Ką mėgsta zoologijos sodo gyvūnai

Ką mėgsta zoologijos sodo gyvūnai

Kiekvieną dieną Lietuvos zoologijos sodo gyvūnai suėda apie 1800 kg įvairaus pašaro. Brangiausiai maistas kainuoja ilgakaklėms žirafoms, vienos jų pašaras per metus atsieina net 18 tūkst. eurų.

Brangiausios - žirafos

Per metus gyvūnų suvartojamo pašaro kiekis virsta į 500 tonų (150 t šieno, 40 t mėsos, 13 t žuvies, 20 t morkų, 16 t bulvių ir taip toliau). Daugiausia pašaro suvartoja stambieji - žirafos, stumbrai, liūtai ir kt.

Pasak Lietuvos zoologijos sodo atstovės Linos Andriuškaitės, daug pašaro sodo gyventojams išaugina čia dirbantys zoologijos sodo darbuotojai. „Sode yra gyvo maisto bazė, tai pelės ir vabzdžiai. Pernai zoologijos sodo darbuotojai užaugino daugiau nei 23 tūkst. įvairių rūšių pelių, kurios kaip pašaras buvo sumaitintos plėšriesiems gyvūnams, paukščiams (pelėdoms, grifams, ereliams, kt.), terariumo gyventojams. Įdomu, kad suaugę pitonai, gyvatės, žalčiai maitinasi pelėmis vieną kartą per savaitę arba dar rečiau. Sode užaugintais įvairiausių rūšių vabzdžiais minta beždžionės, vėžliai, varlės, kai kurie plėšrūs gyvūnai, pavyzdžiui, meškėnai. Įvairių rūšių vabzdžių pernai gyvūnų pašarui užauginta daugiau negu 300 tūkst. vienetų. Kitas gyvūnų maistas įsigyjamas iš kokybiškų maisto teikėjų konkurso būdu“, - aiškino L.Andriuškaitė. Racionas sudaromas remiantis ilgamete zoologijos sodo darbo praktika, užsienio specialistų praktika, mokslininkų, pasaulinių pripažintų institucijų rekomendacijomis.

Kiekvienas gyvūnas - savitas, reikalaujantis skirtingos priežiūros ir pašaro, nepigiai mityba atsieina tigrams, per metus vieno tigro šėrimas kainuoja daugiau nei 7 tūkst. eurų. Lietuvos zoologijos sodas turi du tigrus. Tigrų maistas - triušiai, viščiukai, kiaušiniai, pienas, kaip papildai jiems duodami žuvų taukai, žalumynai. Kitos katės - lūšys, be joms aktualios mėsos, kiaušinių - gauna ir skanumynų, pavyzdžiui, varškės. O liūtams, kurių zoologijos sode yra trys, geriausias maistas - mėsa, jos vienas liūtas kasdien suėda apie 7 kg. L.Andriuškaitė pasakojo, jog pašaro kiekiai kiekvienam gyvūnui yra griežtai sudėlioti, apskaičiuotas ne tik racionas, bet ir kalorijų kiekis.

Vis dėlto zoologijos sodo karalienėmis galima vadinti čia gyvenančias dvi žirafas, mat jų išlaikymas per metus kainuoja 36 tūkst. eurų. Pašnekovė pasakojo, jog žirafos racioną sudaro specialus kombinuotas pašaras, žolė, šienas, morkos, svogūnai, džiovintos dilgėlės (žiemos metu), vantos, šakos, kiti produktai. Per parą aukščiausi pasaulio gyvūnai gali suėsti net iki 66 kg įvairaus pašaro, o dienos kalorijų norma siekia daugiau nei 112 tūkst. kcal.

„Žirafų mėgstamas derinys-skanėstas yra bananai su svogūnais (jų įprasto raciono dalis). Begemotai pavasarį itin mėgaujasi šviežių kiaulpienių puokšte. Vasarą gaminame ledų tortus kanopiniams gyvūnams, beždžionėms, ruoniui, užšaldome ir patiekiame mėgstamas daržoves, vaisius ar žuvį. Ropliai, varliagyviai ir net žuvys mėgsta pasilepinti jiems skaniu maistu“, - sakė L.Andriuškaitė ir pridūrė, jog maisto įvairovė svarbi gyvūno sveikatai. Net pats geriausias vienos rūšies produktas negali aprūpinti organizmo visomis jam reikalingomis maisto medžiagomis, vitaminais, mikroelementais. Patys gyvūnai, panašiai kaip žmonių vaikai, mielai maitintųsi tik mėgstamais skanėstais. Tačiau supratimas apie skanėstus skirtingas atskirų rūšių gyvūnams, net individams. Pavyzdžiui, agamoms skanėstas yra bukinės gyvalazdės, žuvims - uodo trūklio lervos.

Pašarai ir užimtumo priemonė

Dažniausiai pašarai naudojami kaip užimtumo priemonė, skatinanti natūralų gyvūno elgesį. L.Andriuškaitė pasakojo, jog pašarą prižiūrėtojai išslapsto po visą voljerą, kad gyvūnas negautų jo kaip „ant lėkštutės“, kitaip sakant, turėtų ką veikti kaip gamtoje, būtų priverstas judėti, tyrinėti aplinką. „Šienas kraunamas į šienmaišius, pintus kamuolius, iš kurių turi pasidarbuoti, norėdami išsitraukti, tad nuolat ir po truputį ėda. Taip pat vaisius ir daržoves smaigstome ant šakų, kad gyvūnai turėtų jų siekti, sugalvoti kaip nusiimti“, - sakė ji.

Visi zoologijos sodo gyvūnai gauna visavertį, subalansuotą, šviežią pašarą, todėl lankytojų Lietuvos zoologijos sodas prašo nešerti gyvūnų atsineštu maistu. Neskabyti medžių šakų zebrams ir neskinti žolės poniams, nes gyvūnai, gavę per daug pašaro arba gavę ne tokio pašaro, kas jiems tinka pagal sezoną, gali susirgti. L.Andriuškaitė atkreipė dėmesį, jeigu lankytojai atsineša maisto produktų, rekomenduojame juos palikti prie kasų esančiose specialiose dėžėse. „Sezoninės daržovės, vaisiai - melionai, cukinijos, arbūzai, moliūgai, agurkai, obuoliai yra itin mėgstami gyvūnų, tad lankytojai juos gali palikti minėtose dėžėse. Gyvūnų prižiūrėtojai paliktus vaisius ir daržoves paskirstys gyvūnams pagal jų racioną“, - aiškino pašnekovė.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder