Padavimų žemėlapyje – vaizdingoji Kernavė ir jos apylinkės

Kai kurie autoriai mano, kad Kernavė pavadinta legendinio kunigaikščio Kerniaus vardu ir kad kunigaikštis Kernius pagal pagoniškus papročius buvo sudegintas, o pelenai išbarstyti ant piliakalnio. Tai tik vienas padavimas apie šią vietovę, ir, jeigu lygintume su kitomis, jų išliko gerokai daugiau. Suprantama, kyla klausimas, kodėl taip yra – kuo Kernavė ypatinga?

Kernavės archeologinė vietovė – Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. yra UNESCO sustiprintos apsaugos kultūros vertybių sąraše. Kernavė XIII a. buvo vienas reikšmingiausių Lietuvos valstybės formavimosi centrų. Šioje vietovėje buvo išsidėstęs galingas penkių piliakalnių (Aukuro kalnas, Mindaugo sostas, Lizdeikos kalnas, Pilies kalnas, Kriveikiškio piliakalnis) gynybinis kompleksas. XII–XIV a. jo papėdėje, Pajautos slėnyje, išaugo viduramžių miestas, turėjęs apie 3–4 tūkstančius gyventojų. Jame buvo gana taisyklinga gatvių sistema, stovėjo gyvenamieji namai ir amatininkų dirbtuvės. Tačiau lietuvio vaizuotėje Kernavė pirmiausia iškyla kaip pagoniškos Lietuvos sostinė.

Laidoje susitiksime su archeologu, dr. Gintautu Vėliumi, tyrinėjančiu krikščioniškų ir pagoniškų papročių raidą bei ieškančiu atsakymų į iškylančius sudėtingus klausimus, pamatysime Kernavės archeologinės vietovės muziejuje pristatomus unikalius to laikotarpio archeologinius radinius, išgirsime padavimus „Kernavės kalnai“ apie Kernavės piliakalnius ir „Raudonoji gyvatė“ apie šalia plytintį Daubulių slėnį. Mitologė, dr. Daiva Vaitkevičienė padės išsiaiškinti, kas lietuvių sakmėse yra gyvačių karalienė, ką reiškia mitinė gyvačių karaliienės karūna ir kodėl „gyvačių karalija“ plyti Kernavėje, Daubulių slėnyje.

Televizijos laidų ‚‚Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis‘‘ kūrybinė grupė: režisierė Nijolė Jačėnienė, operatorius Saulius Gudas, videomontuotojas Algis Galatiltis, videoanimatorius Tadas Sokolovas, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, aktorius Sigutis Jačėnas. Dėkojame už pagalbą Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktoriui Sauliui Vadišiui, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjui dr. Gintautui Vėliui, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekoms, leidyklai „Alma littera“, knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ autoriams Daivai Vaitkevičienei ir Vykintui Vaitkevičiui. Laidas iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras”.