Menininkas ir žiūrovas - dialogas ar kova?

Keramikas, "Baroti" galerijos vadovas Isroildžonas Baroti, vaikščiodamas po atnaujintą uostamiesčio Mažvydo alėją pastebėjo, jog ten stovintys granitiniai suolai atrodo "negyvi". Pamanė, kad jie tiktų būti postamentais skulptūroms.

Nesirūpina žiūrovu

Kartą dailininkas Ričardas Garbačiauskas prisiminė tapybos parodą Pakruojo seniūnijoje, kurią rengė prieš keletą metų. Labiausiai jį nustebino žmogutis sugipsuota koja, tik į parodos atidarymą apsnigtu keliu ėjęs apie penkis kilometrus...

Lietuvos didesnių miestų meno kūrėjai lyg ir priprato nebesirūpinti žiūrovu - renginių ir taip daug, kas ateis, kas neateis - žmonių vis tiek susirinks, galų gale tuo rūpinasi rengėjai - pačios galerijos, parodų kuratoriai ir t.t. Ir tik mažesniame, tarkim, provincijos miestelyje surengęs meninį projektą supranti, kaip jis yra labai reikalingas ten gyvenančiam žmogui...

Aštuntajame dešimtmetyje prieš Šv. Kalėdas žinomas Lietuvos grafikas šiaulietis Eduardas Juchnevičius mėgo rengti personalines parodas - Riparia (taip tada buvo vadinami šiauliečių dailininkų parodiniai prisistatymai) Dailininkų sąjungos salėje, esančioje netoli senųjų kapinių. Sovietiniais metais undergroundiniai renginiai būdavo reti, todėl tokios parodos sutelkdavo daug menininkų ir gerbėjų. Diskusijos ir ginčai tęsdavosi iki ryto, o ir kai kurių dailininkų studijos buvo tame pačiame pastate... Pamenu, kai per menininkų ginčą Eduardas vienam dailininkui pasakė, kad diskusija nevaisinga, nes trūksta oponento kūrinio... Po pertraukėlės diskusijos dalyvio darbas jau stovėjo šalia grafiko ekspozicijos ir karšta diskusija tęsėsi...

Diskusijų, bendravimo tradiciją šiais laikais tęsia įvairūs plenerai, workshopai, ypač vykstantys ne sostinėje... Įdomu, kad kuratoriai dailininkų kūrybinius ieškojimus vis labiau sugeba pritaikyti miestų ir miestelių viešosiose erdvėse.

Iniciatyva

Menininko I. Baroti iniciatyva dešimt suolų meniniam miestiečių ir dailininkų dialogui buvo papuošti unikaliomis skulptūromis, kurias sukūrė ir pastatė savaitei į galeriją projektui "Balta alėja" suvažiavę menininkai iš Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos.

Klaipėdietis Dovydas Klimavičius iš įvairiausių padangų, plastmasinių atliekų, kurių galime rasti mieste, sukūrė, kaip jis pats pavadino, draugišką tanką.

Vilnietis Danas Aleksa iš putplasčio gamino skulptūrą, vaizduojančią, kaip pasilenkęs benamis rausiasi po šiukšlių konteinerį, nors, pasak jo, "bomžas" - intelektualus, apsirėdęs juodu kostiumu - inteligentas. Visgi autorius nusprendė, kad tos skulptūros - žmogaus pavadinimui geriausiai tiks jo paties vardas ir pavardė. Menininkas aprengė jį savo kostiumu, parūpino jam ir šiukšliadėžę su visokiausiomis gėrybėmis. "Jis gal kam nors bus labai panašus į gyvą. Šį vyruką kiti norės išvaryti iš Mažvydo alėjos, nes jis ne savo rajone dirba", - juokėsi skulptorius. Ir tikrai dar atidarymo metu tuojau prie konceptualios skulptūros prisėdo "bomžas", ėmė nusirenginėti, visaip maivytis. Vėliau menininkai galerijoje aptardami šio plenero situaciją juokėsi, kad rytą "Danas Aleksa" bus rastas be batų ir kostiumo...

Meno kūriniui suteikęs žmogaus galvos formą Rytas Jakimavičius, taip pat į Klaipėdą atvažiavęs iš Vilniaus, sukūrė "Laiko portretą". Jis sumontavo skulptūrą iš to, ką visi vartojame, naudojame, ir kas po to lieka. "Bandžiau atrasti santykį su praeitimi - skulptūros akys primins tuos laikus, kai lietuviškus pasus keitė į sovietinius, - aiškino žinomas Lietuvos keramikas, - šiaip viskas - iš plastiko ir metalo - tai galima sumesti ir į vieną konteinerį."

Visai kitokį konceptualaus meno kūrinį ant rėmų pakabintus specialius medicininius maišelius, savo miestui sukūrė klaipėdietis Mindaugas Bumblys su žmona Neringa. "Mus uždegė legenda apie vilkę, savo pienu išmaitinusią Romos įkūrėjus. Mūsų kūrinys - tai gerokai stilizuota metalinė konstrukcija, apkabinėta lašelinėmis su fiziologiniu skysčiu - medžiagomis kraujui gerinti. Miestas gi mus visus maitina savo syvais, gal net žmonėmis, kuriuos sutinkame...", - kalbėjo kūrėjai Klaipėdos korespondentei. Vilniečio Džiugo Katino "Simpatija" sunkiai išlaikė ją nuolat atakuojančių vaikų antplūdį. Tiesiog atrodė, kad tėvai, atvedę vaikus į parodos alėjoje atidarymą, niekada nėra buvę teatre ar galerijoje. Turbūt taip ir yra - įsivaizduoju, kaip tie vaikai puola į sceną ir pirštelius kiša aktoriams į nosį, akis. Ta pramoginė mūsų brangios Lietuvos visuomenė dailininkus, aktorius, muzikantus laiko klounais ir mano, kad jie turi nuolat kęsti patyčias....

Šiauliečiai menininkai Reda Uogintienė ir Martynas Gaubas lyg susitarę kūrė undinės interpretacijas. Tai buvo daugiau skulptūros nei provokacijos ir, kaip supratau, skleidė gėrio pradą: Redos undinė, didžiuodamasi savo milžiniškom lūpom, čiuožė ant slidžių, o Martyno storulė smagiai mojo pelekiuku... Įdomias dekoratyvines skulptūras sukūrė ir kiti menininkai - Andrius Jankauskas, Vera Savirobovič, Isroildžonas Baroti.