2019 m. gegužės 22 d. 03:32 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Teatras

Teatras

Vygantas Vareikis: „Prūsija istorijos šaltiniuose kitokia nei menininkų fantazijose“

(2)

2019-04-04, 08:52

Žaneta Skersytė

Vygantas Vareikis: „Prūsija istorijos šaltiniuose kitokia nei menininkų fantazijose“ nuotrauka, foto

© V. Vareikio asmeninio albumo nuotr.

Balandžio 17 d. 19 val. Žvejų rūmuose Giedriaus Kuprevičiaus operoje „Prūsai“ virs aršios kovos bei širdį draskančios dramos sprendžiant, ką pasirinkti – meilę moteriai ar Tėvynei. Belaukiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operos „Prūsai“ kalbiname Klaipėdos universiteto profesorių dr. Vygantą Vareikį.

Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo: „Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo istoriniai šaltiniai, kovodavo iki galo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?“

Pirmiausiai pažvelkime į operos „Prūsai“ librete vaizduojamus įvykius istoriko akimis...

Baltų pajūris buvo nuolat puldinėjamas vikingų, švedų, vėliau atėjo Vokiečių ordinas. Prūsų gentys germaniško etnoso buvo asimiliuotos prieš keletą šimtmečių ir taip išnyko viena baltiška šaka. Kai XIII a. pabaigoje kryžiuočiai pasiekė Nemuną, Lietuvos teritorija virto žūtbūtinių mūšių arena. Kryžiaus žygių metu prūsų gyvenamos teritorijos buvo nukariautos, gyventojai pavergti ir įbaudžiavinti, o vėliau palaipsniui asimiliuoti.

Herkus Mantas kaip asmenybė ir kaip operos personažas: kiek skirtumų galėtumėte įžvelgti? 

Išties reikėtų skirti Herkų Mantą kaip istorinę asmenybę, apie kurią byloja vokiečių metraščiai, ir mitologizuotą herojų, kuris iškyla meniniuose kūriniuose - Giedriaus Kuprevičiaus operoje “Prūsai” arba 1972 metais sukurtame lietuviškame kino filme “Herkus Mantas”. Jų gerbėjus turiu nuvilti: istoriniai šaltiniai nutyli Herkaus Manto meilės istorijos niuansus. Visiems viduramžių valdovams (taip pat – ir prūsų gentinės visuomenės vadams) svarbiausias dalykas buvo valdžia ir tėvonija, t. y. paveldėtos žemės, todėl jų santuokos buvo planuojamos iš anksto ir turėjo feodalinės žemėvaldos logiką. Nors prūsai neturėjo suformuotos feodalinio paveldėjimo sistemos, valdžia buvo svarbiau negu meilė... Tad šiuo atveju neverta painioti šaltiniais grįsto istorinio pasakojimo ir meninės fantazijos, grindžiamos vaizdais ir jausmais.

Ką apie Herkų Mantą žinome iš istorinių šaltinių?

Didžiojo prūsų sukilimo metu sukilo visos prūsų žemės. Prūsai išvadavo beveik visą savo teritoriją, jie sėkmingai veikė savo žemėse ir ilgai turėjo iniciatyvą, bet stipriausių kryžiuočių pilių paimti nesugebėjo. Herkus Mantas, būdamas įkaitu Vokietijoje, įgijo karybos įgūdžių, bet realiai jis buvo, pagal Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kroniką, tik notangų genties vadas, o bendriems sukilimo veiksmams vadovavo prūsų žemių karo vadų taryba.

Nors žemaičiai atėjo į pagalbą prūsams, bet dėl kryžiuočių kariuomenės nuolatinio papildymo riteriais iš Vakarų ir žiauraus teroro (prūsų gyvenviečių vyrus kryžiuočiai išžudydavo arba apakindavo, o moteris ir vaikus išsivesdavo su savimi) prūsai galiausiai palūžo.

Prūsų tauta išnyko: nebėra nei tokios šalies, nei tokios kalbos. Ar panaši grėsmė istorijos kataklizmuose reali visoms mažoms tautoms?

Iš tiesų, nebeliko ne tik prūsų genčių ir prūsų kalbos, bet ir valstybės, kuri gyvavo prūsų žemėse – Prūsijos kunigaikštystės ir Prūsijos karalystės. Vokiečiai po Antrojo pasaulinio karo buvo išstumti iš rytinės Baltijos regiono. O prūsų pavyzdys lietuviams yra nuolatinis priminimas, kas gali nutikti aukštu išsivystymo lygiu pasižymėjusiai tautai. Prūsų papuošalai, jų ginkluotė istorikams iki šiol kelia susižavėjimą.

Tad ko galėtume pasimokyti iš istorijos vingiuose visiems laikams pražuvusių prūsų?

Sudėtingas klausimas. Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo šaltiniai, kovodavo iki galo, žūdavo (kaip rodo Dzintarės pilies prūsų žemėse apgultis), bet nepasiduodavo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?

Kaip manote, ar Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui reikalingi spektakliai, primenantys mūsų krašto istoriją?

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras turėtų orientuotis į kokybę ir kurti tokius spektaklius, kurie pritrauktų publiką iš visos Lietuvos. Klaipėda - svarbus Vakarų Lietuvos kultūrinės traukos  centras, tačiau jis turi tapti visos Lietuvos kultūrinės traukos centru. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuris po kelerių metų galės džiaugtis naujais moderniais rūmais, šiuo atžvilgiu tenka itin svarbus vaidmuo. Mano nuomone, jis turėtų orientuotis į veikalus, susietus su vokiečių ar skandinavų tradicija, baltišku identitetu ir jūrine kultūra. Istoriją meninėmis priemonėmis įmanoma pristatyti puikiai: garsios XIX a. italų ir prancūzų operos tai įrodė.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

ezys

2019-04-04   11:32

IP: 86.100.122.112

>>>Ima juokas.
Ima juokas is jusu, kai nesuprantat, kad kalbama ne apie muzika, o apie istorija ;) Del to ir kalbinamas istorijos profesorius ;)

ima juokas

2019-04-04   10:46

IP: 78.62.20.83

Atrado patį tą, kuris ko gero nė karto nėra buvęs operoje. Kodėl kalbinami muzikos diletantai ( ne – neišmanėliai)? Ką jie gali paaiškinti?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Teatras

Šiandien, gegužės 21 d., prasideda trečiasis tarptautinis teatro festivalis TheATRIUM. 15 val....

Prasideda tarptautinis teatro  festivalis TheATRIUM nuotrauka, foto

Vakar Klaipėdoje prasidėjo jubiliejinis, dešimtasis, tarptautinis profesionalus lėlių, objektų ir vizualiojo teatro...

Požiūrį į lėlių teatrą keičianti "Materia Magica" nuotrauka, foto

Gegužės 16–19 d. Klaipėdoje vyks tarptautinis profesionalus lėlių, objektų ir vizualiam teatrui...

Prasideda lėlių teatro festivalis „Materia Magica“ nuotrauka, foto

Klaipėdos teatralai šiemet susižėrė pagrindinius "Auksinių scenos kryžių" apdovanojimus. Valstybiniame Šiaulių...

"Auksiniai scenos kryžiai" išaukštino Klaipėdos teatrą nuotrauka, foto

Palangos verslas pasitinka vasarą nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, „Turizmo sezonas tikrai prasidėjo“, – sako Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos...

Pajūrio derbyje pasiekta pergalė! nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos futbolo A lygoje Klaipėdos „Atlantui“ pavyko nutraukti penkerių nelaimėtų rungtynių seriją. Uostamiesčio...

Gargždų gimtadienio šventė: mažiau, bet originaliau nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Likus dviem savaitėms iki 766-ojo Gargždų miesto gimtadienio, vakar Kultūros centro konferencijų...

Ugniagesiai pataria, kaip apsisaugoti nuo žaibo nuotrauka, foto

Lietuva, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informuoja, jog praėjusį savaitgalį žaibai Lietuvoje padegė keturis...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 5 val.

Sportas, Paskelbta prieš 6 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 6 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...