"Švyturio menų dokas": idėjų realizavimo metas

"Pagaliau mes atsistojome ant kojų ir žygiuojame į priekį. Tai tiksliausiai ir nusako mūsų nuotaikas bei savijautą", - sako "Švyturio menų doko" komanda, praėjusią savaitę atšventusi vienerių metų veiklos sukaktį.

Dar 2009 metais vykęs "The Tall Ships'Races Baltic 2009" burlaivių paradas bei Klaipėdos universiteto studentų sąjungos ekologinė akcija "Meno ratas" buvo pirmieji įvykiai, paskatinę Vaidą Kvedarą atidžiau apžiūrėti buvusį laivų remonto įmonės angarą bei šalia esančią krantinę.

Neišnaudota erdvė, puikiai tinkanti įvairiems kultūriniams renginiams, paskatino pasišnekėti su "Memelio miesto" teritorijos vadovu Dariumi Anužiu ir startuoti. 2010 metais gegužės 1 dieną "Švyturio menų dokas" laivo sirenos signalais klaipėdiečius pirmą kartą pakvietė įvertinti naują, demokratišką ir reprezentacinę uostamiesčio vietą.

Jaunų žmonių grupė tikina, kad tik bendras komandinis darbas į šaltą bei apleistą angaro erdvę sugebėjo įpūsti gyvasties bei kultūrines idėjas paversti realybe.
Visus metus dokas nebuvo įsivaizduojamas be Vaido Kvedaro - "Švyturio menų doko" idėjos autoriaus bei steigėjo, Donatos Šarkutės - VšĮ "Meno kodas" vadovės, Eglės Tautavičiūtės, atstovaujančios savanorystei, įvaizdžio kūrimui bei reklamai, Tomo Jašinsko, globojančio kūrybines idėjas, bei praktikanto Vytenio Kvedaro - įrodančio, kad praktinė savanorystė gali būti ne tik gražūs žodžiai, bet ir realūs darbai. Prie kultūrinės oazės veikos prisideda ir daugiau nei 20 savanorių.

Pasididžiavimas - "Stebuklų šalis"

Per metus "Švyturio menų doke" buvo suorganizuoti 75 renginiai, kuriuose dalyvavo net 17 atlikėjų iš užsienio, pradedant Latvija bei Lenkija, baigiant Australija ir Japonija. Klaipėdiečius džiugino koncertai, spektakliai, cirko pasirodymai, gatvės meno festivaliai, šiuolaikinės operos bei daugybė kitų projektų.

"Jūros šventės metu surengta tarptautinė gatvės cirko fiesta "Stebuklų šalis" buvo bene įspūdingiausias įvykis doko gyvenime geografine bei kultūrine prasme. Uždara teritorija ir mokestis kažkam sukėlė lengvą pyktį, bet kartu atsijojo žmones", - pasakojo V. Kvedaras.

"Fiestos mokestis neatsirado atsitiktinai - tiesiog negavome pakankamo finansavimo. Jei tik atsakingi asmenys būtų padengę kaštus, mielai šventę būtume surengę nemokamą. Tačiau tuo metu "Memelio miesto" teritorijoje buvo matyti laiminga auditorija - besišypsančios šeimos. Norėtume tai pakartoti ir šiais metais", - kalbėjo D. Šarkutė, ir pridūrė, kad praėjusią vasarą Klaipėdoje buvo sukurtas tikras tėvelių ir vaikų rojus.

Savo vietą doke rado ir D. Ibelhauptainės elektroninė opera "XYZ", tarptautinis mažųjų kino formų festivalis "Tinklai", šiuolaikinio meno festivalis "PLartFORMa", "Naktigonių" vakarai, "Scanorama", tarptautinis šokių gatvės turnyras  "In 2 The Dance".

Jūros šventės pratęsimas

"Švyturio menų doko" komanda prie reikšmingiausių metų įvykių priskiria ir Jūros šventės  "afterparty", kurio sėkminga idėja, klaipėdiečių nuostaba bei susidomėjimas renginį verčia pakartoti ir šią vasarą.

"Mūsų siekiamybė - kad Jūros šventės pratęsimo vakarėlis būtų ne uždaroje erdvėje, bet visoje krantinėje", - teigė D. Šarkutė.

Jai antrino ir dar didesnius užmojus atskleidė V. Kvedaras: "Šia vasarą prie doko esančioje krantinėje norime sukurti vasaros erdvę klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Ant marių kranto, prie jūros vartų vasarą uostamiesčio gyventojai laisvalaikį leistų gryname ore."

Stiprybė - įvairialypiškumas

"Švyturio menų doko" komanda, apibendrindama pirmuosius veiklos metus, džiaugiasi, kad dokas į Klaipėdos kultūrinį gyvenimą įsiliejo dvejopai: kuriantys žmonės atrado naują erdvę saviraiškai, o kartu formavo ir miesto, turinčio kūrybinio parako, įvaizdį.

"Dokas, išniręs iš postindustrinės erdvės, sugebėjo sutalpinti daug žanrų, jo veiklos profilis labai platus - nuo klasikos iki alternatyvos. O ir savo vardą galime pagrįsti - švyturys čia simbolizuoja platų kultūrinių renginių spektrą, o dokas - vietą, kurioje švartuojasi idėjos", - teigė Tomas Jašinskas.

D. Šarkutė patikino, kad "Švyturio menų dokas" ir toliau Klaipėdos miesto gyventojus skatins domėtis kultūriniais įvykiais, švies publiką bei augins savo auditoriją: šia prasme "dokiečiai" nusiteikę kovingai.

"Kai valdžios atstovai tik gražiai kalba, mes realiais darbais keliame kultūros lygį uostamiestyje. Džiaugtumėmės, jei mūsų veiklą paremtų Kultūros ministerija, savivaldybė. Kol vyksta kitų kultūrinių objektų statybos ar renovacijos, negalima pamiršti jau egzistuojančių. Vertybes ir tradicijas reikia kurti dabar.
Nenoriu nieko įžeisti, tačiau kiek galima kalbėti. Mes neateiname su popieriuje parašyta idėja. Čia įvykusių renginių statistika puikiai įrodo, kad turime pulsuojančią meninę erdvę. Kitiems žmonėms lieka prisidėti, jog ši vieta išaugtų dar labiau", - sakė V. Kvedaras.

Ateitis - klaipėdiečiams

Doko atstovų teigimu, ateityje šis taškas turi tapti atvira erdve jauniems, perspektyviems uostamiesčio menininkams. Norisi, kad čia ir būtų tas miesto kultūros židinys, padėsiantis kelti muzikantų, teatrų kultūrą.

"Planuojame pritraukti įvairių struktūrinių fondų lėšas, sudarydami ilgalaikes programas, gerinančias materialines bazes bei žmogiškuosius išteklius. Kartu būtų skatinama savanorystė, jaunų menininkų veikla. "Švyturio menų dokas" turi tapti vieta, kuri ne tik atsiveža kultūrą iš kitų miestų, bet ir pati sukuria patrauklų meninį produktą, galintį reprezentuoti savo miestą kitiems", - kalbėjo T. Jašinskas, ir pridūrė, kad vien Klaipėdos universiteto Menų fakulteto auklėtiniai yra stipri jėga.

Uždarytas ir fiktyviai veikiantis Klaipėdos Dramos teatras praras vieną kartą, kuri nematė spektaklių, o tai didelis nuostolis visam miestui.