Tarsi į kopą kopiančių milžinų paliktos akmeninės pėdos, po krūmu pasislėpęs iš žolių nupintas namukas, besišypsanti kalva, iš spalvingų akmenukų sudėliotos gėlės, žvaigždės, medžiai, sraigės, kačiukas... Visa tai - X aplinkotyros stovyklos "Žilvičio" poilsiavietėje dalyvių pajūryje ties Karkle palikti žemės meno kūriniai. "Kurdami kažką gražaus iš gamtinių medžiagų, kurias randa pajūryje, vaikai susilieja su aplinka, jų santykis į gamtą tampa švelnesnis", - tikina žemės meno užsiėmimų vadovė, vilnietė dailininkė Arūnė Tornau, pakvietusi pasižiūrėti pačios sukurtą dokumentinį filmą apie šią šiuolaikinio meno šaką.
Protestas prieš klasikinę dailę
Žemės menas, kaip ir instaliacijos, hepeningas, perfomansas, kūno menas ir kt. atsirado 7-ame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip protestas klasikiniams menams, priešprieša brangiai ir uždarai dailei galerijose. Žmogaus ir gamtos santykį išreiškiantis menas taip pat glaudžiai susijęs ir su ekologija.
Iš pradžių tai buvo milžiniškų mastelių, monumentali meninės išraiškos forma. Menininkai išsiveržė į nuošalias gamtos vietoves ir pradėjo formuoti natūralius reljefo plotus. Ypač išgarsėjo R. Smitsono iš akmenų sukurtas "Spiralinis molas" Jutos valstijoje, M. Heizerio iškastos didžiulės duobės Nevados dykumoje ir kt.
Iš JAV žemės menas pirmiausiai atkeliavo į Didžiąją Britaniją, vėliau labai išpopuliarėjo Skandinavijos šalyse. Čia žemės meno masteliai ryškiai sumažėjo, jo kūriniai sau vietą atrado miškuose, parkuose, mieste. Vienas iš žinomiausių Europos žemės meno pavyzdžių yra R. Longo iš akmenų sudėta "Linija", E. Hovardo iš įvairiausių medžiagų: akmenų, lapų, žiedų, žolių sukurtos gyvatės, sraigės, skylės formų kompozicijos. Bulgarų kilmės menininkas Kriste, pagal kurio projektą pastatytas Berlyno Reichstagas, išgarsėjo kaip žemės meno kūrėjas, įvairius objektus: medžius, tiltus, pastatus, kalnus, net salas vyniodamas į audinį. "Mano tikslas - priversti žmones suabejoti įprastomis vertybėmis", - teigia neįtikėtinų projektų kūrėjas.
Vilniuje ir Klaipėdoje
Lietuvoje žemės meno pavyzdžiais urbanistinėje erdvėje galima laikyti pastaraisiais metais M. Navako sukurtą kablį ant Geležinkeliečių rūmų Vilniuje, G. Urbono veidrodinius kubus paslėpusius ant Žaliojo tilto per Nerį stovinčių skulptūrų galvas ir kt. Natūralioje gamtoje kompozicijas su savo kūnu žolėje, lapuose kuria dailininkas A. Lankelis, teigiantis, jog žmogus - ne tik socialinis objektas, bet ir gamtos dalis. Todėl ir menas negali būti tik socialus. Jau dešimt metų, kaip profesionalūs dailininkai kiekvieną vasarą vykdo žemės meno akcijas "Smėlio žaidimai" pajūryje.
Pamėgo vaikai ir jaunimas
X aplinkotyros stovykloje viešėjusi menininkė A. Tornau žemės menu susidomėjo prieš daugiau kaip 10 metų, tačiau, kaip pati prisipažino, yra daugiau teoretikė nei praktikė. Tiesa, praėjusiais metais Danijoje, Odensės kultūros dienose, pabandžiau padaryti iš jūros išmestų medžių bei jūržolių didžiulį "Nojaus laivą", tačiau užėjo audra ir mano kūrinį sugriovė. Odensėje ir susipažinau su klaipėdiečiais ekologais, organizuojančiais aplinkotyros stovyklą pajūryje. Todėl dabar esu čia", - pasakojo dailininkė.
Praktinės žemės meno kūrybos pradžia Arūnei Tornau buvo eksperimentai su Vilniaus dailės akademijos studentais. "Vasarą aš juos išsivežu į Labanoro girią. Ten jie ir daro įvairius įdomius, netikėtus dalykus, atsipalaiduoja nuo įprastų disciplinų. Malonu, kad akcija patiko ir viduryje miškų įsikūrusių kaimelių gyventojams. Nė vienas nepasakė, kad žemės menas - nesąmonė. Vėliau aš pagalvojau, kad žemės meną puikiai galima dėstyti ir moksleiviams. Kūrybai, kurios šaltinis gamta - nereikia jokių priemonių, tik fizinio ir dvasinio atsipalaidavimo. Vaikams tai patiko. Kurdami žemės meną jie pasineria į procesą, negalvoja apie rezultatą, negalvoja, kad jie to nesugeba. Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu ši kūrybos sritis labai išpopuliarėjo mokyklose. Į įvairius konkursus labai daug vaikų, ypač iš pajūrio, atsiunčia žemės meno akcijų fotografijas. Esu įsitikinusi, kad pozityvus, kūrybiškas buvimas gamtoje daro labai teigiamą įtaką augančioms asmenybėms. Po tokių užsiėmimų, po tiesioginio kontakto su žeme, akmeniu, žole - vaikai taip pamilsta savo aplinką, kad niekada nedrįs nė šiukšlės joje palikti", - sakė dailininkė Arūnė Tornau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą