Klaipėdoje italas atrado egzotiką

"Pamenu, mokykloje mes beveik nesimokėme apie Lietuvą. Tai mums tebuvo viena iš trijų Baltijos šalių. Istorijos pamokų metu įsiminiau tik SSRS okupacinį laikotarpį ir trėmimus. Jūsų šalis man pasirodė egzotiška,pajutau didelį smalsumą ir norą susipažinti su jos kultūra. Štai todėl savanoriškam darbui ir pasirinkau Lietuvą", - apie sumanymą paviešėti Klaipėdoje pasakojo Markas.

Bet kodėl Klaipėda? Juk kultūrinis gyvenimas, daugelis pasakytų, čia dvelkia ramybe ir nuoboduliu. O klimatas iš Katanijos miesto Sicilijoje kilusiam vaikinui turėtų atrodyti atšiaurus... Markas, kuris nesupyktų, jei prikabinčiau jam tikro avantiūristo etiketę, neslėpė, kad Memelio miestą jis įsivaizdavo šiek tiek kitaip. "Juk Klaipėda - trečias pagal dydį Lietuvos miestas!" - nuostabos gaidelė juntama jo balse.

Tačiau vaikinas pirmuoju įspūdžiu visai nenusivylė. "Nors tai - rami vietelė, tačiau didieji miesto renginiai, tokie kaip Džiazo festivalis bei Joninių šventė, pritraukia mases žmonių", - sakė italas.

Menas - technologijų drobė

Vaikinas baigė Dailės akademiją (The Academy of Fine Arts) Italijoje, kurioje mokėsi, kaip, kuriant meną, pritaikyti naujausias technologijas. Be fotografijos, kino, meno istorijos žinių, jis mokėsi grafinio dizaino, vizualinių technologijų, internetinių svetainių kūrimo.

Pavyzdžiui, studentai siekė palengvinti naudojimąsi internetiniais puslapiais. Spalvos, šriftas, funkcijos, paieškos... Žodžiu, studijos leido suprasti, kaip naudotis ir pritaikyti plačią paletę techninių, meninių bei psichologinių aspektų.

Markas pasakojo, kad kine svarbią rolę atlieka muzika. Žinia, abejojant filmo kokybine verte, derėtų atkreipti dėmesį į garso takelį. Pavyzdžiui, banalių komedijų kūrėjai dažniausiai renkasi lengvą popsą. "O štai žymusis Vudis Alenas (Woody Allen), nors ir komedijų kūrėjas, renkasi klasikinį džiazą", - sakė vaikinas.

Galima manyti, kad šis režisierius nesiekė pritraukti žiūrovų psichikai lengvai priimamu "bumčiku", o siekė sukurti meninę vertę.

Modernaus meno štilis

Markas bibliotekoje turi daug darbų: archyvuoja dokumentus, nuotraukas, dėlioja knygas, padeda tvarkyti internetinį puslapį, bendrauja su vaikais bei prisideda prie Krašto paveldo gido veiklos.

Laisvalaikiu jis lankosi kultūriniuose renginiuose, keliauja po Lietuvą ir siekia kuo labiau pažinti šį kraštą. "Klaipėda - ramus nedidukas miestas. Suprantama, jog intensyvaus automobilių, per galvas vienas kitam lipančių žmonių ūžesio nėra. Tačiau vienas dalykas, ko man labai trūksta, tai - modernaus, šiuolaikiško meno bei skirtingų kultūrų komunikavimo", - dėstė savo nuomonę pašnekovas.

Vaikinas mano, kad viena įdomiausių vietų, kurioje galima aptikti modernaus, šiuolaikiško meno išraiškų - tai Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmai.

Vaikinas teigia, kad muziejai, kuriuose kaupiamos senosios kultūros paveldas, yra gana nuobodūs jaunajai kartai. Kita vertus, kaip dažnai brandaus amžiaus klaipėdiečiai eina į šias, pavadinkime, kultūrines šventyklas?

"Kaupimas senųjų kultūros išraiškų ir amžinas jų saugojimas muziejuose - tai lyg nuolatinis plūduriavimas viename lygmenyje. Klaipėdoje trūksta šiuolaikinės kultūros kaitos, dalijimosi ir keitimosi, festivalių. Juk tai veda į progresą!" - drąsias mintis reiškė užsienietis.

Pagrindinis pomėgis - kinas

Kokia meno ir kultūros padėtis šiuo metu Italijoje? "Apie tai man labai sunku kalbėti, nes kasdien aš neseku kultūrinių apraiškų, permainų ir pan. Galiu tik pasakyti, kad šiuolaikinis menas šiuo metu išgyveną alternatyvios realybės laikotarpį", - sakė Markas.

Jis pasakojo, kad jo gimtojoje Sicilijoje vyksta įvairūs šiuolaikinio meno festivaliai, tokie kaip masinis muzikos renginys "Zanne", trumpametražių filmų festivalis "Magma Film Festival", "Ortigia Film Festival", "Taormina Film Festival" ir kiti.

"Katanijoje menininkai, nors ir neturėdami pinigų, vis tiek stengiasi kurti kultūrines vietas, kur žmonės galėtų mėgautis miestu, bei naujus kanalus, kur galėtų išreikšti save. Viena tokių vietų - baras "Gammazita", kuriame įrengta biblioteka, kino forumas, laboratorijos vaikams, vieta rengti parodas. Tokių objektų Italijoje yra daug", - pasakojo vaikinas.

Įdomu, kad idėjų nestingantys italų menininkai okupavo apleistą namą, kurį vėliau atnaujino, ir jame įkūrė teatrą "Coppola". Tačiau čia rodomi ne tik spektakliai, bet ir koncertai, parodos, performansai, vyksta nemokami "workshop'ai" bei nekomercinių filmų peržiūros. Anot Marko, italų menininkai tiesiog nebijo dalintis mintimis, kurios kartais tampa puikiais projektais.

Kadangi vaikinas labiausiai domisi kinu, jis teigė, kad šiandien italų kine - štilis. O juk didi šio vaizduojamojo meno istorija žadėjo plačias galimybes. Federikas Felinis (Federico Fellini), Bernardas Bertolučis (Bernardo Bertolucci), Mikelandželas Antonionis (Michelangelo Antonioni) - visam pasauliui žinomos pavardės. Šiandien, deja, kuriamos tik prastos, banalios komedijos.

Vienas iškiliausių šiuolaikinio kino režisierių - Paolas Sorentinas (Paolo Sorrentino), kuris sukūrė vizualiai ypač estetišką filmą "Didis grožis" ("La Grande Bellezza"), pelniusį Europos kino akademijos apdovanojimą kaip geriausias 2013-ųjų metų filmas.

Pasiteiravus, kokio menininko darbai jį inspiruoja, pasukęs galvą, Markas išdavė, kad tai - vokiečių režisieriaus Vernerio Hercogo (Werner Herzog) filmai, kurių jis esą sukūręs beveik 70. Anot meno paieškose paskendusio vaikino, šis kūrėjas savo darbuose jungia dokumentiką ir vaidybą. Tačiau žiūrovui dažnai sunku tai atskirti: "Išties įdomu, kai žiūrint filmą, manai, kad tai dokumentika, tačiau iš tiesų taip nėra."

Kultūrų skirtumai

Taigi kokie tie pagrindiniai skirtumai tarp Klaipėdos ir Katanijos, tarp Lietuvos ir Italijos? Kalbant apie kultūrą, Markas pajuto pagonišką lietuvių dvasią. Didelį įspūdį jam paliko ant Raganų kalno Juodkrantėje stūksančios medinės skulptūros bei Joninių šventė. Italijoje nieko panašaus jis nėra matęs.

Jaunuolis patvirtino jau visiems seniai žinomą tiesą, jog lietuviai - šaltesni žmonės. "Tačiau atstumą jaučiu tik pradžioje. Vėliau, kai susipažįsti su žmonėmis artimiau, jie atsiveria ir visuomet stengiasi padėti", - dalinosi pastebėjimais italas ir pridūrė, kad jo šalyje žmonės bendrauja ypač laisvai ir, jei vakarėlio metu kas nors stovi kamputy ir nenoriai kontaktuoja su kitais, prie šio žmogaus vis tiek kas nors prieis ir jį prakalbins.

Markas pastebėjo, kad italai keliasi vėliau nei lietuviai, o dienos pradžios jie neįsivaizduoja be stiprios ir karštos espreso kavos puodelio. Pasiteiravus, ar mūsų šalyje Markui kava pakenčiama, jis sakė, esą atradęs keletą vietų, kuriose gaminama kokybiška ir "netgi" italo skoniui priimtina kava.