Kadangi uostamiestyje vietos yra tik katinams, peliukams, sagoms, kaminkrėčiams, baikeriams ir dar velniai žino kam, bet ne kapitonui prie šturvalo, paminklas buvo išgabentas į Telšius, į jo gimtinę. Klaipėdiečius galima suprasti, jie juk turi visą uostą pašonėje, kam jiems dar jūrinis paminklas, ir taip dulkių ir triukšmo pakanka.
Paminklas L. Stulpinui stovi gražiame Telšių parke, ant kalvelės, atsuktas veidu į Masčio ežero vandenis. Vietovė labai graži, o svarbiausia - labai daug erdvės ir matyti horizontas. Apie tokią vietą Klaipėdoje jis galėjo tik pasvajoti.
Įdomu, ką mąsto jūrų kapitonas žiūrėdamas į Lietuvos vidaus vandenis. Kam jau kam, o jam tikriausiai nekyla abejonių dėl Lietuvos, kaip jūrinės valstybės. Jau tiek laiko praėjo nuo to laiko, kai jis dirbo, o lietuvių sąmonėje mažai kas pasikeitė, jiems vis dar tebekyšo plūgas iš kišenės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą