Siūloma muzikos autorių ir atlikėjų teises saugoti ilgiau

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino ataskaitą dėl direktyvos, kurioje siūloma pratęsti muzikos atlikėjų ir fonogramos gamintojų autorių teisių apsaugos laikotarpį nuo 50 iki 70 metų. Ataskaitai pritarė 377 EP nariai, nepritarė 178, o susilaikė 37.

Šiuo metu atlikėjų ir fonogramos gamintojų teisės Europos Sąjungoje (ES) saugomos 50 metų po kūrinio paskelbimo. Tuo tarpu JAV fonogramos gamintojų teisių apsaugos laikotarpis yra 95 metai. Dėl įstatymų skirtumų susiduriama su teisiniu nekonkretumu ir piratavimu, ypač internete, kur darbai tą pačią akimirką gali būti persiųsti į kitą šalį.

Todėl europarlamentarai siūlo pratęsti muzikos kūrinių ir fonogramų autorių teisių ES apsaugą iki 70 metų nuo kūrinio paskelbimo. Termino pratęsimas būtų naudingas ir atlikėjams bei įrašų gamintojams, kadangi per papildomą laikotarpį jie galėtų užsidirbti. Europos Komisija ir EP Teisės reikalų komitetas iš pradžių siūlė nustatyti 95 metų terminą, kaip JAV, tačiau galiausiai Parlamentas nubalsavo už trumpesnį terminą.

Savo ruožtu numatoma įsteigti samdomų muzikantų fondą. Į jį būtų įmokama bent penktadalis lėšų, kurias fonogramų gamintojai gaus iš autorių teisių apsaugos pratęsimo. Taip pat siūloma nustatyti, kad 50 metų nebeplatinamų fonogramų autorių teisės grąžinamos atlikėjui.

Europos Komisija raginama kitąmet išnagrinėti poreikį pratęsti autorių teisių apsaugos laikotarpį ir vaizdo kūriniams.

Pagal bendro sprendimo procedūrą Parlamento priimtas pataisas toliau svarstys ES Taryba. Tikėtinas antrasis svarstymas.

EP pranešėjas šiuo klausimu Brianas Crowley (Sąjunga už tautų Europą, Airija) teigia: "Daugelis atlikėjų pažįsta populiarumo ir sėkmės skonį, ypač būdami jauni, taigi ypač svarbu, kad sulaukę vyresnio amžiaus jie gautų ekonominį atlygį kaskart, kai jų kūriniais naudojasi visuomenė. [...] Taip pat privalu suvokti, kad tinkamai neapibrėžus statuso Europos atlikėjams labai sunku pragyventi iš savo kūrinių, nesvarbu kokio masto jų indėlis į ES kultūros ekonomiką. Didžiulė dalis atlikėjų naudojasi itin ribota prieiga prie socialinės apsaugos, nedarbo kompensacijų ar sveikatos priežiūros ir saugumo paslaugų. Be to, jie apskritai nuolat susiduria su plačiai paplitusia nesąžininga sutarčių sudarymo praktika. Taigi pelnas, gaunamas taikant intelektinės nuosavybės teises, yra gyvybiškai svarbus kai kurių atlikėjų pragyvenimo šaltinis.“

ve.lt inf.