Teatro kūrėjai iš Gruzijos: "Mūsų tikslas - pakeisti visuomenę"

Teatro kūrėjai iš Gruzijos: "Mūsų tikslas - pakeisti visuomenę"

Uostamiestyje įsibėgėjo antrasis tarptautinis festivalis "TheAtrium". Iki birželio 25-osios vyksiantis teatro renginys žiūrovus dar kvies į vienuolika spektaklių bei supažindins su šiuolaikiniu teatru. Šiandien ir rytoj Klaipėdos dramos teatre jauni kūrėjai iš Tbilisio, Gruzijos, pristatys spektaklį "Tėvų susirinkimas", kuriame bus nagrinėjami santykiai šeimoje bei bandoma atsakyti į klausimą: "Ką reiškia būti tėvu?" 

Šiuolaikiškos trupės "Open Space" įkūrėjų Davit Khorbaladze ir Mikheil Charkviani (nuotraukoje - su džinsiniu švarku) siekis - paskatinti diskusiją apie visuomenėje opias problemas ir taip pradėti jas spręsti.

Trupė "Open Space" yra vadinama moderniausiu teatru Gruzijoje. Kuo jis skiriasi nuo kitų teatrų?

Davit: "Open Space" nėra vien teatras. Tai yra eksperimentinio meno organizacija, kuri jungia skirtingas meno sritis.

Mikheil: Tiesą sakant, nesu girdėjęs, kad mūsų teatras būtų vadinamas moderniausiu Gruzijoje (juokiasi. - Aut. past.). Mes tiesiog stengiamės būti gyvu, šiuolaikišku teatru, gvildenti socialines, politines problemas, kurių mūsų šalyje labai daug. Mūsų tikslas - pakeisti visuomenę.

Pirmas žingsnis, sprendžiant problemas, yra pradėti apie jas kalbėti. Taigi savo spektakliais mes stengiamės užmegzti dialogą su auditorija, priversti ją mąstyti.

Mes eksperimentuojame, ieškome naujų būdų išreikšti savo nuomonę, kuriame savo metodus.

Gal galėtumėte įvardinti, kokios opiausios problemos šiuo metu slegia Gruziją?

Davit: Viena iš opiausių - Rusija ir auganti jos įtaka. Taip pat lyčių nelygybė, sudėtinga moterų padėtis visuomenėje. Vien praėjusiais metais Gruzijoje nuskambėjo informacija apie daugiau nei 20 žmogžudysčių, kurias įvykdė vyrai prieš savo žmonas ar sugyventines.

Moterys mūsų šalyje vis dar gana užguitos, turi kur kas mažiau galimybių save realizuoti nei vyrai. Visuomenėje priimta, kad moters vieta - namuose. Jos paskirtis - auginti vaikus ir patarnauti vyrui.

Mikheil: Viena opiausių problemų - skurdas, dėl kurio žmonės yra pikti ir nelaimingi. Jie negali susirasti darbo, o pinigų stygius ir alkis sukelia žiaurumo protrūkius.

Mūsų visuomenėje vyrauja homofobija, ksenofobija, transfobija.

Gruziją taip pat slegia ekologinės problemos. Valdžia leidžia masiškai kirsti miškus, griauti net ir paveldosauginius objektus ir vietoje jų stato modernius, šiuolaikiškus statinius. Tbilisis - vienas labiausiai užterštų miestų Europoje. Šiame mieste - daug mirčių nuo vėžio.

Vis dėlto Gruzija tapo ypač turistų pamėgta kelionių kryptimi dėl įspūdingos gamtos ir šiltų žmonių. Kokias gerąsias savo šalies savybes išskirtumėte?

Davit: Em... (garsiai juokiasi. - Aut. past.). Man atrodo, kad žmonės tapo sąmoningesni, atviresni, pradėjo labiau mąstyti, nori pokyčių. Tai mane džiugina.

Mikheil: Visiems žinoma, kad Gruzija garsėja savo kraštovaizdžiu, kalnais, geru vynu, maistu.

Tačiau taip pat išskirčiau tai, kad Gruzijoje atsirado labai stiprių elektroninės muzikos kūrėjų, o Tbilisyje veikia gausybė puikių naktinių klubų.

"Tėvų susirinkimas" yra dokumentinis spektaklis, kuriame skambės tikros žmonių istorijos. Kaip vyko pasiruošimas spektakliui?

Davit: Mes kalbinome aktorius, atsitiktinai sutiktus žmones gatvėje apie tai, kas mūsų šalyje yra laikoma tėvu, "tikru vyru", kokie sklando stereotipai. Juokinga, kad spektaklis suerzina tuos "tikrus vyrus" - mačo ir neištvėrę jie neretai palieka salę (juokiasi. - Aut. past.).

Mikheil: Scenoje aktoriai dalinasi savo vaikystės prisiminimais, atvirai pasakoja apie patirtas traumas, patyčias mokykloje, ir jiems tai tapo tarsi terapija.

Kuriant spektaklį supratome, kad kai kurios, kad ir menkutės, smulkmenos gali paveikti tolesnę žmogaus raidą ar net sugriauti jo gyvenimą. Žinoma, mes nesame nusistatę prieš šeimas, tačiau savo spektakliu norime pasakyti, kad tėvystė yra labai atsakingas dviejų žmonių pasirinkimas. Tai yra darbas ir mes turėtume būti jautrūs ir dėmesingi. Žinoma, ne per daug - kad nepažeistume vaiko individualumo.

Spektaklio kūrybinis procesas buvo labai įdomus, tačiau sykiu ir sudėtingas, nes atsiverti nėra lengva net aktoriams.

Santykiai tarp tėvų ir vaikų yra klasikinė tema ir ji turėtų būti įdomi ir Lietuvos žiūrovams.

Iš kur semiatės tokio šiuolaikiško požiūrio į teatrą?

Mikheil: Ieškodami, kurdami. Temas padiktuoja ir kūrybinis procesas.

Davit: Režisūros mokėmės "Shota Rustaveli" teatro ir kino universitete. Ten mums įdiegė, kad kiekvienas režisierius privalo būti savitas kūrėjas.

Kokių režisierių kūrybą stebite su didžiausiu malonumu?

Mikheil: Labiausiai mėgstu vokiečių ir lenkų teatrą. Mano mėgstamiausi režisieriai - Frank Castorf, Krzysztof Warlikowski. Didelę įtaką mano gyvenimui padarė vokiečių kino kūrėjas Rainer Werner Fassbinder.

Davit: Mano režisieriai favoritai - Jerzy Grotowski ir britė Sarah Kane.

Spektaklius kuriate dviese. Kaip judu priimate sprendimus? Nejaugi nekyla konfliktų?

Mikheil: Prieš repeticijas visų pirma pasitariame dviese, na, o vėliau juk ne visada sukibę dirbame kartu - turime savo užduotis. Aktorių akivaizdoje niekada nesiginčijame, o mūsų tikslas yra sukurti darnią komandą.

Kokie jūsų organizacijos tolesni planai?

Mikheil: Rugsėjį planuojame atidaryti meno inkubatorių, kurį kuriame sename, apleistame fabrike. Pamenu, ten buvo šimtai tonų šlamšto, tad paprašėme miestiečių savanorių mums padėti išsikuopti. Džiugu, kad ši švaros akcija pritraukė daugybę entuziastingų žmonių.

Šiame inkubatoriuje planuojame rengti kūrybines dirbtuves, leisti knygas ir užsiimti kita veikla.

Lietuvoje - jūs pirmą kartą. Koks pirmas įspūdis?

Danil: Šalta (juokiasi. - Aut. past.)... Klaipėda gerąja prasme man pasirodė labai ramus miestas. Tbilisyje gyvena per milijoną žmonių, ten - gausybė automobilių, nuolatinis skubėjimas. O čia - taip gera, ramu...

Mikheil: Žmonės čia labai draugiški, jie geranoriškai stengiasi mums padėti. Jaučiamės puikiai (šypsosi. - Aut. past.).

Informacija

Pernai festivalyje "TheAtrium" apsilankė apie 5000 žiūrovų, tikėtina, kad šiemet jų bus apie 6000. Įdomu tai, kad pernai Lietuvos kultūros taryba šio projekto finansavimui lėšų neskyrė, o šiais metais Profesionaliųjų scenos menų veiklos programa parėmė festivalį 110 tūkst. eurų, kaip ir pernai, jau remia kelios stambios Klaipėdos įmonės (iš viso šių metų festivalio biudžetas - 213 tūkst. eurų).
Šių metų programoje ypatingas dėmesys skiriamas šiuolaikiniam teatrui, kuriuo organizacinė grupė domėjosi keliaudama po įdomiausius Lenkijos teatro festivalius
"TheAtrium" programos sudarytojai pabrėžė, kad neketina formuluoti išskirtinės festivalio koncepcijos ar šūkio, o tiesiog siekia pristatyti gerą šiuolaikinį teatrą ir suteikti žiūrovams galimybę vasarą juo pasimėgauti Klaipėdoje, taip pat išgirsti kokybiškos, teatralių atlikėjų muzikos.

Festivalio programa

06.08-09 "Open Space" (Gruzija) "Tėvų susirinkimas",
06.10 Klaipėdos dramos teatras, "Kalės vaikai",
06.13 "PADI DAPI Fish" (Lietuva) ir Alban Richard (Prancūzija), "Pareiškiu - Brandir",
06.15-16 "Teatr Nowy" (Lenkija, Poznanė), "Ponia bus patenkinta, arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime",
06.17 "Art Corporation" (Baltarusija), "Opiumas",
06.19 "Aura" (Lietuva), "Sprendimas",
06.20 Lietuvos nacionalinis dramos teatras, "Tartiufas",
06.21 "Chorea Teatras"(Lenkija, Lodzė) "Meistriškumo klasė" - profesionalių aktorių kūrybinių dirbtuvių pristatymas,
06.22 "Nowy Teatr" (Lenkija, Varšuva), "Ktulu šauksmas",
06.24 J.Slovackio teatras (Lenkija, Krokuva), "Garso namai",
06.25 "The Ukulele Orchestra of Great Britain" (Didžioji Britanija), baigiamasis festivalio koncertas.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder