"Bulvaro" žiniomis, uostamiestyje dvi įmonės tuo sraigtasparniu net labai susidomėjo. Viena jų yra uoste, ta pati, kurią gyventojai su savo pretenzijomis negyvai užkniso, o kita - Laisvojoje ekonominėje zonoje. Tiek viena, tiek kita norėtų juo pasinaudoti kaip patikima transporto priemone savo lobistams į Vilnių dūzginti, kai prasidės antroji koronaviruso banga. Jos tai supranta, kaip pagerėtų įmonės įvaizdis, jeigu jų darbuotojai į įvairius susitikimus užsienyje, o ir savo šalyje atskristų nuosavu sraigtasparniu ir išsilaipintų ant stogo. Visi konkurentai žado netektų. Tik joms atrodo, kad 14 metų sraigtasparnis nebėra modernus, tad užsiprašyta per didelė kaina.
Ko gero, rimčiausias pretendentas vis dėlto yra žvejys Jonas. Jam jau ar taip, ar taip galas, nes Baltijos jūroje žuvų nebeliko. Gaus valstybės paramą už laivo supjaustymą, dar kreipsis į Žemės ūkio ministeriją dėl paramos už pasitraukimą iš verslo persikvalifikuojant. Žinoma, reikės kiek palaukti, kol pradinė kaina perpus nukris, o tada gal jau kaip nors. Jis ketina turistus po pasaulį skraidinti per antrąjį karantiną. Jo galva, vis geriau vietoje laivo pirkti sraigtasparnį, o ne traktorių. Tik Jonas baiminasi, kad rusai jo nenupirktų anksčiau.
Rašyti komentarą