Kur pučia "Vakarų vėjai"

Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyrius, rudeniui atėjus, tradiciškai nuskynė meno derlių - Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose atidaryta paroda "Vakarų vėjai", apžvelgianti pajūrio kūrybingųjų dvejų metų veiklą.

52 dailininkai, 170 darbų: 2006-aisiais atgaivinta kas dvejus metus rengiamų apžvalginių parodų tradicija, anot organizatorių, vis tvirtėja. Sutalpinti parodų rūmuose visų darbus padeda tai, kad vienu ypu visų meniškų sielų, vienijamų LDS Klaipėdos skyriaus, suburti niekad nepavyksta - parodoje dalyvauja pusė visų jo narių. Nepaisant dalyvių ir darbų gausos, netyla diskusijos apie šios tradicijos perspektyvą ir tinkamo parodos modelio paiešką.

Jungia bendruomenę

Rengiantis parodai, kuri, natūralu, vadinama pačia brandžiausia iš trijų, ilgai diskutuota apie tai, ar nevertėtų suvienyti darbus viena tema. "Bet po visų debatų nusprendėme - tebūnie tiesiog "Vakarų vėjai", būkime tokie, kokius mus subrandino Vakarų Lietuvos žemė, aplinka bei atmosfera", - sakė parodos kuratorius - LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas Arūnas Sakalauskas.

Anot jo, parodos tęstinumas - džiuginantis dalykas, o rūpesčiai, apninkantys rengiantis parodai, per jos atidarymą teatrodo smulkmena. "Tai, ką čia rodo mūsų dailininkai, tėra mažytė dalelytė darbų, nuveiktų per dvejus metus", - kolegų kūrybingumu džiaugėsi A. Sakalauskas.

Sovietmečiu gyvavusi ataskaitinių parodų tradicija kurį laiką buvo nutrūkusi. Pradėjęs pirmininkauti skyriui, A. Sakalauskas pamanė, kad būtų pravartu ją atgaivinti.

"Juk būdami profesionalių dailininkų organizacijos nariai, turime žinoti, kas ką veikia, pasižiūrėti, palyginti. Mus, individualistų krūvą, tokios parodos jungia, paverčia bendruomene, kolektyvu, kuriame mokama prireikus vienas kitu pasidžiaugti, o kartais ir įgelti. Personalinės parodos tokios galimybės neužtikrina, - sakė jis. - Šitaip sumanėme rengti apžvalginę parodą. Kai kurie, prisimindami sovietmečio žodyną, iki šiol pavadina jas "ataskaitinėmis", tačiau mes niekam neatsiskaitome, nes esame įsipareigoję nebent patys sau."

Akistata su visuomene

2006-aisiais surengta pirmoji paroda buvo chaotiška ir nevientisa, pripažįsta rengėjas. Dailininkai pateikė įvairiausių darbų - net dešimties metų senumo, nekalbant jau apie tai, kad misija sutelkti visus narius vienai parodai pasirodė esanti sunkiai įgyvendinama.

Skambučio telefonu ar elektroninio laiško nepakanka, kad prisikviestum kolegą dalyvauti, juokėsi A. Sakalauskas - reikia nusiųsti popierinį laišką ir nesyk priminti apie artėjantį renginį. Kita vertus, per didelis masiškumas būtų tapęs nauja problema, todėl per 50 proc. organizacijos narių vienijantis aktyvus dalyvavimas tradiciniame projekte - optimalus.

"Visam šimtui dailininkų neužtektų mūsų Parodų rūmų, juolab kad autorių prašome pateikti po tris darbus - idant matytųsi platesnis kūrybinis kontekstas. Natūralu, kad dalyvauti gali ne visi - ne tik dėl būtinybės susiimti ir pasiruošti, bet ir dėl darbo reikalų, vykdomų didelio masto užsakymų", - sakė A. Sakalauskas.