Susitikime, vykusiame sausakimšoje Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje, viena ryškiausių uostamiesčio aktorių, sukūrusi scenoje daugiau nei šimtą įsimintinų vaidmenų, savo talento gerbėjams skaitė poeziją, dainavo, dalinosi prisiminimais apie studijas, buvusius ir esamus kolegas, taip pat – mintimis apie liūdną dalią ir susvetimėjimą, antrą kartą dėl priverstinio remonto likus be teatro...
Paklausta apie aktorinės sėkmės receptą, N. Sabulytė vaizdingai prisiminė savo dėstytojo Juozo Rudzinsko pasakymą, kad „teatre sunkūs tik pirmieji dvidešimt penkeri metai“. Publikai smagiai kvatojant, aktorė kaip visada šelmiškai šypsodamasi prisipažino, kad nors jaunystėje tuo ir netikėjo, tačiau dabar jau galinti patvirtinti, jog iš tikrųjų po dvidešimties penkerių – lengviau...
Pusvalandžio laidoje apžvelgiama tik dalis to, kas buvo įsimintiniausia nuotaikingame dviejų valandų trukmės vakare, rodomi fragmentai iš gausaus ir įspūdingo aktorės asmeninio videoarchyvo – jau vien grupės „Prisirpusios mėlynės“ lietuviškos estrados parodijos iki šių dienų yra unikali Klaipėdos dramos teatro artisčių kūrybinė saviraiška.
Laida apie įvairiais talentais apdovanotą aktorę Nijolę Sabulytę, tai tarsi akimirkų – poezijos, dainų, prisiminimų, įžvalgų, ilgesio ir net sapnų – kaleidoskopas. Toks, koks yra Artisto gyvenimo kelias – nenuspėjamas, pašėlęs, kartais linksmas, o kartais graudus. Jis vingiuoja pro suvaidintus vaidmenis, netikėčiausias kūrybines pažintis, nuolat ieškant ir tikintis atrasti naujus – savo herojų – pasaulius ir... save patį, vienintelį ir nepakartojamą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą