2018 m. lapkričio 16 d. 23:55 val., penktadienis

Kultūros naujienos

Rusijos pogrindžio menininkas: kuriant man neįdomu puoselėti santykį su politika

(29)

2013-11-24, 11:13

Valerija Lebedeva, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt, Valerija LEBEDEVA

Rusijos pogrindžio menininkas: kuriant man neįdomu puoselėti santykį su politika nuotrauka, foto

© Algirdo KUBAIČIO nuotr.

Mene svarbiausia estetika ir profesionalumas, mano vienas ryškiausių ir įdomiausių Rusijos šiuolaikinio meno atstovų Jurijus Vasiljevas. „Yra menininkų, kurie dirba puoselėdami nuolatinį sąlytį su politika. Apie mane kartais irgi taip pasakoma. Bet iš tiesų man tai neįdomu“, – teigia jis.

Klaipėdoje viešėjęs menininkas sako, kad jam įdomu pristatyti kūrinius ir progrindžio erdvėse (net labiau nei išpuoselėtose baltose salėse), nes jie ten visai kitaip suskamba. Uostamiestyje J. Vasiljevas sėmėsi idėjų būsimai parodai, kuri kitąmet bus rodoma tarptautinio projekto „Pažink svetimšalį“ („Close Stranger“) miestuose – Gdanske, Kaliningrade ir Klaipėdoje.

Žinomiausias aktualiojo meno kūrėjo kūrybos pavyzdys – ilgiau kaip dešimtmetį gyvuojantis, kone visą pasaulį apkeliavęs ir daugiau kaip 50 parodų eksponuotas medijų projektas „Russian Red“ („Rusiška raudona“). Jis interpretuoja XX a. Rusijos kaip mitinės bei ideologinės raudonos spalvos viešpatijos įvaizdį. Nors pavadinimas žadina asociacijas su komunizmo šūkiais, ciklas kalba apie universalias žmogiškas patirtis.

Prieš pokalbį „Kultūros savaitei“ J. Vasiljevas prisipažino labai nemėgstantis, net bijantis kalbėti per įrašą ir kur kas geriau jaučiąsis prie darbo stalo.

– Kokių dar turite baimių?

– Dėl vaikų, dėl anūkės Varvaros. Ne dėl savęs. Mano sūnus gyvena kitur, o aš pats Kaliningrade. Esu kilęs iš Sankt Peterburgo. Trijų mėnesių buvau pakrikštytas Smolensko Dievo motinos ikonos bažnyčioje Vasiljevo saloje. 1974-aisiais gavau paskyrimą į Kaliningradą. Paskyrimų sistema kai kuo buvo ir teisinga, nes dabar daug žmonių negali apsispręsti rinkdamiesi, ką studijuoti, o galiausiai, skyrę daug pastangų priartėti prie svajonės, pagal įgytą specialybę nedirba. Tai keista.

– Ar atvykęs į Kaliningradą patyrėte šiokį tokį kultūrinį šoką?

– O taip. Norėjau grįžti. Bet atsirado aplinkybių, kurios viską sudėliojo į vietas. Žinoma, visas meno gyvenimas vyksta sostinėse. Samprotaujame su patosu, bet aš gyvenu provincijoje. Ir tik dėl Kaliningrade įsikūrusio Rusijos nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos filialo atsirado galimybė darbus pristatyti plačiau. Vadinamasis „piaras“, karjeros reikalai – visa tai vyksta sostinėje. Esmė ta, kad kaliningradiečiai svajoja gyventi Maskvoje, maskviečiai – Berlyne, berlyniečiai – Niujorke... Labai svarbu meno bendruomenė, kuratorystės sistema, žurnalistai, kurie prisiėmė didelę atsakomybę ir apie šiuolaikinį meną šiandien rašo net daugiau nei menotyrininkai. Meno bendruomenės uždaros. Kai atvyksti kaip svečias, viskas malonu ir gerai. Kas kita, jei atvyksi kaip konkurentas.

– Jūsų darbai buvo pristatyti Niujorko Guggenheimo muziejuje.

– Taip nutiko, nes mano darbai dėl minėto centro filialo yra įtraukti į centro kolekciją Maskvoje. Formuojant parodą, jie buvo ištraukti iš saugyklų.

– Esate minėjęs, kad nemanote, jog menas gali būti patrauklus kiekvienam, bet savo darbuose dažnai pasitelkiate universalius ženklus, kuriuos gali perskaityti ir su meno kontekstu nelabai susiję žiūrovai.

– Taip, yra dalykų, kuriuos perskaito visi, nesvarbu, kokia jų tautybė ar panašiai. Mama, malda – žmogaus gyvenime būna laikotarpių, kai prašyti pagalbos nėra ko, belieka tikėtis stebuklo. Simboliai, metaforos – labai svarbi šiuolaikinio meno sudėtinė dalis. Nors, beje, seniau esu kūręs labai formalią tapybą... Tiesiog siekiau išreikšti spalvos energetiką.

– Kaip pats rinkotės studijas?

– Nuo vaikystės mėgau piešti. Mokiausi Leningrado dailės mokykloje. Dukart per savaitę mus vesdavo į Ermitažą ir Rusų muziejų, kur žaisdavome slėpynių. Viskas buvo gerai.

– Slėpynės Ermitaže yra vykęs būdas sudominti vaiką menu?

– Taip, manau, kad tai svarbu. Žinau apie europietiškas švietimo sistemas – vokiečių akademija gal tik prieš penketą metų atsigręžė į figūratyvumą, iki tol buvusį nuošalėje. Mūsų šalyje paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį niekas nestojo studijuoti – visi norėjo užsidirbti, mokslo įstaigos buvo tuščios. Tuo metu kaip tik Menų akademijoje kūriau projektą „Šiuolaikinis menas tradiciniame muziejuje“. Jos vadovė sakė, kad studijuoja vieni kinai. O mokykla buvo labai gera.

– Kokia buvo Jūsų specialybė?

– Taikomoji grafika ir dizainas. Domėjausi plakatu. Mačiau, dabar turėsite lenkų plakatų parodą, tai tikras Lenkijos nacionalinis pasididžiavimas. Paskui daug laiko buvau paskyręs tapybai ir grafikai. O tada tapo įdomu visa tai jungti, kurti savo scenarijus, juos įgarsinti. Bet, manau, ankstesnius savo tapybos įgūdžius darbuose dar panaudosiu. Pavyzdžiui, svarstau apie projektus, kuriuose grafika būtų sujungta su tapyba, medijomis.

– Jūsų kūrybinė, profesinė raida sutapo su ideologijų kaita.

– Buvo mokykla, kurioje studijavome, o visa kita – savišvieta, literatūra, kinas ir kita... Mokymo įstaiga suteikia amatą. Bet kalbu apie Rusijos mokyklą – žinoma, yra akademijų, kurios moko kitaip. Pavyzdžiui, dabar lankėmės Gdansko dailės akademijoje, kur taip pat kalbėjomės apie mokymo sistemą – ji labai skiriasi nuo rusiškos.

– Rusų menininko Piotro Pavlenskio šį mėnesį surengta akcija (prisikalti genitalijas prie Kremliaus aikštės grindinio ir taip pasisakyti prieš apatiją bei politinį abejingumą) sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Kaip ir pernykštė, kai menininkas užsisiuvo burną solidarizuodamasis su grupe „Pussy Riot“.

– Žinote, prieš daugelį metų lankiausi Vienoje – taikomosios dailės muziejuje MAK kaip tik veikė didelė Vienos akcionizmo paroda. Išmanydamas šią srovę, galėčiau pasakyti, kad mūsų šalyje panašaus tipo akcijos labai ideologizuojamos: kai kažką susiuva ar prikala – būtinai su užuomina. O ten buvo propaguojamos kitokios idėjos. Dešimtajame dešimtmetyje Rusija patyrė akcionizmo pliūpsnį: Olegas Kulikas, Mavromatis, Ter-Oganianas... Tai buvo labai ryšku, bet, nenuslėpsi, ir politizuota.

– Kaip manote – sieti meną su reakcija į politinį režimą yra laiko dvasios ar aplinkybių rezultatas?

– Kai kalbame apie meną, kalbame apie estetiką, profesionalumą. Bet yra menininkų, kurie dirba puoselėdami nuolatinį sąlytį su politika. Apie mane kartais irgi taip pasakoma. Bet iš tiesų man tai neįdomu.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūros naujienos

"Man tai patinka", - lyg nujausdamas klausimą apie aukščio baimę patikina charizmatiškasis...

Aurelijus Liškauskas: „Kabėdamas ant sienos pasaulį matau kitaip" nuotrauka, foto

Vakar uostamiesčio Savivaldybė nusprendė, kad neprieštaraus, jog Muzikinio teatro rekonstrukcijos metu darbai...

Teatro rekonstrukcija: įveiktas dar vienas formalumas nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto savivaldybė iš biudžeto lėšų paskirstė 28 tūkst. eurų įgyvendinti 8...

Kultūros kvartalas siūlo gausybę nemokamų renginių nuotrauka, foto

Nei lietus, nei vėsus oras neišgąsdino norinčių paminėti Lietuvos Valstybės dieną su...

„Ir kas gi tu esi, Tėvyne..." nuotrauka, foto

Raimondas Bružas susilaukė trečiosios atžalos nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Žurnalistą Rimą Bružą, keliaujantį Antano Poškos keliu, besidriekiančiu nuo Baltijos iki...

Gyventojams elektra brangs 15 proc., dujos – 20 proc. nuotrauka, foto

Lietuva, Aiškėja, kad kitąmet elektra bus brangiausia per penkerius metus – gyventojai...

Kam prieiga prie Smeltalės upės užtverta, o kam ne? nuotrauka, foto

Jūra, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tapo arbitre kilus konfliktui tarp Smeltės gyvenamojo kvartalo...

Streikas įgauna pagreitį, bet mokinius žada užimti nuotrauka, foto

Švietimas, Mokytojų streikas Klaipėdoje įgauna pagreitį - vakar pamokų nevedė didžioji dalis Vytauto...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 4 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 7 val.

Švietimas, Paskelbta prieš 8 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...