2019 m. sausio 20 d. 06:29 val., sekmadienis

Kultūros naujienos

Šventąjį pažinsi iš batų...

Kokia sakralinio meno paskirtis nūdienos visuomenėje, ar jis gali sukrėsti ir šokiruoti? Ar esame pasirengę priimti novatoriškus XXI amžiaus dailininkų kūrinius - kaip priešpriešą sudaiktėjimui, plintančiam neskoningumui ir pornografijai, ar tenkinamės prie bažnyčios įsigytu "abrozdėliu"?

Apie tai šnekamės su pranciškonu vienuoliu Bernardu, menotyrininku Ignu Kazakevičiumi, sakralinio meno kūrėjais dailininkais Vidu Pinkevičiumi, Juozu Vosyliumi, Liudviku Natalevičiumi.

Dvasingumo įsčios

"Menas gali būti šiuolaikiškas ir modernus, bei - tikras ir gilus, turintis dvasinės kultūros skonį, - sakė pranciškonas brolis Bernardas. - Primityvus, siauras tikėjimo išpažinimas rodo, jog mūsų dailininkai turėtų pasitempti, nes kūrėjo talentas - tai dvasingumo įsčios. Aukščiausiojo Kūrėjo įkvėpta kūryba prilygsta mistinei komunijai, teikiamai miniai. Nereikėtų bijoti ieškojimų, raiškos naujovių, tačiau jos turi derėti šventykloje ir tapti jos dalimi", - mano vienuolis.

Ir raudonas kuolas tampa apaštalu

Menotyrininkas Ignas Kazakevičius siūlo atskirti religinį meną nuo sakraliojo.

Pirmasis kuriamas atsiremiant į amžinuosius motyvus, Naujojo Testamento pagrindu, ir jame atsispindi krikščioniškos religijos apibrėžti vaizdavimo, tam tikrų simbolių, figūrų išdėstymo kanonai, spalvinė gama.

Paveikslai, kuriems nereikia tekstų, nuo senų laikų buvo suprantami neraštingiems žmonėms, ir atspindėjo to laikotarpio visuomeninį gyvenimą ir estetiką. Pajutęs aplinką, kurioje gyvena, žmogus turėjo suprasti savo funkciją joje, susivokti tarp žemiškųjų kriterijų ir dangiškų aukštumų, kur turėtų nukrypti jo žvilgsnis.

Na, o sakralusis turėtų būti bet koks menas, kuris žadina religinius jausmus, nebūtinai kanonizuotas, atitinkąs Šventraščio kanonus ar pasakojantis literatūrines istorijas iš Kristaus, Marijos ar apaštalų gyvenimo.

Tai reikštų, kad bet koks apkapotas kuolas, ekspresionisto nudažytas raudonai, jeigu jis mus sukrečia ir verčia galvoti apie tai, kas yra žmogus šioje žemėje, koks jo tikslas ir nuo ko visa prasidėjo, kur mes einam - tai ir būtų sakralinis potyris.

Štai A. Griškevičiaus fotografija "Trofėjus", kur tarp ciniškų medžioklės trofėjų pavaizduotas Krucifiksas (su didele sarkazmo doze), vargu ar patektų į bažnyčią, nors tai neabejotinai tikras meno kūrinys. Š. Saukos paveikslai - klaikūs, bet giliai sakralūs dalykai ir pajautos užkoduotos metaforose. Per žemuoges kančia atsiskleidžia.

"Viskas iš tikrųjų priklauso nuo mūsų pasiruošimo suvokti meno kūrinį", - sako Ignas.

Kaukei nereikia veidrodžio

"Mums reikia kažko, kuo galėtume tikėti. Gamtos peizažai skatina fantazuoti apie malonius dalykus, o sakralinis menas verčia susimąstyti apie savo paskirtį, nueitą kelią.

Žmogui reikia pastovumo, tad pirkdamas sakralų darbą jis nusiperka dalelę amžinybės. Ir dalelę savęs. Į sakralinį meną įdedama žmogaus tarnystė Dievui, ir tas menas turi misiją parodyt mums pačius save, - svarsto I. Kazakevičius.

- Vartotojui yra iš ko pasirinkti. Tik dabar interjeruose populiarūs jaukumą teikiantys motyvai, nereikalaujantys didelio mąstymo. Žmogus ir taip vaikšto su kauke, tad ko norėt - kad namuose atsistotų prieš kūrinį kaip prieš veidrodį? Todėl sakralinio meno kūrėjai ir jo garbintojai, siekiantys per meną savotiško išganymo, yra vienišiai".

Menotyrininkas pastebi, jog bet kokie nukrypimai nuo normos dažniausiai nepriimtini ir mūsų šalies kunigams. "Jie orientuojasi į daugumai suvokiamą meną. Todėl dar negreit eisime į bažnyčias pažiūrėt didingo meno kūrinio, bet poslinkių yra.

Kauno Įgulos bažnyčioje rengiamos parodos akliesiems, vaikai joje piešia. Taip formuojasi nauja menininkų karta su savu dievoieškos supratimu", - išskiria naujas sakraliojo meno tendencijas menotyrininkas.

Derina prie tapetų

"Dabar, kai nebėra jokių vertinimo kriterijų, arba visa taip suplakta, bet kokį šlamštą galima pateikti už gera", - sako tapytojas Vidas Pinkevičius, surengęs keturias dešimtis sakralaus meno parodų.

"Šventasis Raštas yra universali tema, joje viskas telpa, ir kuo daugiau darai, tuo daugiau niuansų. Gal kai ką ir šokiruoja nukryžiavimo scenos mano paveiksluose, kur vaizduoju ir kraujo ištroškusių minią, bet nenoriu nieko vyniot į vatą.

Mėgstu į vieną drobę sudėti daugybę siužeto vingių ir posūkių, įvairių dalykų. Todėl mano paveiksluose reikia įsižiūrėt į niuansus, vaidmenis.

Tiesa negali būti patėkšta lyg blynas, turi išlikti ir paslaptis. Taip perduodi jausmą, kurį tau skauda kaip kūną. Jeigu turi stilių, tai specialiai išsidirbinėt nebereikia, nes tai iškart matyti. Beje, budeliai ir poncijai pilotai labai greit nusipaišo..." - juokiasi dailininkas.

V. Pinkevičius yra sukūręs porą paveikslų ir bažnyčiai, ir stebisi, jog jo užsakovai buvo evangelikų kunigai. "Jie nesunkiai priėmė mano pasiūlytas idėjas ir tapybos manierą - "Jėzaus krikštą" ir "Nukryžiavimą".

"Turiniui reikia subręsti, per prievartą neįbruksi", - sako dailininkas. Ne sykį atsivedęs į savo dirbtuves dailės mokyklos mokinius, jis pastebėjo, kad vaikai pirmiausia susižavi paveikslų gausa, o ne turiniu.

"Beje, vaikai mėgsta šventus paveikslėlius paišyti, ne tik mikimauzus ir digimonus. Tačiau jeigu vaiko nemokysi prisiliesti prie sakralių dalykų, praleisi momentą, tai vėliau jis jau niekad nebesupras sakralaus meno.

O kai suaugusieji ateina išsirinkti paveikslo, pristatau, kas pavaizduota. Bet jiems svarbiausia, kad situacija atpažįstama būtų ir personažai, spalvos veikia (labai "ėjo" sidabrinės, bet ne raudonos). Dažniausiai jie žiūri, kad drobė tiktų prie tapetų..."

Diagnozė pagal "Pietą"

Pagal tai, ką žiūrovas įžvelgia Liudviko Natalevičiaus paveiksluose, psichoanalitikas gali nustatyti diagnozę. Taip tvirtina pats autorius.

Jo sukurtoje "Pietoje" vietoje ant Madonos kelių gulinčio Kristaus kai kurie žiūrovai įžvelgia... išskėstas kojas.

Kuklus dailininkas tikina sensacijų savo kūryboje neieškąs, todėl jo stilistika nesikeičia. "Nesu išradėjas, tik iš pasaulio fragmentų kuriu tobulą formą ir kompoziciją. Liaudžiai patinka spalvų puota, bet aš "nedaugiažodžiauju". Tamsa - visų pavidalų ir gyvybės formų motina", - sako menininkas.

Dvasios laidininkas

"Aš tikiu paprastai, tradiciškai, - sako dailininkas Juozas Vosylius, šiuo metu eksponuojantis savo kūrybą Klaipėdos universiteto Menų fakulteto galerijoje "Koridorius".

- Aš ir paprastame motyve matau sakralumą, kasdien mus tai gaubia ir laimina. Tikiu, kad jei nebūtų Dievo malonės, patirtume apokalipsę. Man atrodo, kad prisilietimas prie sakralumo temos yra neišvengiamas. Kadangi menas vienu piršteliu liečiasi amžinybės. Ir ta mano veikla nėra trumpalaikė, nes net nėra būtina - kaip duonos auginimas ar naftos gavyba. Pripažįsta mus ar ne, mes vis tiek pakylam virš materialumo. Savo darbuose tikrai neapsiriboju barščių lėkštės filosofija; tai yra tarsi pažvelgimas iš aukščiau. Ir tam tikra paslaptis.

Konkretaus adresato neturiu, nekuriu žydro paveikslo nekaltoms mergelėms arba profesoriams. Dirbdami mes nežiūrim į teptuko galą, kaip jis dažą deda, esame tik laidininkai dvasios, kuri mus atveda prie vienokio ar kitokio stiliaus.

Aš negaliu atsakyt, kaip veikia mano menas, bet siekiu, kad jis būtų aukštos prabos. Negali sau leisti per daug, dirbdamas sakralia tema, nes tai - ne tavo virtuvės produktėlis, o platesniam ratui bei suvokimui skirtas kūrinys. Todėl plastinę kalbą reikia pasirinkti. Ji gali būt ir drastiška, originali, "ant ribos", bet konstruktyvumo rėmuose", - dėsto dailininkas.

Paskui šventumo brydę...

Juozas Vosylius Pagėgių bažnyčiai sukūrė freską "Marija, Visų Šventųjų karalienė", Tilžės katalikų bažnyčiai - vitražą-mozaiką "Prisikėlimas". Šiuo metu menininkas kuria freską universiteto Senato posėdžių salėje.

"Tai bus "Švyturio statyba", bet ne inžinerinio statinio, o nepabaigiama, neišsenkanti šviesos šaltinio idėja, juk universitetas - iš gyvųjų akmenų, studentų. Ir šioj temoj telpa viskas - uostamiesčio švyturys, pažinimo kelrodis, o tai, sakyčiau, irgi vienas iš sakralumo komponentų."

Dailininko dirbtuvėje gimsta naujas paveikslų ciklas "Šventumas". Viename jo kūrinyje pavaizduoti nukleipti batai pilni smulkių žydinčių gėlių.

"Šventumas - tai brydė, ėjimas per purvyną, per kančią. Vargšas nuskriaustas, nesuprastas žmogelis kartais taip ir baigia gyvenimą atsimušdamas kojas į akmenis. Bet tai ir yra gyvenimas be apvalkalo, grynas. Jo vertė ir pilnatvė - kartaus saldainio valgymas. Mene šventumas - žengimas per aštrius akmenis, tamsą ir nežinią. Žmogelis abejoja, ar tai turi kokios prasmės. Jis nežino, kad yra šventas..."

Ivona ŽIEMYTĖ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūros naujienos

"Man tai patinka", - lyg nujausdamas klausimą apie aukščio baimę patikina charizmatiškasis...

Aurelijus Liškauskas: „Kabėdamas ant sienos pasaulį matau kitaip" nuotrauka, foto

Vakar uostamiesčio Savivaldybė nusprendė, kad neprieštaraus, jog Muzikinio teatro rekonstrukcijos metu darbai...

Teatro rekonstrukcija: įveiktas dar vienas formalumas nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto savivaldybė iš biudžeto lėšų paskirstė 28 tūkst. eurų įgyvendinti 8...

Kultūros kvartalas siūlo gausybę nemokamų renginių nuotrauka, foto

Nei lietus, nei vėsus oras neišgąsdino norinčių paminėti Lietuvos Valstybės dieną su...

„Ir kas gi tu esi, Tėvyne..." nuotrauka, foto

Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių kulinarijos paveldo bruožai nuotrauka, foto

Mažoji Lietuva, "Varninės" restoranas ypač didelio lankytojų antplūdžio susilaukdavo įvairių švenčių progomis: Joninių ir...

"Neptūnas" Klaipėdoje sutriuškino "Skycop" nuotrauka, foto

Sportas, Be dviejų legionierių žaidęs Klaipėdos „Neptūnas“ (15-4) namuose 85:68 (16:13, 18:16, 30:19,...

"Fortūna" namuose patyrė apmaudžią nesėkmę nuotrauka, foto

Sportas, Apmaudų pralaimėjimą Multigyn Moterų Baltijos šalių čempionate patyrė Klaipėdos „Fortūna“ (2-6), kuri...

4 šių metų interjero tendencijos: sodrios spalvos ir netradicinės formos nuotrauka, foto

Stilius, Šią savaitę Kelne, Vokietijoje, prasidėjo viena didžiausių pasaulyje baldų ir interjero parodų...

Mažoji Lietuva, Paskelbta prieš 10 val.

Sportas, Paskelbta prieš 11 val.

Sportas, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...