Save tenka nugalėti
"Žinių radijo" laidų vedėjas Ginas Dabašinskas darbo kėdėje sėdi jau devynerius metus, o jo balsą žmonės atpažįsta gatvėse. Vyras džiaugiasi, kad gali sėkmingai suderinti darbą su hobiu. Tačiau šalia malonumų iškyla ir sunkumų. "Sunkiausia yra nesikartoti. Reikia stengtis negalvoti apie tai, ką darai. Svarbu nebūti visą laiką tokiam pačiam. Nors kiekvieną kartą suprantu, kad žmogus yra baigtinis ir negali visuomet būti kitoks, bet stengiuosi to siekti. Vedėjo tikslas - bendrauti su konkrečiu žmogumi, o ne su anonimine publika. Esu nominalistas, todėl skeptiškai žiūriu į bendrybes. Visada įsivaizduoju, kad manęs klauso konkretūs žmonės. Negalvoju, kad mane girdi tūkstančiai klausytojų", - pasakoja G.Dabašinskas.
Laidų vedėja Lina Pavalkytė "Žinių radijuje" dirba taip pat devynerius metus. Darbą radijuje ji apibūdina kaip gyvenimo būdą. "Šis darbas man patinka, yra įdomus, kiekvieną dieną atneša naujovių, žinių. Jis labai turiningas. Sunkiausia man yra keltis ryte 4 val. 30 min.", - sakė moteris.
Radijas prieš televiziją
Laidų vedėjo Gino nuomone, radijas lyginant su televizija, turi daugiau apribojimų, tačiau kuo daugiau apribojimų, tuo daugiau kultūros. "Radijo pranašumas yra tas, kad nėra vaizdo. Pauzėse yra daugiau informacijos nei žodžiuose. Radijo laidų vedėjas turi mokėti tylėti. Tai yra privaloma. Jei radijo vedėjas išlaiko pauzes, dar nereiškia, kad jis yra geras vedėjas. Tiesiog jis yra teisingame kelyje. Televizijoje pauzė yra uždengiama vaizdu. Radijuje to nėra, todėl ta pauzė tampa labai svarbi", - patarimus duoda radijo laidų vedėjas.
L.Pavalkytė lygindama radiją ir TV teigia, kad radijas yra žymiai universalesnis. Jis gali pasiekti daugiau žmonių, nereikalauja dėmesio atitraukimo, leidžia žmogui gyventi savo gyvenimą ir kartu gauti informacijos. Anot jos, klausytojas gali būti kartu su visu pasauliu ir jam nereikia įnikti į ekraną kūnu ir siela.
"Žinių radijo" vadovė - vyriausioji redaktorė Laima Abromaitytė sako, kad radijas neapriboja žmogaus veiklos. "Nors televizija priešingai nei radijas turi daugiau raiškos formų, kartu ji labiau įtraukia ir reikalauja iš kiekvieno žiūrovo viso dėmesio. Be to, televizijos negalime žiūrėti bet kada ir bet kur. Pavyzdžiui, stebėti mėgiamą televizijos laidą važiuojant automobiliu ne tik nepatogu, bet ir pavojinga. Tuo tarpu radijas - puiki žiniasklaidos forma, tinkanti ir dirbant, ir poilsiaujant. Radijas sudaro galimybes pasirinkti - važiuoti, judėti ar ramiai leisti laiką ir gauti naudingos informacijos, būti įvykių sukūryje, tenkinti smalsumą ar tiesiog paįvairinti kasdienybę", - dėsto moteris.
Ateities planai
Paklaustas, ar savo ateitį sieja su "Žinių radiju", laidų vedėjas G.Dabašinskas sakė, kad nežino ar "Žinių radijas" savo ateitį sieja su juo. "Ištiesų, sunku kažką pasakyti apie ateitį. Ji turi džiuginančią ir liūdinančią savybę - ji stebina. Todėl visuomet reikia būti pasiruošusiam viskam. Visada kas nors prasideda ir baigiasi. Jau devyneri metai, todėl ir baisu, koks čia drakonas gali išlysti iš maišo", - svarsto Ginas.
Laidų vedėja L.Pavalkytė nėra linkusi kalbėti ir atskleisti savo ateities planų. Šiuo metu jai patinka tai, ką daro. Tačiau, anot moters, kas bus ateityje dar niekas nežino.
Radijo "virtuvė"
Pasak radijo vadovės L.Abromaitytės, jų radijui yra svarbūs tradiciniai žurnalistiniai principai - objektyvumas, nešališkumas, nuomonių įvairovė, pagarba pašnekovui, klausytojui. "Manau, kad esame įdomūs klausytojams tuo, kad neturime uždraustų temų ar pašnekovų. Be to, klausytojams pateikiame daug ir įvairios informacijos: ir rimtos, aktualios, naudingos informacijos, ir lengvesnės, skirtos smalsumui patenkinti, akiračiui praplėsti", - teigia moteris.
"Žinių radijas" savo programą orientuoja į aktyvų žmogų. "Į tą, kuris ne tik nori gyventi geriau, bet ir ieško būdų, kaip šį siekį įgyvendinti. Juk būdų, kaip įgyvendinti įvairias idėjas, yra daug - svarbu, kad būtų noras. Žinias, aktualią informaciją, reikalingą joms įgyvendinti, savo klausytojams perteikiame mes. Todėl "Žinių radijo" šūkis ir skelbia - "žinau, vadinasi, galiu", - sako pašnekovė.
Ji supažindina, ko reikia radijo laidų vedėjui. "Dirbančiam svarbu turėti radijui tinkamą balsą, dikciją, mokėti taisyklingai kalbėti lietuviškai. Savo žurnalistams ir laidų vedėjams nekeliame reikalavimo būtinai turėti žurnalistinį išsilavinimą. Mūsų gretose - įvairių profesijų atstovai. Svarbu, kad jie domėtųsi Lietuvos ir pasaulio aktualijomis, nebūtų abejingi problemoms, kuriomis gyvena mūsų klausytojai, patys būtų įdomūs žmonės ir turėtų įdomių idėjų, kurias norėtų įgyvendinti", - tikina moteris.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV Publika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą