Renginiams, į kuriuos parduodami bilietai, mokėtinas autorinis atlyginimas skaičiuojamas procentais nuo parduotų bilietų, o renginiams be įėjimo mokesčio žiūrovams, taikomos fiksuotos sumos.
Siekiant, kad autoriams būtų teisingai atlyginta už jų kūrinių naudojimą nemokamuose renginiuose, fiksuotų sumų dydžiai siejami su renginio mastu. Kaip vienas iš objektyvių kriterijų mokėtino autorinio atlyginimo dydžio nustatymui yra pasirinktas galimų žiūrovų skaičius, nes kuo daugiau žiūrovų, tuo platesnis autoriaus teisės į viešą atlikimą (už ką turi būti atlyginama) panaudojimas. Kadangi nemokamuose renginiuose tikslios žiūrovų apskaitos niekas neveda, remiamasi sėdimų vietų skaičiumi salėje. Kiek sudėtingiau su renginiais, kurie vyksta atvirose erdvėse be sėdimų vietų, tačiau ir šiais atvejais kartu su kūrinių naudotojais randame objektyvių kriterijų, kuriais remiantis nustatomas mokėtino autorinio atlyginimo dydis.
Ar tiesa, kad agentūra apmokestina ir labdaros renginius, net jei jų metu renkamos lėšos keliauja, pavyzdžiui, sergantiems vaikams, ligoninių įrangai, vaistams pirkti?
Europos Sąjungos direktyvose, šiuo metu galiojančiuose Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme bei LATGA-A autorinio atlyginimo už kūrinių viešą atlikimą tarifuose jokių išimčių nėra numatyta. Tačiau net ir darant gerus darbus, bet kuriuo atveju neleistina naudotis svetima nuosavybe, neatsiklausus savininko. Tokių renginių, kuriuos jūs minite, yra absoliuti mažuma, ir, jeigu jie tikrai tokie, ir tikrai tik tokiais tikslais vyksta, be jokios abejonės visuomet darome išimtis. Tačiau neretai mes susiduriame su kitokiomis situacijomis, kai visiems už viską sumokama (atlikėjai, režisieriai, salės nuoma ir kt.), o, prisidengus labdaringais pavadinimais, iš mūsų reikalaujama, kad autoriai "darytų labdarą". Kodėl autorius turi likti paskutinis eilėje prie honorarų? Neretai tokiuose koncertuose neįvardinami autoriai, kurių kūriniai naudojami, nors tai ir numato įstatymas. Nepamirškime, kad LATGA-A surinkti pinigai skirstomi konkretiems autoriams, kurių kūriniai buvo naudojami.
Ar LATGA-A renka mokesčius ir tuomet kai pats autorius atlieka savo kūrinius ir už tai gauna honorarą?
Pareiga mokėti autorinį atlyginimą tenka kūrinių naudotojui, kuriuo laikomas renginio organizatorius. Paprastai renginio organizatorius su atlikėju atsiskaito tiesiogiai, o su autoriais - per LATGA-A. Ši sistema veikia sklandžiai. Jeigu atsitinka taip, kad visų koncerte atliktų kūrinių autorius yra vienas asmuo ir jokių teisių ar jų dalies į kūrinius niekam nėra perdavęs, jam visas honoraras ir atitenka. Tačiau tokių atvejų būna labai mažai, nes beveik visuose renginiuose "netyčia" prasprūsta ir kitų autorių kūriniai, atsiranda bendraautoriai, kurių tuo metu scenoje nėra, o ir tie patys autoriai, kurie tam tikru metu būna ir atlikėjais, irgi nėra visiškai laisvi, nes dalis teisių būna perduota leidėjams. Jeigu renginio organizatorius, mokėdamas atlikėjui honorarą, tikisi, kad tuo kartu sumoka ir autoriui, čia jau to organizatoriaus sąžinės ir kompetencijos reikalas.
Ne kartą spauda rašė apie tai, jog 2007 metais LATGA agentūra buvo nutarusi apmokestinti bendrojo lavinimo, muzikos mokyklų, vaikų darželių koncertuose viešai atliekamus kūrinius. Kodėl šie planai liko neįgyvendinti iki šiol?
Klausimas suformuluotas remiantis neteisinga informacija. Tokio nutarimo LATGA-A nebuvo priėmusi. Mūsų pareiga autoriams surinkti ir paskirstyti autorinį atlyginimą, kai jų kūriniai naudojami viešai. Šiuo atveju neturi reikšmės renginio organizatoriaus teisinė forma. Kad ir kas tai būtų, - privati įmonė, valstybinė įstaiga, fizinis asmuo - visi prieš įstatymą yra lygūs. Įstatyme yra aiškiai ir konkrečiai apibrėžti atvejai, kurie vadinami autorių turtinių teisių apribojimais, kada galima kūriniu naudotis neklausiant autoriaus leidimo ir nemokant autorinio atlyginimo. Visais kitais atvejais turi būti gautas leidimas ir sumokėtas atlyginimas. Šiuo metu LR Seimui pateiktame Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimų projekte numatyta daugiau autorių teisių apribojimų, kuriuos pasiūlė Švietimo ministerija. Jeigu minėto įstatymo pataisos bus priimtos, savo veikloje vadovausimės ir naujomis nuostatomis.
Kuo grindžiami ketinimai nuo liepos 1 dienos Lietuvoje parduodamą įrašančią garso ir vaizdo įrangą, kompiuterių standžiuosius diskus, atminties kortelės bei USB atmintines apmokestinti autorių mokesčiu? Ar šis galimas mokestis neprasilenkia su logika? Juk mokestį tektų mokėti ir tiems, kurie niekada jokių kūrinių neatgamino.
Pirmiausia, reikėtų pasakyti, kad tai nėra nei naujas "mokestis", nei visiškai naujas įstatymo straipsnis. Lietuvoje nuo 2004 m. renkamas kompensacinis atlyginimas už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais. Šiuo metu užregistruotos pataisos tėra įstatymo peržiūrėjimas ir atnaujinimas, atsižvelgiant į IT siūlomas naujoves - juk analogines garsajuostes jau seniai iš rinkos išstūmė MP3 grotuvai, atminties kortelės, kompiuteriai ir pan. Laikmenų ir įrangos sąrašai sudaryti remiantis tarptautine praktika, Lietuvoje atliktais vartotojų tyrimais dėl kūrinių kopijavimo asmeniniais tikslais. Be to, reiktų priminti, kad Lietuvoje minėtas kompensacinis atlyginimas nuo kompiuterių standžiųjų diskų, atminties kortelių ir USB atmintinių sėkmingai buvo renkamas iki 2007 m. rugsėjo ir tai neturėjo jokios įtakos nei šių prekių kainų kilimui, nei paplitimui rinkoje.
Nėra nė vieno įstatymo, nė vieno mokesčio, kuris būtų absoliučiai teisingas individualaus žmogaus atveju... Beje, asmenys, kurie niekada neatgamino kūrinių, vargu ar įsigyja įrenginius, kurie paprastai naudojami kūrinių kopijavimui, pvz. MP3 grotuvai, televizoriai su TV laidų įrašymo galimybe ir panašiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą