Oskaras Koršunovas žydų žudynes primenančią pjesę „Mūsų klasė“ iš Oslo perkels į Klaipėdą

Scenoje – egzistencializmo banga

Naujasis KVDT sezonas alsuos prancūzų dramaturgo egzistencialisto Jeano Anouilh‘o kūrybos dvasia – net du režisieriai stato šio autorias pjeses: Marius Pažereckas „Euridikę“, o Lietuvos žiūrovams jau gerai žinoma latvių režisierė Mara Kimelė – „Antigonę“. Klaipėdoje pagal Augustro Strinbergo pjesę pastatytas, apdovanotas net dviem Auksiniais scenos kryžiais M.Kimelės spektaklis „Tėvas“ rodomos iki šiol.

Tai, kad abu režisieriai, pasak teatro vadovų, „čia ir dabar“ stato J. Anouilh‘o pjeses nėra apgalvotas veiksmas, o tiesiog atsitiktinumas – toks pasirinkimas iš anksto su jais nederintas. Dėl sutapimo teatralai nesisieloja, o netgi džiaugiasi – žiūrovai pamatys, kaip J.Anouilh‘o kūrybą interpretuoja skirtingų kartų, pasaulėžiūros kūrėjai M.Kimelė ir M.Pažereckas.

„Egzistencializmas grįžta į teatrus – žmonės ilgisi pjesių apie gyvenimo trapumą, tyrumą. Nors pristatomos J.Anouilh‘o pjesės yra skirtingos, jas vienija raiški dramaturgija ir ištakos – nemirtingieji graikų mitai. Smagu, kad talentinga latvių režisierė vėl Klaipėdoje. M.Kimelės vardas Latvijoje skamba, ten ji – kaip pas mus Eimuntas Nekrošius“, – pristatydamas sezoną kalbėjo G.Grajauskas.

D.Meškausko auklėtinių debiutas

KVDT aktorius, pedagogas Darius Meškausko ir Lietuvos muzikos akademijos studentai sukūrė diplominį spektaklį pagal A.Strinbergo dramą „Kreditoriai“,  sostinės Rusų dramos teatre parodytą du kartus. Paskui, pasikeitus teatro planams, jis pranyko iš afišos. Klaipėdiečiai rengiasi jį perkelti į uostamiestį.

„Lietuvoje įprasta, kad studentų aktorių diplominiai darbai parodomi ir pradingsta. Bandysime būti donorais – pratęsime D.Meškausko ir jo auklėtinių kamerinio spektaklio gyvenimą mūsų scenoje, jis bus rodomos teatro Mažojoje salėje Tai lyg savotiškas eksperimentas, o paskui publika pati nuspręs, ko verti „Kreditoriai“ , – kalbėjo KVDT vadovas T.Juočys.

KVDT scenoje gruodį dienos šviesą išvys Oskaro Koršunovo režisuota garsaus lenkų dramaturgo, režisieriaus ir menotyrininko Tadeuszo Slobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“ – šiurpą keliantis kūrinys dešimčiai aktorių apie tikrais įvykiais pagrįstą Holokausto istoriją – 1941 metais nedideliame Lenkijos Jedvabnės kaime tenykščius žydus sudegino jų kaimynai lenkai.

Panašių tragedijų būta ir kitose Vokietijos nacių per Antrąjį pasaulinį karą okupuotuose Europos valstybėse. T.Slobodzianekas metė iššūkį tylai, gaubusiai šį įvykį – Lenkijos visuomenė, netgi patys tragedijos Jedvabnės kaime dalyviai ir liudininkai vardan šventos ramybės ilgai nenorėjo prisiminti įvykdyto nežmoniško nusikaltimo.

Mintyse – nauja lenko pjesės versija?

G.Grajauskas prisipažino, jog skaitydams T.Slobodzianeko pjesę irgi šiurpo: „Kitus smerkti lengva, o kaip kiekvienas iš mūsų pasielgtų susikosčius tam tikroms aplinkybėms? Taip vėl gali nutikti bet kur ir bet kada. Holokaustas kaip langas, per kurį žiūrėdami galime, jeigu tik norime, pamatyti nepamatomų dalykų.“

Beveik keturias valandas trunkančiu spektakliu „Mūsų klasė“ (režisierė Yana Roos) prie šešerius metus savąjį sezoną atidarė Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT). O.Koršunovas šią T.Slobodzianeko pjesę yra pastatęs Norvegijoje.

„Pjesė parašyta įdomiai – istoriją pasakoja visa klasė, tačiau tuos pačius įvykius vienaip regi žydai, kitaip – lenkai. Vienaip pasakoja tie, kurie gelbėjo žydus, o kitaip – tie, kurie juos žudė. Kaip ant delno pateikiamos visos įmanomos versijos, tad spektaklio žiūrovai gali patys daryti išvadas. Čia ir glūdi šios pjesės stiprybė“, – kalbėjo O.Koršunovas.

Oslo publikos palankiai įvertintas O.Koršunovo pastatymas „Mūsų klasė“, perkeltas į Klaipėdos dramos teatrą, be abejo, bus gyvai komentuojamas, lyginamas su sostinėje plačiai nuskambėjusiu LNDT režisierės Y.Ross sukurtu spektakliu, pelniusiu net keturis Auksinius scenos kryžius.

„O.Koršunovas ir pats tai supranta, bet toks buvo režisieriaus pasirinkimas. Jis nemėgsta kartotis. Manau,  jog Klaipėdoje pamatysime kitokią nei Osle arba Vilniuje „Mūsų klasės“ traktuotę“, –  vylėsi G.Grajauskas.

Kvies į teatrą kurčius ir silpnaregius

Klaipėdos dramos teatras puoselėja planus tapti prieinamesnis žmonėms su įvairiomis negaliomis: šį sezoną kvies žiūrovus į spektaklius, kuriuose jie vaidina, taip pat rodys adaptuotus savojo repertuaro spektaklius silpnaregiams, akliesiems ir kurtiesiems, pasitelkdamas garsinį vaizdavimą, titrus.

„Nuosekliau ir aktyviau draugausime su neįgaliųjų asociacijomis – įdirbio jau yra. Bendradarbiaudami su Adomo Mickevičiaus institutu Varšuvoje ketiname pristatyti eksperimentinį lenkų „Nowy Teatr“ spektaklį, kuriame vaidina kurtieji iš įvairių šalių“, – dar vieną svarbią nacionalinių teatrų misiją priminė T.Juočys.

Klaipėdoje laukiamas latvis režisierius Elmaras Senkovas, pagal Bertoldo Brechto veikalą čia jau pastatytęs pjesę „Mama Drąsa“, apdovanotą Auksiniu scenos kryžiumi. Žada atvykti Lenkijos režisierės Agata Duda-Gracz – jos spektaklis „Ponia bus patenkinta, arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime“ buvo pristatytas užpernai klaipėdiečių rengiamame tarptautiniame teatro festvalyje „TheATRIUM“.

E.Nekrošiaus spektaklį rodys Rusijoje

Kokiais spektakliais teatro mėgėjus kitais metais rengiasi nudžiuginti E.Senkovas ir A.Duda-Gracz, KVDT meno vadovas G.Grajauskas kol kas neatskleidžia: „Nenorime užbėgti įvykiams už akių, nes derybos su šiais režisieriais dar vyksta.“

Klaipėdos dramos teatras stiprins dialogą su lankytojais: fojė vaikštinėjantys žiūrovai nuo šiol per pertraukas galės parašyti atvirlaiškius pamėgtiems aktoriams, spektaklių režisieriams, vertinti pamatytus spektaklius ir visą repertuarą – „teatro paštu“ laiškai kaipmat bus pristatomi adresatams.

Šiuo metu teatro erdvėse eksponuojama fotografo Artūro Ostrianicos klaipėdiečių aktorių portretų paroda „Personažai“. Ketinama ir ateityje čia rengti su teatru susijusių scenografų, dailės, fotografijos meistrų ir kitokių menininkų parodas.

Artimiausi su išvykomis susiję teatralų planai – gastrolės Rusijoje. Klaipėdoje režisuotas paskutinis E.Nekrošiaus spektaklis pagal rašytojo ir dramaturgo Sauliaus Šaltenio kūrybą „Kalės vaikai“ bus pristatomas Sankt Peterburgo festivalyje „Baltijskij dom“ ir Maskvos Vladimiro Majakovskio dramos teatre.