Lietuviai visuomet buvo gamtos žmonės - gimus vaikui sodindavo medį, dainas, pasakas kūrė apie medžius. O dabar Lietuvos miestuose matoma priešinga tendencija - medžiai kertami, jų vis mažėja, nes žmonės pyksta, kad pūkai skraido, kad lapai gatvių kanalizaciją užkemša, kad šakos į langus lenda ar kad saulę užstoja, kad šaknys plyteles iškilnoja... Urbanizacija ir patogumų troškimas įveikė meilę medžiams. Ironizuodami "žalieji" (ne tie, kurie Seime) ir jiems prijaučiantieji sukūrė alternatyvų šalies herbą.
Esą Lietuva - ne ten, kur lietūs lyja (augindami medžius), Lietuva - ten, kur medžius kerta vardan asfalto. O gal "žalieji" perdeda? Gal medžių mieste išties turėtų būti mažiau? Klausimas atviras ir labai jautrus. Tik, "Bulvaro" nuomone, svarbiausia, kad kirsdami medžius valdininkai ir politikai nenukirstų šakos, ant kurios patys sėdi.
Rašyti komentarą