"On/Off"
Paskutiniais TV metrų, centimetrų ir milimetrų duomenimis, žiūrimiausia laida Lietuvoje tapo "Sugrįžimas", pasakojanti apie baimes ir hipnozę.
Mane taip pat kankina baimė. Baimė netekti distancinio televizoriaus valdymo pulto. Jei apie šį gyvenimą dar nieko nesuprantanti dukra jį įsikiša į sauskelnes ir apie tai man nepraneša, puolu į paniką: "Kaip dabar junginėsiu tą dėžę?!"
Tokiais atvejais labai noriu kreiptis į televiziją - jie vieninteliai, kurie man gali padėti. Jų pagalbos man reikia ir tada, kai sutrinka lytinė funkcija (tfu, tfu, tfu) arba kai garsiai nusiperdžia kaimynas. Pažintys padeda ir tada, kai iš nosies pasipila kraujas - vienintelis Remigijus Ambrulaitis mano sukruvintą striukę parodys per TV ir paaiškins, kad krapštyti nosį reikia atsargiai. Ir ką aš be jo daryčiau?
Bet visa tai - niekis. Spaudau aš distancinio pulto mygtukus ir mąstau: "O kas man papasakos apie pomirtinį gyvenimą? Kapo šaltį, po akiduobes landžiojančius kirminus ir retkarčiais mano negyvą kūną atsikasančius nekrofilus?" Juk tai taip lietuviška.
Štai kur neatrasti klodai! Ir kaip tą pramiegojo Krivickas? Kur tuo metu žiūrėjo Kudabienė? Nejaugi aukso gyslos neužuodė Valinskas?! Ten, kur kvepia lavonais, reitingai garantuoti.
Štai kur idėja - pavaryti laidą apie pomirtinį gyvenimą. Be sugrįžimo iš anapus: juk ką beveikti prisikėlus - turtai lietuvišku papročiu buvo pasidalinti dar prieš išleidžiant kvapą... Netgi pasiryžčiau būti pagrindiniu herojumi - ko nepadarysi populiarumo vardan? Juk tai - taip lietuviška.
Bet prieš iščiuoždamas Anapilin norėčiau tapti laidos bendraautoriumi. Todėl siūlau kelias jos rubrikas. Tiesa, naudodamasis pirmumo teise, iš pradžių paskirsiu jos vedėją - tai bus Dominykas Kubilius iš į Lavonus Nespjaudančio Kanalo. Jo balsas, išlavintas Mokytojo Krivicko, man tinkamiausias. Juk kalbėsime apie lavonus!
Laida turėtų prasidėti pasakojimu, kaip reikia numirti stilingai, ilgai nenervinant kaimynų ir giminaičių. Visi žinom, kad gulėti karste reikia tyliai, geriausia užsičiaupus ir užsimerkus. Dvokti irgi yra nepagarba gyviesiems. Čia neišsiversime be Violetos Baublienės patarimų. Todėl rubriką pavadinsime "Gyvenimo stilius - negyvas".
Na, toliau laida eisis kaip sviestu patepta. Konsultantas Juozas Statkevičius man patars, kokį kaklaraištį ryšėti - juk nepasiliksiu muilinos virvės ant kaklo. Jau dabar žinau, kad valstybės išmokos užteks tik Juozuko rankų darbo kostiumo sagoms, bet argi tai - mano rūpestis?
Karsto aš tikrai nepasidarysiu be Žilvino "Oranžinių Kelnių" Grigaičio patarimų. Jis vienas man tegali pasakyti, kad uosio lentos supus greičiau už ąžuolo. Ir kad karstą prieš į jį gulantis reikėtų apsišluoti bei prasiplauti "feiriu". Neblogai būtų ir plastikinis langas, tačiau numirėliui žiūrėti į gyvuosius ir priekaištauti yra nelietuviška. Lietuviška - elgtis atvirkščiai.
Paskui bus "Juodasis ekipažas". Čia mes kalbėsime, jog į kapines būti vežamam geriausia 200 l darbo tūrio skrandį bei 1 AG turinčio kuino Kūzios traukiamu vežimu su "Mitsubishi Lancer Evo IX" kėbulu. Jis veža greitai ir neturi lavonvežiams ir taip nereikalingos atbulinės pavaros. Sugrįžti velioniui iš kapinių - labai nelietuviška.
Prieš užsilenkdamas norėčiau padainuoti. Pretenduočiau į "Eurovizijos" nacionalinės atrankos turą, bet ir be manęs ten nemažai lavonų. Kučinskas, sako viską žinantys žmonės, dabar labai pasikėlęs, su "tūpais" žurnalistais nekalba, todėl atspėti laidotuvių maršo žodžių nebandysiu, o varysiu tiesiai į NML - Negyvų Muzikantų Lygą. Norėčiau rungtis su "Sadūnais". Juk jie - tokie lietuviški.
Suprantama, laida neišsivers be realybės šou "Niekas nenorėjo mirti". Pats jame nedalyvausiu - juk nėra kuklu tiek daug vaidentis ekrane. Važiuosime filmuoti Laugalių pensionato gyventojų.
Tai bus ilgiausias realybės šou (dabar visi tokio pobūdžio TV marazmai turi būti "-iausi" - kuo daugiau pasigirsi?) - filmuosime, kol nenumirs paskutinis jos gyventojas, direktorius (atleisk, Rimantai) bei ūkvedys (ir tu, Zigmai, atleisk). Blemba, kaip pasakytų Marijonas, įtariu, kad chebra ir užsilenks nuo to, kad juos filmuosime. Bet juk tai - taip lietuviška.
Velnias, užmiršau, kad prieš mirtį reikėtų sudalyvauti pokalbių šou. Štai čia - tikras galvos skausmas. Tų šou - tiek daug ir visi - tokie nuostabūs. Gal pasirašyti Marijonui? Žvaigždės statusas jam leidžia pateikinėti visiškai idiotiškus klausimus. Bet turbūt pasirašysiu Nomedai - ji žliumbia geriausiai. O juk tai - taip lietuviška.
Ir dar - gerai, kad atsirado galimybė keliauti su žvaigžde. Pasiimsiu su savimi Rytį Ciciną - ne vienas Lietuvos metalistas bus man dėkingas. Kad tik jis nepamirštų savo naujosios kreditinės kortelės - pragare juk reikės susimokėti už malkas, o grynų ten nepriima. Ir degsim mes ten, oi degsim. Abu turim už ką: aš - už šias blevyzgas, jis - už... Na, patys žinot, už ką...
Tomas GUKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą