Trys dailininkai dalinosi vizualiais dienoraščiais

Trys dailininkai dalinosi vizualiais dienoraščiais

"Mes trys esame labai skirtingi, tačiau mus vienija tai, kad vadovaujamės plastika", - sakė menininkas Danielius Rusys, drauge su vilniečiais kolegomis Dovydu Alčiauskiu ir Justu Pranevičiumi Baroti galerijoje atidaręs parodą "Trys monologai".

"Nelaikykite paveikslo kelio ženklu ir neklauskite, ką jis reiškia, jis pats jums tai pasakys. Šalta drobė išryškina šiltą, tamsi - šviesią", - sakė Danielius.

D. Alčauskis sakė, kad tapyboje laikosi klasikinės pozicijos: bando įsižiūrėti į prieš jį atsiskleidžiantį vaizdą ir jį apmąstyti tapydamas. Todėl jį labai domina klasikai Polis Sezanas, Van Gogas, Morandis ir Vladas Eidukevičius. Tokia pozicija esą priverčia ne pasyviai stebėti vaizdą, o jį analizuoti drobėje. Tapyba jam yra meditacijos aktas.

KASDIENYBĖ. D. Alčauskis tapė senelių vienkiemyje, norėdamas pajusti virš laukų plazdančią protėvių dvasią.

"Parodoje pristatau 2012 metų vasarą nutapytus peizažus. Darbuose siekiau akcentuoti tapybą, spręsti jos prigimtines problemas, taip pat išlaikyti atpažįstamą užuominą į tikrovę. Objektai paveiksluose ne tik pasakoja savo istoriją, bet ir atlieka labai svarbų struktūrinį vaidmenį. Šiuos objektus įvardyti būtų ydinga, nes jie paveiksluose nėra tai, kas yra tikrovėje. Stulpas paveiksle viso labo tik dažas, medis irgi, kaip ir dangus, ir žemė. Taigi paveikslas turėtų būti suvokiamas kaip savarankiškas darinys, nes neatkartoja tikrovės, o atskleidžia pats savo tikrovę.

Derėtų paminėti, jog šiuos paveikslus nutapiau mano amžino atilsio senelių vienkiemyje. Manau, jog priešais esantis vaizdas juos panardindavo į meditaciją ir švelnią melancholiją: kažkur į tolį einantys stulpai, kasmetiniai šieno ritiniai, akinantys savo baltumu, vis skirtinga šviesos kuriama nuotaika. Aš panorau užčiuopti tą nuotaiką drobėje ir pabandyti pajausti protėvių dvasią, plevenančią virš laukų", - aiškino Dovydas.

J. Pranevičius teigė, kad kūryboje stengėsi gilintis į kasdienius dalykus, aplinkos įtakas ir asmeninius potyrius, perteikdamas tai nekonkretizuotomis užuominomis. Taip, kad kiekvienas žiūrovas galėtų susikurti savo paveikslo istoriją atsiremdamas į asmenines patirtis.

METAFIZIKA. D. Rusys sakė, kad vadovaujasi intuicija ir italų metafizikų pasaulio matymu.

"Viskas pasaulyje keičiasi, tai vienintelis pastovus dalykas šiame gyvenime. Ar mane pakeitė gyvenimas Vilniuje? Tu antrąkart į tą pačią upę neįbrisi. Kiek galima kalbėti tą patį sakinį, tad toliau kalbame gal tuos pačius dalykus, bet jau kitaip", - sakė Klaipėdos Pirosmaniu, kai čia gyveno ir kūrė, vadintas D. Rusys.

Tapydamas jis labiausiai vadovaujasi intuicija, ir tai artina jį prie italų metafizikų (Pittura metafisica), kurie ir yra jo kūrybos inspiratoriai. Jam tapymas reiškia nesibaigiantį mąstymą ir abejones. Vienas kūrinys būna baigtas tik tam kartui iki kito mąstymo seanso, kad vėl būtų tęsiamas, pertapomas, permąstomas. Jo psichinis gyvenimas turi panašumo į siurrealizmo pradininko, Graikijoje gimusio metafiziko Giorgio de Chiriko, tad tai yra daugiau pasąmonės klodai ir jų rodymas.

PATIRTYS. J. Pranevičius norėjo, kad žiūrovai susikurtų paveikslo istoriją pagal savo gyvenimo patirtį.

"Man patinka dauguma jaunų menininkų, tačiau su mano tapymu tai nesisieja. Aš pirkėjams nelabai siūlausi, tai tik retkarčiais atsiranda tokių keistuolių, kurie mano darbus perka. Dailininkas Algimantas Švėgžda yra rašęs, kad apskritas, visiškas originalumas fiziškai yra neįmanomas, jis susidaro iš matytų, žinomų reiškinių ir gal iš mūsų asmeninio požiūrio. Nėra tikro grynuolio", - sakė Danielius.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder