2019 m. vasario 20 d. 16:02 val., trečiadienis

Kultūros naujienos

Šokanti Agnijos vasara

(7)

Šokanti Agnijos vasara nuotrauka, foto

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujausiame spektaklyje - miuzikle "Veronika" Antano Vienuolio apsakymo motyvais - modernaus šokio propaguotoja Agnija Šeiko tapo ne tik "už kadro" dirbančia choreografe, bet ir personažu. "Po kelerių metų, kai jau ir šokėja nebesivadinau, vėl grįžau į sceną", - sakė ji.

"Aš pati", - susitikus kavinėje švelniai paragina padavėją, kuri vargsta su užstrigusiu mineralinio vandens butelio kamšteliu, ir, vienu judesiu atsukusi, šypteli. "Reikia turėti stiprias rankas."

Agnijos rankų mostams paklūsta tiek profesionalūs šokėjai, tiek žmonės, kurių ryšys su choreografija iki šiol buvo sąlyginis - pavyzdžiui, praėjusį televizijos sezoną ji dirbo su uostamiesčio choru "Cantare", tapusiu LTV projekto "Lietuvos balsai" antrosios vietos laimėtoju. Vien šią vasarą klaipėdietė įgyvendino du reikšmingus projektus: rūpinosi Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės kulminacinio renginio "Dainų diena: tūkstantmečio aušrų dainos Lietuvai" choreografija, suvienijusia 11 tūkst. dainininkų, o praėjusį savaitgalį drauge su komandos draugais pristatė miuziklą "Veronika".

"Su režisieriumi Jonu Vaitkumi, scenografu Artūru Šimoniu, kostiumų dailininke Jolanta Rimkute dirbau pirmąkart. Bet seniai buvau patyrusi tokį dvasinį komfortą, kuris gaubė kuriant su šia komanda. Užduotis man buvo didelis iššūkis, viskas vyko greitai ir gana ekstremaliomis sąlygomis - režisierius turėjo dirbti nepaisydamas lūžusios kojos. Tačiau jokie sunkumai nesutrukdė visiems eiti viena kryptimi", - džiaugėsi Agnija.

Choreografė sakė buvusi įkvėpta libreto autorės Birutės Mar pasirinktos interpretacijos. "Ji visiškai nutolo nuo buitiškumo. Kaip taikliai kažkas pastebėjo, išvengė Rumšiškių pojūčio. Tad ir pastatymas nekvepia buitiniu šou su folko elementais.

Aš ieškojau tradicinių, bet netikėtų išraiškų - perverčiau krūvą knygų apie etnokultūrą ir liaudies meną, stebėjau medinę skulptūrą, rūpintojėlių ir baubukų statiką, rankų padėtis. Šokėjai miuzikle nedalyvauja - scenografija reikalavo minimalaus žmonių skaičiaus scenoje, tad dirbau su choro dainininkais ir šokau pati, - pasakojo pašnekovė, scenoje įkūnijusi mistinį vėlės personažą. - Tai antras mano darbas Klaipėdos muzikiniame, ir, tikiuosi, ne paskutinis."

Artimiausi Agnijos planai susiję ne su Klaipėda. Šiemet šiuolaikinių menų mėgėjai uostamiestyje nesulauks tradicinio rudens festivalio "PLArTFORMA", kuris būtų jau penktasis. "Surengti jį nerealu, nėra iš ko - Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė 10 tūkst. litų, privatus sektorius - nieko. Pagalvojome, gal iš tikrųjų Klaipėdai yra per daug renginių? Gatvės teatrų festivalis "Šermukšnis" vyksta kas dveji metai, gal ir "PLArTFORMAI" reikėtų pertraukų. Be to, reikia naujos komandos. Neseniai buvome seminare apie festivalių organizavimą, ten kaip tik buvo kalbėta apie tai, kad penktaisiais renginio gyvavimo metais atsiduriama abejojimo stadijoje, mus ji kaip tik ištiko", - šypsosi viena iš festivalio organizatorių.

Po ilgesnės pertraukos choreografė A. Šeiko ryžosi ir pati šokti. Naujausiame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklyje "Veronika" ji sukūrė mistinį vėlės personažą (dešinėje).

Dabar jaunos kūrėjos laukia du mėnesiai Vilniuje ir vienas iš Europos kultūros sostinės projektų. Jame dalyvauja apie 30 menininkų iš keturių Europos šalių. "Vilniaus dailės akademijoje kursime instaliaciją, kurioje susijungs videomenas, šokiai, muzika. Tai - atsakomybės reikalaujanti užduotis. Rengdami spektaklį, dirbome su režisieriumi, o dabar kartu su dar dviem choreografais kursime savarankiškai ir žiūrėsime, kas išeis", - sakė Agnija.

Artėja ir naujieji mokslo metai. "Mano pedagoginiai darbai jau kelerius metus lieka tie patys: Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedroje dėstau šokio kompoziciją. Su vaikais dabar, deja, nedirbu, visa veikla pasisuko kita kryptimi, nors esu dirbusi mokykloje ir man tai labai patinka", - kalbėjo pašnekovė.

Pedagoginiai įgūdžiai jums tikriausiai praverčia ir namuose...

O taip, vyksta auklėjamasis darbas, - juokiasi. - Su sūnumi Jokūbu tarsi augu kartu. Skauda širdį, kad tai šen, tai ten turiu važiuoti, negaliu nuolat būti kartu su juo, bet ačiū mano mamai, kuri važiuoja drauge su manimi, ir, kol dirbu, rūpinasi mažyliu. Greitai jam bus treji. Sūnaus dėka gaunu ir naujų įgūdžių, ir įkvėpimo. Pavyzdžiui, Dainų šventei porą judesiukų buvo sukurta Jokūbo: dirbau namuose įsijungusi muziką, ir jis pradėjo drauge šokti, improvizuoti. O, sakau, pakartok šitą žingsnelį! Jokūbas labai judrus, judantis, šokantis, bet sakė apsisprendęs, kad užaugęs gros būgnais, - šypsosi.

O ką jūs jo situacijoje sakydavote?

Pradėjusi kalbėti žadėjau tapti balerina, kaip visos mergaitės. Šokėjų mano giminėje nėra, bet močiutė buvo aktorė, dainininkė, skaitovė, mama - muzikantė, todėl mane supo intensyvus kultūrinis gyvenimas. Daug metų šokau vaikų kolektyve "Junga", paauglystėje mėginau save kitose šokių studijose. Pamenu, kai buvau maža, mama nusivežė žiūrėti šveicarų šokio spektaklio - Moriso Bežaro trupės pasirodymo, kuris mane sukrėtė. Būdama 15-os, pamačiau Kauno šokio teatro "Aura" spektaklį ir suvokiau, kad šito ir noriu. Tačiau Klaipėdoje nebuvo kas propaguotų šį žanrą.

Dabar esate jūs.

Aš, Dovilė Binkauskaitė - beje, ji už mane daug stipresnė šokėjų techninio rengimo požiūriu, labai sisteminga, tad ypač džiugu, kad dirbame kartu. Atsiranda ir naujų žmonių: Indrė Puišytė, Inga Kuznecova, Giedrė Juškaitė, Laura Geraščenko. Labai tikiu, kad šios merginos dirbs toliau. Norėtųsi ateityje jas matyti Klaipėdoje, bet drauge jas skatinu neužsisėdėti, išvažiuoti mokytis, semtis naujų žinių.

Įvairių dalykų dėstytojai dažnai atvirauja, kad bendrojo išsilavinimo lygis smunka. Choreografijos studijose pastebite ką nors panašaus?

Ir taip, ir ne. Manau, lygis tiesiog išliko panašus, bet pasikeitė visas kontekstas, mus supa daug daugiau informacijos, įvykių, tendencijų. Tokiame intensyviame fone pasenusi kartelė natūraliai atrodo menkesnė. Dalis studentų ir dėstytojų atrodo atitrūkę nuo realybės.

Per dvidešimt metų choreografijos mokymo programa turi būti ne kartą ir ne du kritiškai peržiūrėta. Pavyzdžiui, iki šiol dėstomas šokio užrašymas - tai choreografijos aprašymas, kurį praktinėje veikloje jau seniai atstoja naujosios medijos. Dėstomas hiphopas, kurio puikių specialistų Lietuvoje yra daug, tačiau į Klaipėdos universitetą jie neatvažiuoja. Turime ir gerųjų pusių - itin stipri ne tik šalies, bet ir Baltijos šalių požiūriu mūsų charakterinio šokio disciplina. Bet kol kas studentai mokomi visko po truputį, per menkai vykdomas profesinis orientavimas.

Beje, anksčiau aukštosios choreografijos studijos vyko tik Klaipėdoje, o dabar tokį pat diplomą gali gauti ir Vilniaus pedagoginiame universitete, ir Muzikos ir teatro akademijoje, panaši disciplina dėstoma ir Kaune. Šitaip išsibarsto tie, kurie anksčiau koncentruodavosi vienoje vietoje. O kur dar švietimo reformos išdavos. Neugdydama profesionalumo, Klaipėda praras studentus. Studijų inventorizacija yra būtina.

Jūsų atveju įveikti visus ribotumus padėjo asmeninės savybės?

Tai, ko išmokau Klaipėdoje, yra mano neatsiejamas žinių bagažas, būtini pagrindai. Tačiau dabartinis mano išsilavinimas ir darbas susijęs su kita patirtimi. Aišku, ir studijuojant užsienyje teko sutikti įvairių žmonių. Kai keturiese įstojome į Roterdamo šokių akademiją, po pusmečio vienas žmogus apsisprendė, kad nori tik šokti, o ne būti choreografu, ir išėjo. Apskritai Vakarai moko kitokio požiūrio į savo gyvenimo organizavimą. Po mokyklos nebūtina pulti toliau studijuoti, vėliau - skubiai kurti šeimos lizdo su butu ir automobiliu. Aišku, žmonių yra įvairių. Bet ypač menininkams reikėtų apie tai susimąstyti. Iki 30 metų visai pravartu neapaugti miesčioniškais atributais ir daugiau dėmesio skirti dvasiniams dalykams. Menininkams yra sudėtinga finansiniu požiūriu, kita vertus, neseniai su režisieriumi Gyčiu Padegimu sutarėme - kai darai tai, kuo labai tiki, viskas susitvarko ir kliūtys įveikiamos. Štai dar praėjusią žiemą panikavau, jog neišgyvenu, ir jau žadėjau prašytis darbo mokykloje, o paskui atsirado vienas, vėliau kitas projektas. Svarbu daug dirbti, domėtis, bendrauti. Šokio srityje niekuomet negali sau leisti pasakyti: "Viską žinau!"

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

:)

2010-05-02   07:39

Saunuole Agnija bla bla bla :) cha cha cha kaip prajuokino. Bet tik geraja prasme. Pats Ja pazystu puikiai.

jega

2010-05-02   07:39

Saunuole Agnija!!!! Pritariu visiems jos zodziams pasakytiems apie choreografijos katedra. Gerai, kad yra zmoniu,kurie isdrista prabilti.... O Agnijos talentas neabejotinas! Klaipedai reikia tokiu zmoniu.Sekmes...

Teko dirbti

2010-05-02   07:39

Sekmes Agnijai. Saunus zmogus.Tik geriausi atsiliepimai.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūros naujienos

"Man tai patinka", - lyg nujausdamas klausimą apie aukščio baimę patikina charizmatiškasis...

Aurelijus Liškauskas: „Kabėdamas ant sienos pasaulį matau kitaip" nuotrauka, foto

Vakar uostamiesčio Savivaldybė nusprendė, kad neprieštaraus, jog Muzikinio teatro rekonstrukcijos metu darbai...

Teatro rekonstrukcija: įveiktas dar vienas formalumas nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto savivaldybė iš biudžeto lėšų paskirstė 28 tūkst. eurų įgyvendinti 8...

Kultūros kvartalas siūlo gausybę nemokamų renginių nuotrauka, foto

Nei lietus, nei vėsus oras neišgąsdino norinčių paminėti Lietuvos Valstybės dieną su...

„Ir kas gi tu esi, Tėvyne..." nuotrauka, foto

Korupcija teismuose: tarp sulaikytųjų ir klaipėdiečiai nuotrauka, foto

Kriminalai, Trečiadienį ryte Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Lietuvos kriminalinės policijos biuro...

Prievartautojas po teismo sprendimo prapliupo keiksmais nuotrauka, foto

Kriminalai, 32 metų Tauragės gyventojas, visaip palauždamas aukų valią, savo lytinę aistrą tenkino...

Išrinkti gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai nuotrauka, foto

Lietuva, Vasario 20 d. Kultūros ministerijoje pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai....

Teisutis Matulevičius: aš žinau, kaip išgelbėti mūsų jaunimą nuotrauka, foto

Savivaldybių tarybų rinkimai, Aš žinau, kodėl jaunoji klaipėdiečių karta dramatiškai bėga iš politikų abejingai valdomo,...

Kriminalai, Paskelbta prieš 33 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Savivaldybių tarybų rinkimai, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...