Prasideda festivalis „Žemėj Lietuvos 2018“

Dešimt metų pajūryje, septynis iš jų Klaipėdoje, vykusi poezijos, muzikos, literatūrinio teatro šventė „Naktigonės“ pakeitė formą ir vardą, todėl šiemet klaipėdiečius ir uostamiesčio svečius vasaros trečiadieniais 17 val. į Ievos Simonaitytės biblioteką kvies naujas Klaipėdos istorijos, kultūros ir menų festivalis „Žemėj Lietuvos 2018“, skiriamas Lietuvos valstybės atkūrimo ir Tilžės akto šimtmečiams paminėti.

Festivalio sumanytojas Sigutis Jačėnas: „Pradinis sumanymas buvo labiau ambicingas, t. y. šimtmečio metais surengti 100 įvairaus žanro renginių. Deja, Lietuvos kultūros taryba visai neskyrė finansavimo, o Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė tik nedidelę dalį sumos, kurios buvo prašoma. Tačiau skyrė – ačiū ir už tai – todėl festivalis vyks, tik suprantama, festivalio programa bus kuklesnė, renginių ne tiek, kiek buvo planuojama, bet dešimt trečiadienių iš eilės Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyks iš tiesų įdomūs ir reikšmingi susitikimai su istorikais, filosofais, rašytojais, lietuviško kino kūrėjais, filmo ir TV laidos peržiūros, teatro spektaklis, fotografijų ir tapybos parodos, skambės folklorinė, elektroninė, klasikinė muzika, dainuojamoji poezija.

Pradėsime jau šiandien (07.04 d.) žavaus aktorių šeimyninio dueto – Evelinos ir Gyčio Šimelionių – dainomis ir dailininko Ernesto Žvaigždino, kuris yra sakęs, kad jam „visada smagu žiūrėti į tuščią jūros horizontą, ir tą tuštumą užpildyti savaip“, tapybos paroda. Šį kartą klaipėdiečio nuo gimimo jūros horizontuose dominuos burių tapyba, kuri pasak Romualdos Laimienės – „...spalvos, judesio, vėjo ir sielos virpesių žaismo improvizacija, kurią iš širdies vadinu gera poezija, lyrikos štrichais“.

Po savaitės (07.11 d.) festivalio programoje Kristijono Lučinsko (DRIEZHAS solo) muzikinės improvizacijos „Beregint“ ir susitikimas filosofu, rašytoju, publicistu, dr. Arvydu Juozaičiu, tvirtai įsitikinusiu, kad „Lietuva yra čia“.

Beveik per patį viduvasarį (07.18 d.) festivalio programoje – poeto Sigito Gedos (1943–2008) atminimo vakaras. Jo metu žiūrėsime 2017 m. ciklo „Skrajojantys ežerai: baltų mitai ir simboliai“ (autorė Nijolė Jačėnienė) televizijos laidą, kurioje buvo klausiama, kodėl poetas Sigitas Geda rašė „Telegramą Algirdui Juliui Greimui“, svarstoma, kuo ypatingi poetai, kodėl Sokratas kalbasi su vėju, ir kodėl, pasak Greimo, „mūsų nudievintoje ir nužmogintoje kultūroje, kur nebetikima į jokias vertybes, poezijos kalba vienintelė išsaugojo sakralinę meno dimensiją“. „Žmogaus iš Lietuvos“ arba „Kairiarankio kentauro pėdomis“ seksime su literatūros tyrinėtoju, kritiku, vertėju, dr. Marijumi Šidlausku ir aktore Virginija Kochanskyte. Vėliau vyks poeto Sigito Gedos skaitymai.

Baigiantis liepai (07.25 d.) pakviesime į eseistės, poetės, gydytojos psichiatrės ir poezijos terapeutės, dr. Jūratės Sučylaitės kūrybos valandą su nauja poezijos knyga „Laumės vaikas“. Susitikime dalyvaus dainų autorė ir atlikėja Ilona Papečkytė.

Rugpjūtį pradėsime (08.01 d.) Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Antano Stanevičiaus paroda „Baltijos kelio atspindžiai“ ir susitikimu su teatro, kino bei televizijos aktore Ilona Balsyte,  dalyvaus gitaristas Martynas Kuliavas.

Š. m. rugpjūčio 7 d. sukanka 160 metų, kai Bitėnuose gimė Martynas Jankus. Mažosios Lietuvos patriarcho atminimą pagerbsime antrąjį rugpjūčio trečiadienį (07.08 d.) su istorike, dr. Silva Pocyte. Prisiminsime, kad Martynas Jankus prieš šimtą metų drauge su kitais 23 Mažosios Lietuvos veikėjais lapkričio 30 d. Tilžėje priėmė santūraus turinio „Pareiškimą“, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Jame buvo skelbiama krašto daugumos gyventojų valia: Mažosios Lietuvos prisiglaudimas prie savo tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos ir garbingas pasižadėjimas visas jėgas aukoti minėtam tikslui. Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas šio krašto lietuviams buvo tolygus Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. vasario 16 d. aktui. Susitikimo metu skambės Martyno Jankaus ir Mažosios Lietuvos legendos Elzės Jankutės  dainos, kurias visus dainuoti kvies Pagėgių kultūros centro folkloro ansamblis „Kamana“, vadovaujamas Aksaveros Mikšienės.

Žolinių dieną (08.15 d.) 15 val. susitiksime su visame pasaulyje lietuvius subūrusio filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ režisieriumi Donatu Ulvydu, vyks filmo peržiūra.

Po savaitės (09.22 d.) žiūrėsime Kauno miesto kamerinio teatro spektaklį „Noktiurnas“,  pasakojantį apie tai, kaip gyvenime svarbu atleisti. Spektaklio pagal to paties pavadinimo amerikiečių rašytojo, dramaturgo, režisieriaus Adamo Rappo pjesę (iš anglų k. vertė – Aivaras Mockus, scenografė – Birutė Ukrinaitė, vaidina Dovydas Stončius ir Albinas Budnikas) režisieriaus Gyčio Padegimo nuomone: „Vienintelis dalykas, kurio negalima atleisti – tai neatleidimas“, o atleidimo tema ir problema darosi vis aktualesnė: „Mokam kaltinti, bet nemokam atleisti.“

Vydūno metams skirtame susitikime (08.29 d.) dalyvaus didžiojo lietuvių humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno (Vilhelmo Storostos, 1868–1953) 150-osioms gimimo metinėms skirtos monografijos „Vydūnas“ autoriai dr. Vaclovas Bagdonavičius ir dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Skambės RimosTamošiūnaitės (smuikas), Viktorijos Smailytės (arfa), Sauliaus Šiaučiulio (pianinas) muzikos programa „Saulė stygomis ridenas“.

„Laimei, Maironis“, – prieš keturis dešimtmečius yra taręs Tomas Venclova, atskleisdamas Maironį kaip vieną svarbiausių modernios lietuvių tautos kūrėjų. „Laimei, Donelaitis“, – turėtume tarti mes, švęsdami 300-ąjį jo gimtadienį, nes be Donelaičio kitoks būtų buvęs Maironis. Matyt, kitokie būtume buvę ir mes“, – 2014 m. sausio 1 d. portale Bernardinai.lt rašė Darius Kuolys.

Pirmąjį šių metų rudens trečiadienį (09.05 d.) tarsime „Laimei, Rėza“, kuris prieš du šimtus metų „Išlikusius originalus ir nuorašus (...) sudėjo į vieną kūrinį, pavadino jį „Metais“, išvertė į vokiečių kalbą ir 1818 m. Karaliaučiuje kartu su vertimu išspausdino" (www.šaltiniai.info).  Susitikimo metu pristatysime kompaktinę plokštelę „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“, dedikuotą Kristijono Donelaičio ir Liudviko Rėzos atminimui. Pirmą kartą vienoje plokštelėje bus įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas – poema „Metai“, 6 pasakėčios, 3 vokiškai parašyti eilėraščiai, išversti į lietuvių kalbą (skaito aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas). Festivalio „Žemėj Lietuvos 2018“ uždarymą Liudviko Rėzos surinktomis dainomis praturtins ir papuoš Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro fokloro ansamblis „Aušrinė“, vadovaujamas Ramunės Pečiukonytės.

Projektą iš dalies finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, globoja Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka, apie renginius informuoja dienraštis „Vakarų ekspresas“, festivalį organizuoja VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“. Visi renginiai (išskyrus teatro spektaklį) – nemokami. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder