2020 m. liepos 10 d. 05:37 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Renginiai

Renginiai

„Muzikinis rugpjūtis pajūryje“: bangose užgimusi muzika

„Muzikinis rugpjūtis pajūryje“: bangose užgimusi muzika nuotrauka, foto

Aš - senas jūrininkas.

© Olesios Kasabovos nuotr.

Tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šįmet startuoja unikaliausiu vasaros operos įvykiu, kurį pratęs net trijų savaičių intriguojanti programa. Teatro ir muzikos gurmanams siūloma rinktis malonius vakarus su opera, baletu, simfonine bei vokaline muzika. „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ – vienas didžiausių profesionalųjį scenos meną pristatančių muzikos festivalių Vakarų Lietuvoje.

200 metų sukaktį nuo pirmojo operos pastatymo Klaipėdoje šįmet švenčiantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras festivalio preambulę sieja su prūsiškomis teatro ištakomis bei laikotarpiu, kuomet XIX a. pradžioje tuometinio Memelio Vokiečių teatre buvo pradėti rodyti muzikiniai spektakliai. Ta proga festivalio atidaryme žiūrovų laukia ypatinga premjera – Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“!

2020 metų festivalio programa:

Rugpjūčio 1 d. 21.30 val.

Senasis uosto elingas

R. Wagner. Opera „Skrajojantis olandas“ 

Klaipėdos miesto gimtadieniui

Muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas

Koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Režisierius Gediminas Šeduikis

Choreografas Aurelijus Liškauskas

Scenografai Dalius Abaris ir Sigita Šimkūnaitė

Kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė

Šviesų dailininkas Andrius Stasiulis

Atlikėjai:

Olandas – Almas Švilpa (bosas-baritonas)

Zenta – Sandra Janušaitė (sopranas)

Dalandas – Tadas Girininkas (bosas)

Erikas – Andris Ludvigs (tenoras)

Vairininkas – Rafailas Karpis (tenoras)

Mari – Dalia Kužmarskytė (mecosopranas)

KVMT simfoninis orkestras

Penktoji ir viena dažniausiai pasaulio teatruose statomų Richardo Wagnerio operų pirmą kartą Lietuvoje skamba ten, kur pati aplinka audrina žiūrovų vaizduotę – tarpukariu Klaipėdoje veikusios Paulo Willy Lindenau laivų statyklos komplekso elinge, iškilusiame 1937–1938 m.

Operos „Skrajojantis olandas“ atsiradimo istorija vystėsi šimtmečiu anksčiau ir yra glaudžiai susijusi su mūsų krašto Baltijos pajūriu. 1836 m. rugsėjį jaunas Karaliaučiaus teatro kapelmeisteris R. Wagneris kartu su šio teatro trupe atvyko į Klaipėdą diriguoti gastrolinių spektaklių. Po poros mėnesių, jo ir Karaliaučiaus teatro keliams išsiskyrus, tiesai iš Klaipėdos  kompozitorius keliasi gyventi į Rygą: joje 1837–1839 m. vadovauja Rygos miesto teatro orkestrui. Tačiau antstoliams lipant ant kulnų, R. Wagneris slapta sėda į laivą, plaukiantį Anglijon. Dėl nepalankių orų kelionė jūra vietoj žadėtų 8 dienų užtrunka beveik mėnesį. Bangų siūbuojamam laive kompozitoriaus mintyse ir užgimė pirmieji operos „Skrajojantis olandas“ muzikos motyvai... Operos, sukurtos pagal Heinricho Heine’s novelę ir Wilhelmo Hauffo pasaką „Laivas vaiduoklis“, pasaulinė premjera 1843 m. suskambo Drezdene.

„Skrajojantis olandas“ – sena vokiečių legenda apie ištikimos moters ieškantį jūreivį, pasmerktą klajoti jūromis dvasių pilname laive. Sielos ramybę sugrąžinti jam tegali pasiaukojanti moters meilė.

Prie audros nuvarginto kapitono Dalando laivo netikėtai išnyra kitas, itin paslaptingas laivas. Jo kapitonas Dalandui papasakoja neįtikėtiną istoriją: jis yra prakeiktas ir į krantą gali išlipti tik vieną kartą per septynerius metus. Jei viešnagės metu jam pavyks susirasti ištikimą žmoną, prakeiksmas bus panaikintas... Tuo metu namuose tėvo laukianti Dalando duktė Zenta prie krūtinės jau glaudžia Skrajojančio Olando portretą ir svajoja savo atsidavusia meile likimo pasmerktą kapitoną išvaduoti iš amžinojo prakeiksmo...

Klaipėdos miesto gimtadieniui ruošiamas „Skrajojančio olando“ pastatymas, pradėsiantis 2020 m. festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, žada būti unikalus. Operos dekoracija virs milžiniškos senojo Klaipėdos elingo konstrukcijos su pakėlimo mechanizmais. Sudėtinga šiuolaikinės šviesų, vaizdo ir garso įrangos galimybių visuma kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro atliekama jaudinančia R. Wagnerio muzika leis sukurti nepakartojamą operos šventę.

„Skrajojančio olando“ muzikos vadovu pakviestas būti ne vieną iškilų operos pastatymą Lietuvoje ir užsienyje sukūręs dirigentas Modestas Pitrėnas. Režisūros užduočių imsis Dalius Abaris, žinomas kaip didžiųjų nacionalinių šventinių renginių režisierius. Jis buvo 2014 m. surengtos Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai atidarymo ceremonijos idėjos autorius, scenaristas ir režisierius, o 2018 m. – Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti skirti projekto „Gloria Lietuvai“ režisierius, už šį darbą apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras siekia neįpraston „Skrajojančio olando“ scenon suburti iš pajūrio krašto kilusius žymius lietuvių operos solistus. Skrajojančio olando partiją atliks Vokietijoje R. Wagnerio operose dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa, Zentos – pagrindinis LNOBT sopranas Sandra Janušaitė, Dalando – Vokietijos ir Šveicarijos operos teatruose dainuojantis bosas Tadas Girininkas. Taip pat išgirsime Rafailą Karpį, Dalią Kužmarskytę ir iš Rygos atvykstantį tenorą Andrį Ludvigsą.

Kaina: 7, 10, 15

 

Rugpjūčio 5 d. 19.30 val.

Klaipėdos Laikrodžių muziejaus kiemelis

Teatralizuotas koncertas „Vivat kava!“

Du vienaveiksmiai muzikiniai spektakliai –

J. S. Bach „Kavos kantata“ ir G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“

Dirigentas Dmitrijus Zlotnikas

Režisierė Rūta Bunikytė

Šlendrianas – Mindaugas Rojus

Lizchen – Rosana Štemanetian, Rasa Ulteravičiūtė

Pasakotojas – Aurimas Raulinavičius, Tadas Jakas

Ubertas – Artūras Kozlovskis, Vilius Trakys

Serpina – Rosana Štemanetian, Rasa Ulteravičiūtė

Vesponė – Aurimas Raulinavičius, Tadas Jakas

Dvi neįmantrios, bet nuotaikingos buitinės muzikinės istorijos, pasiekusios mus iš aštuonioliktojo amžiaus. Du skirtingų kraštų, bet puikiai savo darbą įvaldę to paties laikmečio kompozitoriai – vokietis Johannas Sebastianas Bachas (1685–1750) ir italas Giovanni Battista Pergolesi (1710–1736). Du vienaveiksmiai muzikiniai spektakliai – J. S. Bacho „Kavos kantata“ ir G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“, patiekiami žiūrovams tą patį vakarą kartu su kava ir šokoladu!

Leipcige įsikūrusiuose Zimmermanno kavos namuose kartą per savaitę lankytojus linksmindavo universiteto ansamblis „Collegium Musicum“, kurio tuometinis vadovas buvo kompozitorius J. S. Bachas. Leipcigo gyventojai (vyrai) mėgo šio ansamblio koncertus, kurių besiklausydami galėjo skanauti tuomet dar egzotišku gėrimu laikytą kavą. Tačiau mėgautis šiuo gėrimu Vokietijoje bandyta uždrausti moterims, nuogąstaujant, kad įprotis gerti kavą gali pakenkti jų jautriems nervams ir netgi vaisingumui.

Savaime suprantama, šios baimės trukdė Zimmermanno kavos namams plėsti verslą. Todėl 1734 m. jie užsakė ansamblio „Collegium Musicum“ vadovui parašyti kūrinį kavos tema. Netrukus produktyvusis J. S. Bachas užsakovams pristatė „Kavos kantatą“ trims solistams ir instrumentiniam ansambliui, kuri tapo pirmuoju kavą garbinančiu kūriniu pasaulio muzikos istorijoje.

„Kavos kantatos“ libretą parašė populiarus to meto vokiečių literatas Picanderis-Christianas Friedrichas Henrici. Pagrindinė kūrinio veikėja Lizchen dainuoja: „Ach! Koks gardus kavos skonis! Švelnesnis už tūkstantį bučinių, saldesnis už muskatinį vyną!"... Tuo tarpu jos tėvas Šlendrianas stengiasi dukterį atgrasyti nuo šio, jo manymu, nederamo pomėgio priekaištaudamas, kad kavą gerianti mergina praras jaunikį. Žinoma, viskas baigiasi laimingai – ir apsukriajai Lizchen, ir kavai, kuria dabar drąsiai mėgaujasi moterys.

Tačiau patiems kompozitoriams likimas dažnai krečia piktus pokštus, atmesdamas tuos veikalus, kuriuos jie patys laiko savo kūrybos viršūne, bet išaukštindamas tai, ką šie lengva ranka brūkšteli aplinkinių pramogai. Taip nutiko italų kompozitoriui, Neapolio operos mokyklos atstovui G. B. Pergolesi.

Jo epochoje buvo įprasta operos spektaklių pertraukų metu palinksminti besiilsinčią publiką trumpais savarankiško siužeto komiškais kūrinėliais – intermedijomis. Norėdamas, kad įnoringoji publika išklausytų jo operos „Nepalaužiamas kalinys“, pirmą kartą pristatytos 1733 m. Neapolyje, pabaigos, G. B. Pergolesi jos pramogai parašė šmaikščią intermediją „Tarnaitė – ponia“. Nutiko tai, ko kompozitorius, po trejų metų miręs nuo tuberkuliozės, tikėjosi mažiausiai: „Nepalaužiamą kalinį“ visi greitai pamiršo, užtat „Tarnaitė-ponia“, tapusi klasikiniu opera-buffa pavyzdžiu, savo autorių garsina iki šiol.

Netikėtai į muzikos aukso fondą patekusioje komiškoje operoje „Tarnaitė-ponia“ turtingas viengungis Ubertas kenčia nuo aikštingos tarnaitės Serpinos (it. gyvatėlė), kuri pusryčiams nepateikia ponui šokoladinio gėrimo ir dar gąsdina, kad jam teks būti nevalgiusiam iki pietų. Ubertas išbara ją už nepaklusnumą, bet Serpina atsiperka veidmainiškomis ašaromis ir skundžiasi pagarbos stoka. Tuomet Ubertas įsako tarnui Vesponei kuo greičiau surasti jam žmoną. Tarnaitė supranta, kad jos poniškam gyvenimui gresia pabaiga, ir keičia taktiką – meiliai patiekia ponui šokoladą nedviprasmiškai užsimindama, kad Ubertui derėtų vesti būtent ją. Bet Ubertas, nors slapčia mylėdamas Serpiną, ir toliau abejoja... Tuomet tarnaitė pono ryžtą nutaria sustiprinti pavydu. Ji pristato Ubertui tariamą jaunikį – ją skriaudžiantį „griežtą karininką”, kuriuo apsimeta tas pats Vesponė. Šis įžūlus planas ne tik prajuokina publiką, bet ir leidžia Serpinai tapti savo pono nuotaka...

Kaina: 10 €

 

Rugpjūčio 6 d. 19.30 val.

Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelis

Kamerinės muzikos koncertas „SMS: Kur vėjams grojant, bangos dainuoja...“

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro styginių instrumentų grupė

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Istoriniai Klaipėdos kiemeliai jau savaime nuteikia romantiškam nuotykiui. O jei dar juose nenustygdami šoka strykai, kurių dailiai sumegztos melodijos plevena virš netoliese tekančios Danės, senamiesčio stogų, ir... nuo pamatų kylančių naujųjų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmų?

Pasijunti it devyniolikto amžiaus pabaigoje – romantizmo epochos saulėlydyje. Būtent tuo metu – 1893 m. Klaipėdos teatro pastatą, kuriame anuomet skambėdavo ir operos, ir koncertai, iš privačių savininkų perpirko miestas ir rekonstravo jį neoklasicistiniu stiliumi: rūmai tapo puošnesni, didingesni.

Koncerto pradžioje klausytojai išgirs Preliudą (Allegro vivace) iš norvegų kompozitoriaus romantiko Edvardo Griego siuitos „Iš Holbergo laikų“, parašytos 1884 m. ir dedikuotos jo tėvynainio, dramaturgo bei filosofo Ludvigo Holbergo (1684–1754) gimimo sukakčiai. Tuomet estafetę perims didysis rusų romantikas Piotras Čaikovskis: skambės dvi pirmosios jo 1880 m. sukurtos Serenados styginių orkestrui (op. 48, C-dur) dalys. Ceremoningieji anglai taipogi neapsiėjo be romantikos: tai puikiai iliustruos Edwardo Elgaro 1892 m. parašyta Serenada styginiams (op. 20, e-moll). 

Ir štai romantizmo saulė jau gęsta. Per Europą kareiviškais batais be ceremonijų žengia XX amžius. Ateitis nežada nieko šviesaus ir romantiško, tad niekam nežinomas dvidešimtmetis jaunuolis Benjaminas Brittenas nostalgiškai atsigręžia į vaikystę, prisimena pirmuosius savarankiškus kūrinėlius ir jų inspiruotas parašo „Paprastąją simfoniją“, kurią dedikuoja savo alto mokytojai Audrey Alston.

O Lietuvoje B. Britteno amžininkė Salomėja Nėris dar nardo „Jūrų pasakos“ bangose: „Jūra be galo, jūra be krašto./Laivų skenduolių ji karalystė;/Kur vėjams grojant, bangos dainuoja,/ Kur balti žirgai lekia putoja...“

Gražus tas nardymas, bet šitoks trumpas... Kaip atodūsis žvaigždėtą vasaros naktį. Kaip SMS žinutė iš beatodairiškos praeities.

Kaina: 10 €

 

Rugpjūčio 7 d. 19.30 val.

Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelis

Eduardo Balsio dainų teatralizuotas koncertas „Aš – senas jūrininkas“

Aš - senas jūrininkas. Olesios Kasabovos nuotr.

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė

Dirigentas Egidijus Miknius

Režisierė Rūta Bunikytė

Solistai:

Rosana Štemanetian

Tadas Jakas

Modestas Narmontas

Vilius Trakys

Aurimas Raulinavičius

Ernesta Stankutė

Oksana Auškalnytė-Mockuvienė

Vitalija Trinkė

2019 m. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kartu su visa Lietuva minėjo kompozitoriaus Eduardo Balsio (1919–1984) gimimo 100-ąsias metines. Joms buvo skirtas ir kompozitoriaus dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“, pirmąkart nuskambėjęs praėjusią vasarą.

Kartu tai buvo pirmasis Muzikinio teatro bandymas vasaros rezidencijoje ugdyti būsimąją šalies muzikantų bei teatralų kartą ir siekis sudominti ją lietuviška muzika. Tuomet jaunuosius atlikėjus  vieningai koncertinei programai parengė dirigentas Egidijus Miknius ir režisierė Rūta Bunikytė. E. Balsio dainų partitūras koncertui ruošė patyręs aranžuotojas – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro fleitininkas Rimantas Giedraitis. E. Balsio dainos buvo saikingai sušiuolaikintos ir pritaikytos nūdienos jaunimo skoniui. Programoje skamba ne tik garsieji „Elektrėnų žiburiai“, bet ir kompozitoriaus dainos apie jūrą, jūreivius ir Klaipėdą, kurių šiame krašte augusio E. Balsio muzikiniame palikime gausu. Šiemet koncertinę programą atliks Muzikinio teatro jaunieji ir orkestro instrumentinė grupė.

Kaina: 10 €

 

Rugpjūčio 8 d. 19.30 val.

Palangos Kurhauzas

Teatralizuotas koncertas „Vivat kava!“

Muzikinė pramoga kavos mėgėjams ypatingai tam tinkančioje, romantiškoje vietoje – Palangos Kurhauze. Du vienaveiksmiai muzikiniai spektakliai – J. S. Bacho „Kavos kantata“ ir G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“, patiekiami žiūrovams tą patį vakarą kartu su kava ir šokoladu!

Kaina: 10 €

 

Rugpjūčio 9 d. 18 val.

Palangos koncertų salė

E. Balsys. Šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“

Su muzikos įrašu


Eglė žalčių karalienė. Martynos Aleksos nuotr.

Choreografas Martynas Rimeikis

Scenografas Marijus Jacovskis

Kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė

Eglė – Aušra Krasauskaitė

Žilvinas – Mantas Černeckas

Dukra Drebulė – Kira Tykhonova

Sūnus Ąžuolas – Illia Temchenko

Choreografo Martyno Rimeikio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ sugrįžta į Palangą – miestą, kuriame daug laiko praleido garsiausią nacionalinį baletą parašęs kompozitorius Eduardas Balsys. Būtent Palangos koncertų salėje 2019-ųjų rugpjūtį ir buvo parodyti premjeriniai šio pastatymo spektakliai.

M. Rimeikio sukurtą šokio spektaklį stebinčiam lietuvių žiūrovui nereikia skaityti libreto: pasaką apie Eglę ir Žilviną visi prisimename iš vaikystės. „Pasakos Žilvinas – užburtas jaunikaitis, žmogumi galintis atvirsti tik savame pasaulyje, šalia mylimos moters. Jo kitoniškumas nulemtas prakeikimo. O Eglė... Taip, savo kaime ji tokia vienintelė. Kaip tik todėl ją pasirenka Žilvinas, ir mes galime džiaugtis nemirtingos meilės legenda“, – teigia dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas M. Rimeikis, nesistengęs mitologiniam siužetui primesti nūdienos socialinių kontekstų.

Kartu su juo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre „Eglės žalčių karalienės“ pastatymą kūrė muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė, šviesų dailininkas Levas Kleinas.

„Eglė žalčių karalienė“ buvo įvertinta „Padėkos kauke“ kaip geriausia 2019 m. uostamiesčio teatrų premjera. Spektaklį pastebėjo ir „Auksinių scenos kryžių“ komisija: Martynas Rimeikis šalies teatro apdovanojimuose nominuotas kaip geriausias metų choreografas.

A. Krasauskaitė šį garbingą apdovanojimą jau turi: 2018 m. už šokio spektaklį „Karmen“ Jaunojo menininko debiuto kategorijoje ji pelnė „Auksinį scenos kryžių“.

Kaina: 14 €

 

Rugpjūčio 11 d. 18.30 val.

Palangos koncertų salė

Edukacinis spektaklis pagal W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė

Dirigentas Dmitrijus Zlotnikas

Don Žuanas – Mindaugas Rojus

Leporelas – Artūras Kozlovskis

Don Otavijus – Aurimas Raulinavičius

Dona Anna – Rita Petrauskaitė

Dona Elvyra – Beata Ignatavičiūtė

Mazetas – Modestas Narmontas

Cerlina – Rasa Ulteravičiūtė

Komandoras – Vilius Kazlauskas

„Don Žuanas“ – nepranoktas W. A. Mozarto operinės muzikos šedevras. Net jei genialusis kompozitorius nieko daugiau nebūtų sukūręs, vien šiuo savo veikalu jis būtų pelnęs nemirtingą šlovę. Anot žymaus vokiečių rašytojo, kompozitoriaus ir dailininko Ernsto Theodoro Amadėjaus Hoffmano, W. A. Mozarto „Don Žuanas“ yra „operų opera“. Edukacinio renginio metu scenoje vyksta improvizuotas operos veikėjų susitikimas, jų mūšiai dėl įžeistos garbės ir, žinoma, skamba nuostabi W. A. Mozarto muzika. Visų baritonų trokštama Don Žuano vokalinė partija apima lyrines melodijas, herojiškas fanfarines intonacijas, komišką greitakalbę, rečitatyvus ir kt. Įkūnyti tokį ir vokaliniu, ir sceniniu požiūriu sudėtingą personažą reikia didelio meistriškumo. Edukacinio užsiėmimo dalyviai turės galimybę susipažinti su šios unikalios operos subtilybėmis.

Nemokamas renginys

 

Rugpjūčio 12 d. 18.30 val.

Palangos Birutės parko rotonda

Eduardo Balsio dainų teatralizuotas koncertas „Aš – senas jūrininkas“

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė

Dirigentas Egidijus Miknius

Gražiausias kompozitoriaus Eduardo Balsio, kūrusio Palangoje, dainas atliks Muzikinio teatro jaunieji solistai ir orkestro instrumentinė grupė. Pajūryje gimusios dainos šioje romantiškoje vietoje skambės ypatingai!

Nemokamas renginys

 

Rugpjūčio 14 d. 19.30 val.

Palangos koncertų salė

Kristiano Benedikto gala koncertas „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis...“

Kristian Benedikt (tenoras)

Ieva Juozapaitytė (sopranas)

Mindaugas Rojus (baritonas)

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Palangos poilsiautojų laukia nuostabus vakaras klausantis gražiausių operų arijų, kurias atliks vienas ryškiausių šiandienos lietuvių tenorų – Kristian Benedikt, Lietuvoje žinomas ir kaip Vaidas Vyšniauskas. Kartu su juo klausytojus džiugins sopranas Ieva Juozapaitytė ir baritonas Mindaugas Rojus. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.

Savo mokytojais užsienio scenas užkariavęs Kristian Benedikt vadina žymus praeities solistus Virgilijų Noreiką, suomį Jaakko Ryhäneną, britą Robertą Lloydą ir italą Gianfranco Cecchele.

Tarptautinėje arenoje išgarsėjo kaip vienas geriausių Otelo vaidmens interpretatorių G. Verdi operoje „Otelas“. Šią partiją atliko ne tik Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (režisieriaus Eimunto Nekrošiaus pastatyme), bet ir Meksiko „Opera de Bellas Artes”, Veronos „Teatro Filarmonico”, Vienos valstybinėje operoje, Stokholmo karališkojoje operoje, Bavarijos valstybiniame operos teatre Miunchene, Marijos teatre Sankt Peterburge, Luciano Pavarotti teatre Modenoje bei daugelyje kitų pasaulio teatrų.

2018 m. Kristian Benedikt debiutavo Niujorko „Metropolitan“ teatre Samsono vaidmeniu C. Saint-Saënso operoje „Samsonas ir Dalila“. Lietuvos žiūrovai girdėjo jį dainuojant šią partiją „Vilnius City Opera“ rodytame režisierės Dalios Ibelhauptaitės pastatyme.

Solisto repertuare – ir Kalafas, Kavaradosis Pinkertonas G. Puccini operose „Turandot“, „Toska“, „Madam Baterflai“, Alfredas, Manrikas, Ernanis, Hercogas G. Verdi operose „Traviata“, „Trubadūras“, „Ernanis“, „Rigoletas“, Zygmundas, Lohengrinas, Riencis R. Wagnerio operose „Valkirija”, „Lohengrinas“, „Riencis“, Germanas iš P. Čaikovskio „Pikų damos“, Don Chozė iš G. Bizet „Karmen”, Kanijus iš R. Leoncavallo „Pajacų”, Eleazaras iš J. F. Halévy „Žydės“, Edgardas iš G. Donizetti „Liučijos di Lamermur“ bei daugelis kitų pagrindinių partijų, kurias drąsiai vadintume tenoro repertuaro perlais.

Pernai JAV muzikos įrašų kompanija „Delos“ išleido kompaktinę plokštelę „Tenore di forza“, kurioje Kristian Benedikt kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, atlieka gražiausias operų arijas.

Sopranas I. Juozapaitytė 2016 m. baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus Vladimiro Prudnikovo klasėje. Nuo 2012 m. ji – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, nuo 2013 m. dainuoja ir „Vilnius City Opera“ spektakliuose.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solisto M. Rojaus balsas lyginamas su Placido Domingo balsu. Jis sukūrė daug įsimintinų vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose, dalyvavo televizijos projektuose. Aktyviai koncertuoja mūsų šalyje, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose.

Kaina: 15, 21 €

 

Rugpjūčio 21 d. 19.30 val.

Klaipėdos koncertų salė

Simfoninės muzikos koncertas „Ramios, malonios vasaros naktys...“

Solistas Łukasz Długosz (fleita, Lenkija)

Dirigentas Robertas Šervenikas

Groja KVMT simfoninis orkestras

KVMT simfoninis orkestras koncertuoja kartu su lenkų fleitininku Łukaszu Długoszu. Gimęs Lenkijoje, artistas iš pradžių studijavo Vokietijoje (Freiburgo ir Miuncheno muzikos akademijose), vėliau Paryžiaus nacionalinėje muzikos ir šokio akademijoje, o galiausiai iškeliavo tobulintis į Jeilio universitetą JAV.

Lenkijoje Ł. Długoszas vadinamas daugiausiai atlikėjų konkursų laimėjusiu fleitininku šios šalies istorijoje. Laimėjęs visus įmanomus konkursus savo tėvynėje, muzikantas pradėjo važinėti į užsienyje rengiamus atlikėjų konkursus ir juose taipogi buvo lydimas sėkmės: iš įvairių Vokietijos, Italijos, Rumunijos, Danijos, Prancūzijos miestų fleitininkas vieną po kito namo vežėsi prizus ir diplomus. Dabar ir pats dažnai kviečiamas dirbti tarptautinių konkursų komisijose bei vesti meistriškumo pamokų.

Ł. Długoszas koncertuoja ir kaip solistas, ir kaip kamerinių ansamblių narys. Grojo tokiose prestižinėse salėse, kaip Niujorko „Carnegie Hall“, Vienos „Musikverein“, Berlyno koncertų salėje, Miuncheno filharmonijoje, Leipcigo „Gewandhaus“ ir kt. Jo koncertams dirigavo tokios muzikos pasaulio asmenybės, kaip Mariss Jansonas, Zubinas Mehta, Helmutas Rillingas, Jamesas Levinas, Krzysztofas Pendereckis, Stanisławas Skrowaczewskis, Jacekas Rogala, Johnas Axelrodas, Krzysztofas Słowińskis.

2010 m. Ł. Długoszas įrašė savo debiutinį albumą kartu su Londono simfoniniu orkestru. Vėliau buvo parengta daug kitų jo atlikimo įrašų, puikiai įvertintų muzikos kritikų. 2015 ir 2016 m. jie sulaukė dėmesio ICMA – Tarptautiniuose klasikinės muzikos apdovanojimuose.

Koncertą diriguoja Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas. Nuo 1996 m. jis dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1996–2003 m. buvo LMTA simfoninio orkestro vadovas, šiuo metu – Dirigavimo katedros profesorius. Nuo 2000 m. R. Šervenikas yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas. 2008 m. pradėjo bendradarbiauti su Bavarijos valstybiniu operos teatru Miunchene. 2008–2018 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovas.

Kaina: 14 €


Rugpjūčio 23 d. 17.30 val.

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia

Koncertas „Vienybė težydi!“

Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautas 1989 m. suvienijusiai Baltijos kelio akcijai atminti

Beata Ignatavičiūtė (sopranas)

Dalia Kužmarskytė (mecosopranas)

Andrius Bartkus (tenoras)

Aurimas Raulinavičius (tenoras)

Artūras Kozlovskis (bosas)

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras

Dirigentas  Tomas Ambrozaitis

 

Festivalis su klausytojais atsisveikina simfoniniu koncertu „Vienybė težydi“, dedikuojamu Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautas 1989 m. suvienijusiai Baltijos kelio akcijai atminti.

Ta proga Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje skambės Franzo Schuberto Mišios Nr. 6 Es-dur (Kyrie; Gloria, Kredo; Sanctus; Benedictus; Agnus Dei). Šį kūrinį genialusis austrų kompozitorius F. Schubertas (1797–1828) parašė Vienoje 1828-ųjų birželį – paskutiniąją savo trumpo, vos 31-erius metus trukusio gyvenimo vasarą. Kaip ir daugelio kitų savo kūrinių, jis pats niekada neišgirdo jo atliekamo. Pirmąkart viešai F. Schuberto Mišios Es-dur, diriguojamos jo draugo Michaelio Leitermayerio, nuskambėjo Vienos Švenčiausios Trejybės bažnyčioje 1829 m. spalio 4-ąją, prabėgus beveik metams po kompozitoriaus mirties.

Mišios Es-dur solistams, mišriam chorui ir orkestrui – stambiausias iš F. Schuberto parašytų sakralinės muzikos kūrinių, kurių jo kūrybiniame palikime gausu: pirmąsias savo liturgines giesmes muzikos mokytojo sūnus parašė būdamas vos dvylikos metų.

Mišių tekstas skamba lotynų kalba. Susikaupkime klausydami įkvepiančios bažnytinės muzikos ir keliaukime prie Baltijos jūros pakrantėje liepsnosiančių atminimo laužų...

Nemokamas renginys

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Renginiai

10 val. studija "Jogos dvasia" kviečia prasimankštinti, prasitampyti, pakvėpuoti grynu oru prie...

Ką ketvirtadienį veikti Klaipėdoje ir aplink? nuotrauka, foto

Nuo šiandien, kiekvieną ketvirtadienį, nuo 13 iki 17 val. Teatro aikštėje vyks...

Tautodailės užsiėmimai Teatro aikštėje nuotrauka, foto

Liepos 3 – 6 dienomis Juodkrantė sekė gyvas miško pasakas visiems,...

Juodkrantės kurorto fenomenas: nuo Balio salos kaukių iki senųjų sutartinių ir miško maudynių sengirėje nuotrauka, foto

Projektas „Mažosios Lietuvos amatystė“

Etnokultūros centras kviečia į naujus renginius nuotrauka, foto

Net Seimui nebeaišku, kiek yra lyčių nuotrauka, foto

Lietuva, Parlamentarams būtų pravartu pasiimti biologijos vadovėlius. Gal ten rastų atsakymą, ...

Uostamiestyje - Kazimiero Budrio šeimų turnyro finalas nuotrauka, foto

Sportas, Nors prieš daugiau nei metus netekome miesto garbės piliečio ir šeimų krepšinio...

Liepos 10-ąją – jubiliejinė Sofijos Kanaverskytės paroda nuotrauka, foto

Parodos, LNDM Prano Domšaičio galerijoje 2020 m. liepos 10 d., penktadienį, 17 val....

Klaipėdos čempionate - Andriaus Gudžiaus spindesys nuotrauka, foto

Sportas, Atvirajame Klaipėdos miesto lengvosios atletikos čempionate sulaukta garbaus svečio - 2017 metų...

Lietuva, Paskelbta prieš 6 val.

Sportas, Paskelbta prieš 10 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...