Supermiestas - be superžvaigždžių?

Sportinių šokių kolektyvas "Žuvėdra", poetas ir dramaturgas Gintaras Grajauskas, šiuolaikinių šokių propaguotoja Agnija Šeiko, vokalinio džiazo atlikėjai "Cappella'A" bei gausybė kitų savo sričių asų gyvena ir kuria Klaipėdoje. Pernai viename televizijos projekte Klaipėdai sutelkus gausias talentų pajėgas netgi iškovotas "Lietuvos supermiesto" titulas. Tačiau ar gali būti, kad ilgainiui supermieste nebeliks superžvaigždžių?

Klaipėdos dainininkų komandai praėjusią savaitę iškritus iš "Chorų karų" televizijos projekto šiam nespėjus įpusėti, choras užjautė savo vadą Edmundą Kučinską, o publika, nesužavėta kolektyvo pasirodymo - chorą, kuriam esą nepasisekė su vadu. Gaila, kad uostamiesčio balsai projekte nebeskambės.

Televizija - ne vienintelė erdvė konkuruoti: Klaipėdos vardą pretenduoja garsinti įvairių kultūros ir popkultūros sričių atstovai, tačiau kultūrinis uostamiesčio eksportas šiuo metu negali pasigirti galingu srautu ir vardų įvairove.

Nenori laukti užkulisiuose

Lietuvos režisieriai žinomi ir pripažįstami ne vien savoje šalyje, o laisvos rinkos sąlygomis ne vienam eksperimentuotojui išeitimi tapo galimybė įkurti savo teatrą. Klaipėdoje tokių iniciatyvų pagausėjo pastaraisiais metais - jauni žmonės iš savarankiškumo tikisi galimybių įgyvendinti savo idėjas ir ambicijas.

2010-aisiais Klaipėdos universiteto (KU) absolventai režisieriai Vaidas Kvedaras ir Rūta Bunikytė pradėjo kurti savo teatrą, pavadintą Memelio vardu. Naująją organizaciją, įkurdintą "Memelio miesto" teritorijoje, jie ketino plėtoti kaip dar vieną Klaipėdos profesionalų teatrą bei jaunimo traukos židinį.

Pirmaisiais gyvavimo metais publikai buvo pristatytas R. Bunikytės režisuotas miuziklas "(Ne)laimingi žmonės" pagal dainininkės Kate Bush dainas. Šiemet, gavus valstybinio fondo paramą, ketinama pastatyti dar vieną muzikinį spektaklį, kuris pratęstų pradėtą tradiciją.

Esminiai sunkumai, su kuriais susiduria iniciatoriai - finansiniai. "Tam, kad galėtume įgyvendinti ambicingus užmojus, reikia finansavimo. Bilietai netinka investicijoms atpirkti - pastebėjau, kad Klaipėdos publika į naujoves žvelgia atsargiai. Mėginti patiems ieškoti naujų įspūdžių nėra labai populiaru, linkstama pasitikėti komentarais ir atsiliepimais. Galbūt todėl išreklamuoti žinomų kolektyvų pastatymai įprastai sulaukia didesnio dėmesio. O išreklamuoti kažką naujo yra sudėtinga", - svarstė V. Kvedaras.

"Nesinori kurti studentiško lygio spektaklių. O jeigu nori ne tik turiningo, bet ir vizualiai patrauklaus rezultato, privalu investuoti, - mano jo kolegė R. Bunikytė. - Būtų puiku sulaukti pasisekimo ir kituose miestuose."

Jaunas režisierius Tomas Jašinskas, neseniai Klaipėdos dramos teatre pastatęs monospektaklį "Produktas", šiuo metu kuria spektaklį Šiauliuose. Tai bus trečiasis jo šalies profesionaliojoje scenoje sukurtas pastatymas.

Tolesni planai - įkurti savo teatrą. Gavęs paramą kūrybiniam projektui, T. Jašinskas ketina steigti viešąją įstaigą ir mėginti organizuoti kūrybą savo jėgomis - savirealizacijos vardan.

KU ir V. Mejerholdo centro Maskvoje absolventas mano, jpg scenos menų niša Klaipėdoje nėra užpildyta, ir viliasi, kad naujų galimybių atvers ir būsimos naujos erdvės: senojo tabako fabriko vietoje kuriamas kūrybinių industrijų inkubatorius bei rekonstruojamas Dramos teatras.

"Manau, kad kūrybinio potencialo Klaipėdoje yra, ir miestas be reikalo užsiklijavo kultūrinės provincijos etiketę, - įsitikinęs T. Jašinskas. - Tačiau viena aišku - mechanizmo, kad jauni žmonės įsitvirtintų ir pasiliktų dirbti uostamiestyje, sukurta nėra."

Džiazui - ne ką lengviau

Būdamas vienas iš "Švyturio menų doko" steigėjų, V. Kvedaras stebi ir analogiško tipo įstaigų veiklą: "Vilniaus "Lofte" žmonių pilna įvairiuose renginiuose, o Klaipėdoje į teatro spektaklius arba orkestrų koncertus poindustrinėje erdvėje žvelgiama skeptiškai. Tačiau juk meno renginiai nėra skirti tam, kad žiūrovas džiaugtųsi brangia kėde!" - kalbėjo režisierius.