Kurapkas reikia jau veisti

Kurapkas reikia jau veisti

Daugiau nei prieš 20 metų į Lietuvos raudonąją knygą buvo įrašyti kurtiniai ir tetervinai. Tačiau greitai saugoti reikės ir kurapkas. Prieš trejus metus kurapkas uždrausta medžioti. Kai kurių gamtos mokslininkų, medžiotojų manymu, draudimas medžioti kaip tik buvo nereikalingas. Medžiotojai sparčiai nykstančių paukščių beveik nemedžiojo, bet jautėsi įsipareigoję juos saugoti. Dabar kurapkos draugų beveik nebeturi.

Pasak paukščių žinovo Zarasų miškų urėdijos Salako girininko pavaduotojo Mindaugo Ilčiuko, labai skausmingi kurapkų giminei buvo sniegingi 1996-ieji. Ieškodamos užuovėjos kurapkos įsikasdavo į pusnis. Tai tapo jų pragaištimi. Staiga prasidėjus atodrėkiui pusnys pasidengė ledo plutele, paukšteliai neberado kelio išlįsti ir daug jų žuvo. Prienų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Tadas Zubavičius prisiminė ir nedėkingus kurapkoms 2013 metus. Sniego buvo daug, o maisto - mažai. „Važiuoji, matai laukuose kurapkų pulkelius, kasdien jų būrelis mažyn, o paskui - nieko. Jos ne tiek iššalo, kiek nusilpusias plėšrūnai pagavo“, - svarstė miškininkas. Pasak T.Zubavičiaus, kurapkos labiau mėgsta natūralų maistą, išsikapsto jo iš po sniego, palapinės joms daugiau užuovėja ir priebėga nuo plėšrūnų. „2013 m. kelios kurapkos Birštone pavasario sulaukė ant šiluminės trasos besniegio plotelio, visi jas matydavo ir stengėsi netrikdyti“, - džiaugėsi T.Zubavičius. Prienų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas mano, kad kurapkoms atėjo ne patys geriausi laikai ir gali tekti atgal į gamtą jas sugrąžinti veisiant veislynuose, kaip tai jau daro lenkai. „Gerą darbą padaryti prieš kelerius metus bandė Prienuose medžioklės plotus turintis vilniškių medžiotojų klubas. Nusipirko jie iš Lenkijos kelias dešimtis kurapkiukų, ketino pavasarį paleisti į gamtą, bet likus savaitei gardelį rado tuščią. „Per vieną naktį gal kiaunė, gal lapė visas sudorojo“, - prisiminė T.Zubavičius. Anot miškininko, norint apsaugoti retėjančius paukščius reikėtų juos labiau ginti nuo plėšrūnų. Labai daug kurapkų sunaikina palaidi šunys, katės. Skanus kąsnis jos yra lapėms, usūriniams šunims, tyko vanagai, krankliai. 2006 m. Ornitologų draugijos atlaso duomenimis, kurapkų gali būti 10-20 tūkst. porų. Prieš kelis dešimtmečius jų buvo skaičiuojama net iki 150 tūkst. porų.

Gana rimta situacija yra susiklosčiusi ir dėl didžiausių miškų paukščių - kurtinių. Pasak rečiausius tetervinių šeimos paukščius tyrinėjančio Valstybinės miškų tarnybos darbuotojo bei Miškų instituto mokslininko Ryčio Zizo, manoma, kad Lietuvoje gyvena 250-400 kurtinių patinų. Patelių turėtų būti kiek daugiau. Viena iš pagrindinių kurtinių nykimo priežasčių - jų dėčių naikinimas. Pasak R.Zizo, tai yra patvirtinta tyrimų. Buvo įrengtos dirbtinės dėtys su vištų kiaušiniais. Iš jų maždaug trečdalyje dėčių pašeimininkavo plėšrūnai. Kitas etapas būsiantis naudojant kameras išsiaiškinti, kas plėšia lizdus. Anot mokslininko, neoficiali prielaida, kad kurtinių dėtis naikina krankliai. Šie išmintingi paukščiai labai gerai išžvalgo teritoriją arčiau kirtaviečių ir įsidėmi lizdus. Dalį kurtinių dėčių sunaikino šernai.

Lietuviškų kurtinių populiacija mažėja iš pakraščių. Anksčiau jų nemažai gyveno pasienyje su Latvija, Ignalinos miškuose, dabar ten jų neliko. „Mūsų šalyje kurtiniai natūraliai gyvena pietrytinėje šalies dalyje besidriekiančiuose pušynuose. Šiuo metu pagrindiniai kurtinių „lopšiai“ yra Čepkeliai ir Švenčionėlių miškai“, - sakė R.Zizas. Užbėgant už akių kurtinių išnykimui, Viešvilės gamtiniame rezervate įkurtas pirmasis kurtinių veislynas. Stengiamasi, kad augdami paukščiai mažiau matytų žmones ir prie jų neprisirištų. Paaugę paleidžiami į miškus. Išnykimas dėl plėšrūnų gausos, per didelio žmonių dėmesio gresia ir tetervinams. Pagrindinė kurtinių išnykimo priežastis - aukštapelkių nusausinimas. Tetervinų daugiausia gyvena Rytų ir Pietryčių Lietuvoje.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder