mėtai kartu su mumis teko persikraustyti iš Kauno į Klaipėdą ir patirti dar daug smulkių įvykių, kurie tik dar labiau sustiprino mūsų ryšį.

Mėta - nuostabaus charakterio šuo. Labiau atsidavusio ir tokio šilto gyvūno nesu mačiusi. Esu dėkinga jai už tą besąlygišką meilę. Jau sunku įsivaizduoti savo kasdienybę be jos...

Indrė

Kelė

Labas, aš Kelė. Dar mane vadina Ryžike, bet tai tik dėl nuostabios mano kailio spalvos, kurią viena moteris apibūdino kaip "šokoladinį cinamoną".

Esu laimės kūdikis, nes visa, kas bloga (o juk gyvenime gero ir blogo būna po lygiai), jau patyriau, tad beliko mėgautis gyvenimo džiaugsmais. Esu 3 metų amžiaus, tačiau, spręsdami pagal mano elgesį, dauguma mano, kad man ne daugiau nei 6 mėnesiai. Tad skubu su jumis pasidalyti amžinos jaunystės paslaptimi - nepraraskite vaikiško linksmumo ir atsipalaiduokite!

Labai myliu visus žmones. Todėl stengiuosi visiems sutiktiesiems suteikti galimybę mane paglostyti ir išmyluoti, kad tik pasijustų laimingi. Man taip patinka, kai žmonės šypsosi mane myluodami.

Mano šeima - Daiva ir Tomas. Daiva sako, kad pusę metų manęs ieškojo, kartu įtikinėdama ir Tomą, kad namuose reikia šuniuko. Labai smagu žinoti, kad, skersai ir išilgai išnaršiusi visus prieglaudų tinklapius, vieną dieną ji pamatė mano nuotrauką ir net nedrįso pasiteirauti, ar jau turiu šeimininkus - tokia nepakartojamai nuostabi jai pasirodžiau. Bet galiausiai ji tai padarė ir... po įspūdingos kelionės traukiniu į Klaipėdą mes susitikome. Iš pirmo žvilgsnio supratome, kad tai - likimas.

Sitoros ŠLAUTERYTĖS nuotr.

Dabar mažiausia šeimoje Eiva. Man patinka, kai ji valgo. Tuomet ir man skanesnis kąsnelis atitenka.

Pats nuostabiausias žmogaus sukurtas žodis - "laukelis". Apskritai tai aš puikiai suprantu visus žodžius, tik ne visada noriu daryti tai, kas man sakoma. Visai kaip jūs, žmonės.

Liza ir Megė - tai Siamo katės. Jos puikios, tik labai susireikšminusios. Vyresnioji Liza iš pradžių kategoriškai atsisakė su manimi bendrauti, apsimesdavo esanti pikta. Tačiau vėliau mūsų nesutarimai baigėsi. Vis dėlto Megė man labiau patinka, nes leidžiasi po grindis patąsoma, o ir šiaip jai patinka žaisti.

Suprantu, susižavėjote manimi, tačiau žinokite, kad šiame puslapyje gali atsidurti ir jūsų augintinio sėkmės istorija.

Daiva ir Tomas

Murkius

Atradau jį gyvenantį po laiptais skylėje, buvo maždaug mėnesio laiko, neseniai nuo mamos atsiskyręs. Liesas, kailiukas prastas, taip graudžiai miaukė... Vos pamačiau tokį vargšiuką, jis man giliai įstrigo į širdį. Taigi nuo tol kasdien nešiojau jam šilto pienuko ir kito maisto. Buvo ir kitų gerų moterų, kurios atnešdavo pavalgyti. Bet aš pas jį dar pabūdavau valandėlę, norėjau prisipratinti. Žmonių arti neprisileisdavo, ką jau kalbėti apie paėmimą ant rankų. Atėjo ruduo, šaltesni vakarai. Nunešiau tam vargšiukui pledą, kad turėtų šiltesnį guolį.

Mano vyras, jį pamatęs, irgi iš karto pamilo. Ir abu pradėjome naktimis nemiegoti. Vis galvodavom, koks naktį vienišas katinėlis jaučiasi... Ypatingas jis, iš karto tai pajutome. Taigi pradėjau ieškoti jam namų, nes patys neseniai buvome įsigiję triušiuką. Įdėjau skelbimą į internetą, ne vieną.Pažadėjau pati atvežti, prieš tai nuvesti pas veterinarą... Pati tuo tarpu lankiau jį kasdien, kartais ir du kartus. Vyras, grįžęs iš darbo, irgi eidavo jo pašerti.

Vieną dieną tas mažas vargšiukas pradėjo vis arčiau manęs eiti ir net leidosi atsargiai glostomas. O jau kaip murkdavo, kai glostydavau! Todėl ir pavadinau jį Murkiumi.

Skaistės SVIDRAITĖS nuotr.

Neilgai trukus sulaukiau skambučio, moteris sakė labai norinti kačiuko, tačiau gyvenanti 100 km nuo Klaipėdos. Su vyru nusprendėme, kad nuvešime. Išsiruošėme visa šeimyna į kelionę. Vos tik išvažiavus už miesto, mums sugedo mašina, teko grįžti. Tada giminaičio paprašėme, kad nuvežtų. Atvažiavome nurodytu adresu, deja, išvydome, jog šeimyna labai netvarkinga... Širdis neleido palikti tokiuose namuose. Atsiprašėme ir grįžome namo su kačiuku.

Grįžę nuprendėme nebeieškoti jam kitų namų. Jis tapo mūsų šeimos nariu. Turi "įbrolį" triušiuką Puikį. Vakarais abu paleisti gražiai draugauja, Murkis su juo pažaidžia. Na, o Puikis perėmė katinišką elgesį - mėgsta nusiaubti namus kaip Murkis... Dar Murkiui baisiai patinka įlipti į Puikio narvą, kai anas laksto, ir ten tupėti. Linksma pas mus namie vakarais ir nė kiek nesigailime priglaudę Murkutį. Ir nesvarbu, kad užuolaidos nudraskytos, tapetai nudraskyti, vis vien su vyru lepiname juos. Maistas tik geriausias, skanėstai įvairūs. Iš gyvūnų prekių parduotuvės pilną maišą jam atnešame. Auga sveikas ir laimingas. O dukrytė be galo laiminga augindama du gyvūnėlius ir labai atsakingai žiūri į jų priežiūrą.

Elžbieta

Badis

Mano draugė savanoriauja gyvūnų prieglaudoje. Vieną dieną ji pasakė man: "Tau reikia šuns!". Aš nesispyriojau ir sutikau, bet su sąlyga, kad paimsiu kokį negražų varguolį. Kaip tik prieglaudoje atsirado Badis, toks plaukų kamuolys.

Mano vyrui šis šuo visai nepatiko. Taigi jis, atsivertęs prieglaudinukų nuotraukas, mėgino mane perkalbėti. Bet aš nesutikau. Gražius šunis visi išgraibsto greitai, o aš tiesiog norėjau ką nors išgelbėti.

Skaistės SVIDRAITĖS nuotr.

Kai nuvykome pasiimti šuns, stebėjausi, kad Badžiui žmogaus dėmesys rūpėjo labiau nei maistas. Grįžusi nuvežiau jį į kirpyklą, ir dabar - visiškas miestietis, nors prieš tai gyveno būdoje. Jis tikras Badis, visų draugas!

Lina

Pūkis

Pūkį iš veterinarijos klinikos paėmėme močiutei, kai jis buvo vos mėnesio amžiaus. Patys jį auginome keletą savaičių ir ruošėme kelionei pas močiutę.

Skaistės SVIDRAITĖS nuotr.

Pūkis - labai pašėlęs katinas, "su varikliuku". Labai keista, kad fotosesijos metu jis buvo ramus ir mielas, net ant rankų sėdėjo, nors to paprastai nemėgsta...

Vitalija

Bus daugiau

Žymos: augintiniai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2018-08-13   13:55

IP: 197.211.63.144

Sveiki kiekvienas, aš galejau užbaigti projekta su pagalba, kuria gavau iš Jameson finansavimo imones. Bendrove suteike man visa projekto projektui reikalinga finansavima. Imones norma yra labai maža, ir aš tikrai vertinu ju pagalba, galite susisiekti su jais bet kokio pobudžio finansavimui. viskas, ko jums reikia - išsiusti el. laiška su užklausa ir jie nedelsdami atsakys. jie yra pasitikeje vertais ir patikimais, jie verti verstis. imones el. pašto adresas yra: theodorejamesonfinance@gmail.com

Pagarbiai visiems.
Aš Paulius iš Kauno Lietuva

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Gyvūnai

Lietuvių pomėgis medžioti – neabejotinas. Tačiau pasisemti naujų emocijų ir pašaudyti į...

Į Afriką nuvykę lietuviai šaudė žirafas ir gepardus nuotrauka, foto

Laivių kaime nuo žiemos vidurio palikti šeimininkų, kurie išsidangino gyventi į...

Išvažiavo gyventi į Klaipėdą, palikę šunis prie būdos nuotrauka, foto

Kuriasi nauja bendruomenė - kovo 10 d. Melnragės paplūdimyje vyko pirmasis draugiškų...

Klaipėdoje kuriasi retriverių bendruomenė nuotrauka, foto

Plintant žmonėms nepavojingam afrikiniam kiaulių marui Lenkijos aplinkos ministerija planuoja duoti...

Lenkijoje planuojama išžudyti visus šernus nuotrauka, foto

Palangos verslas pasitinka vasarą nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, „Turizmo sezonas tikrai prasidėjo“, – sako Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos...

Pajūrio derbyje pasiekta pergalė! nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos futbolo A lygoje Klaipėdos „Atlantui“ pavyko nutraukti penkerių nelaimėtų rungtynių seriją. Uostamiesčio...

Gargždų gimtadienio šventė: mažiau, bet originaliau nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Likus dviem savaitėms iki 766-ojo Gargždų miesto gimtadienio, vakar Kultūros centro konferencijų...

Ugniagesiai pataria, kaip apsisaugoti nuo žaibo nuotrauka, foto

Lietuva, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informuoja, jog praėjusį savaitgalį žaibai Lietuvoje padegė keturis...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 6 val.

Sportas, Paskelbta prieš 7 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 7 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 7 val.

 

 

 

 

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...