Atidaryta paroda „Armėnija Ararato akyse“

Atidaryta paroda „Armėnija Ararato akyse“

Praėjusį penktadienį Ievos Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje atidaryta Antano Stanevičiaus fotografijos parodos "Armėnija Ararato akyse". Susirinkusius į parodos atidarymą pasveikino Klaipėdos armėnų bendruomenės pirmininkas Albertas Albertjanas ir pranciškonas Brolis Benediktas, kuris šį mėnesį aplankė Armėniją.

"Jeigu atsitiktų taip, kad nebegalėčiau gyventi Lietuvoje, stengčiausi gyventi Armėnijoje. Faktas, kad Lietuvoje įsikūrę nemažai armėnų, liudija,kad mūsų šalyje vis dėlto geriau, negu mažame dabartinės Armėnijos valstybės plotelyje, likusiame po visų užkariavimų, - atvirauja fotografijų parodos "Armėnija Ararato akyse" autorius Antanas Stanevičius. - Tarp lietuvių ir armėnų, andai didžiulių valstybių atstovų, yra tiek daug dvasinio panašumo, nors istorija ir kultūra labai jau skirtinga".

Šios fotografijos parodos autorius Antanas Stanevičius Urartu karalystės ištakas turinčioje šalyje lankėsi penkis kartus.

Pasak parodos autoriaus, dešimt milijonų žmonių visame pasaulyje laiko save armėnais ir bet kada, susidarius sąlygoms, galės grįžti ir sukurti tą didžiąją Armėniją, kokia ji buvo Urartu karalystės laikais.

- Pabuvojus Armėnijos istorijos muziejuje, pavažinėjus po ją, paskaičius nemažai istorijos knygų aš suvokiau, kad Armėnijos civilizacija prilygsta Egipto civilizacijai, prilygsta Romos civilizacijai, senovės Graikijos civilizacijai, deja, atsitiko taip, kad per anksti juos okupavo barbarai, - parodos atidarymo metu kalbėjo A. Stanevičius. -

Bet tauta gyva, išsibarsčiusi po visą pasaulį, ir Klaipėdoje surado savo padangę.

Nuo pirmosios kelionės 1981-aisiais Armėnija žurnalistui tapo nuolatinio domėjimosi šalimi, apie ją rašė reportažus, vertė armėnų rašytojos Eldos Grin apsakymus, susirašinėjo su draugu dailininku Serovbe Darbinianu.

Parodoje matome nespalvotas ankstesniųjų laikų fotografijas, o spalvotosios, darytos 2005-aisias ir 2017-aisiais, atspindi naujųjų laikų gyvenimą. Visą parodą vienija penkios pagrindinės temos: pirmosios pasaulyje krikščioniškosios valstybės (301 m.) tikėjimas, raštas, kova už savąją žemę, gamtos grožis, menas.

Parodos atidarymą vainikavo kamerinės muzikos koncertas, kurį surengė Klaipėdos armėnų bendrija.

Paroda skiriama Armėnijos Respublikos 100-mečiui paminėti.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder