Klaipėdoje - geriausia terpė netradiciniam teatrui

"Klaipėdoje, kurioje nėra teatro pastato, į kurį norėtų eiti žiūrovas, teatras turi pats eiti pas žiūrovą", - įsitikinęs režisierius bei aktorius, teatro "Rebus" įkūrėjas Jonas Buziliauskas. Šio teatro spektaklis "Velnioniškai vienas" pagal Pauliaus Širvio poeziją jau kuris laikas sėkmingai rodomas bare, o netrukus publiką pakvies Jevgenijaus Griškoveco pjesės "Miestas" premjera prekybos centre.

Lietuvos žiūrovai Joną Buziliauską geriausiai pažįsta kaip populiarios humoro grupės "Ambrozija" aktorių. Nuo 2000-ųjų J. Buziliauskas buvo Rokiškio liaudies teatro vyriausiasis režisierius. Su šiuo mėgėjų teatru jis sukūrė 11 spektaklių. Dauguma jų (A. Griciaus "Palanga", R. Granausko "Rožės pražydėjimas tamsoj", J. Marcinkevičiaus "Erelnyčia", R. Abukevičiaus "Sarmatų palikuonys", J. Montvilos "Didysis geismas", A. Keturakio "Amerika pirtyje") yra pelnę šalies mėgėjų teatrų šventės "Atspindžiai" laurus, atstovavo Lietuvos teatrui tarptautiniuose mėgėjų teatrų festivaliuose Latvijoje, Italijoje, Fareruose. 2006 m. Rokiškio liaudies teatras buvo pripažintas geriausiu mėgėjų teatru Lietuvoje ir pelnė "Aukso paukštę".

Be to, J. Buziliauskas režisavo porą spektaklių K. Voneguto "Su gimimo diena, Vanda Džun", B. Dauguviečio "Žaldokynę" Telšių Žemaitės dramos teatre.

Vos prieš metus įkurtas teatras "Rebus" - dar naujas vardas Lietuvos teatro pasaulyje, tačiau jau pirmasis jo spektaklis, sukurtas pagal Antono Čechovo apsakymą "Ragana" ir rodomas rūsyje, spėjo sužibėti teatro festivaliuose Maroke, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, dabar ruošiasi į festivalį Gruzijoje.

Praeitų metų pabaigoje J. Buziliauskui persikėlus gyventi į Klaipėdą, teatras "Rebus" tapo dar vienu uostamiesčio teatro ženklu, o į jo trupę įsilieja ir profesionalūs Klaipėdos dramos aktoriai.

Vaidindami bare aktoriai glaudžiai bendrauja su publika.

Kodėl nusprendėte apsigyventi ir tolesnį kūrybinį darbą sieti būtent su Klaipėda?

Netradicinės formos, rampos ribas peržengiančio teatro idėją brandinau jau seniai. Pagrindinė teatro "Rebus" idėja - kontakto su šiuolaikiniu žmogumi ieškojimas. Nenoriu laukti, kol žiūrovas ateis į teatrą, noriu kviesti jį dialogui teatrui netradicinėse erdvėse, kelti aktualias temas, pateikti šokiruojančius sprendimus. Tokiems sumanymams įgyvendinti reikėjo didelio miesto.

Klaipėda - mano studijų miestas. Čia kadaise neakivaizdžiai baigiau mėgėjų teatro režisūrą, o prieš penketą metų - ir teatro režisūros magistrantūrą.

Kaip jaučiatės sugrįžęs į studijų miestą?

Klaipėda visada buvo mylimiausias mano miestas. Matyt studijų miestai visiems kelia sentimentus. Visada galvojau apie ją, tačiau nebuvo progos čia sugrįžti, laikė darbai. O dabar Klaipėdoje gyvena ir mano vaikai Simas, Ugnė.

Kaip vertinate Klaipėdos teatrinį kontekstą?

Klaipėdos teatras visada buvo stiprus. Mane žavi klaipėdiečių dramos aktorių optimizmas, noras vaidinti. Žinoma, liūdna, kad mieste nėra tokios pat rimtos teatro institucijos, tačiau būtent todėl, Klaipėdoje šiuo metu - geriausia terpė rastis alternatyvioms, kitokio teatro formoms.

Pirmasis teatro "Rebus" spektaklis Klaipėdoje "Velnioniškai vienas" pagal P. Širvio eiles jau kuris laikas rodomas bare "Senamiestis". Papasakokite plačiau apie šį vaidinimą, kodėl jis rodomas bare?

Spektaklio "Velnioniškai vienas" pirmoji premjera įvyko dar 2002 m. Rokiškio liaudies teatre. 2007 m. vaidinimas buvo atnaujintas, ir kiekvieną kartą jis - vis kitoks.

BARMENĖ - viena iš pagrindinių spektaklio veikėjų.

Iš pradžių aš vaidinau vienas su barmene. Spektakliui vystantis barmenės linija išsiplėtė. Ji tapo menininke, dirbančia bare. Keičiantis šį vaidmenį kuriančioms aktorėms - keitėsi ir spektaklis. Vienaip barmenę vaidino choreografė, kitaip - rusakalbė moteris. Dabar barmenę vaidinanti mergaitė yra muzikantė. Ji spektaklyje padainuoja. Aš vaidinu pagrindinį veikėją - Pauliaus Širvio poezijos lyrinį herojų. Dar spektaklyje yra jaunuolių porelės siužetinė linija.

Spektaklyje "Velnioniškai vienas" vaidinu aš, mano sūnus Simas (jis taip pat baigęs aktorinį pas P. Gaidį), dukra Ugnė, Klaipėdos dramos teatro aktorė Sigutė Gaudušytė.

Vaidiname "Senamiesčio" bare, kuriame renkasi daugiausiai menininkai. Manau, kad jo atmosfera labai artima bohemiškai paties P. Širvio natūrai, ir jo poezija čia skamba labai natūraliai.

Kaip į eksperimentinį teatrą be scenos reaguoja baro lankytojai?

Esu matęs, kaip žiūrovai verkia. Kartą spektaklį žiūrėjo jūreivis, kuriam yra tekę su P. Širviu plaukti į jūrą. Jis reagavo labai jautriai. Džiaugiamės, kad spektaklis jau turi savo gerbėjų, kurie žiūrėjo vaidinimą jau ne vieną kartą.

Šiuo metu repetuojate J. Griškoveco pjesę "Miestas", kurią ketinate pristatyti prekybos centre. Ką dar sugalvosite?

"Pramoginis, poilsį žiūrovui suteikiantis teatras - geras dalykas, tačiau šiuo metu aš noriu kurti teatrą, kuris paliestų skaudžias temas, jaudintų žiūrovą ir pateiktų jam klausimus. Kad žmogus, išėjęs iš spektaklio galvotų, pats ieškotų atsakymų", - sako teatro "Rebus" režisierius ir aktorius Jonas Buziliauskas

Jeigu eksperimentas pasitvirtins ir teatras prigis toje vietoje, galbūt vėliau į prekybos centrą perkelsime ir vaikiškus spektaklius, kuriuos dabar vežiojame po mokyklas.

Kokiais dar spektakliais ir kokiose erdvėse klaipėdiečius ketina stebinti teatras "Rebus" ateityje?

Vasarą pabandysime savo spektaklius perkelti į kurortus, o klaipėdiečius dar labai norėčiau nustebinti vaidinimu autobuse. Įsivaizduoju, jog tai būtų specialus teatrinis maršrutas, aktoriai įliptų ir išliptų stotelėse, o spektaklis būtų sudarytas iš atskirų fragmentų, istorijų apie Klaipėdą.

Noriu kurti kamerinį teatrą su keturiais, penkiais aktoriais, pristatyti monologus. Norėčiau režisuoti kultinį prancūzų rašytojo Frederic Beigbeder kūrinį "Meilė trunka trejus metus", Edvino Kalėdos monologą "Amerikietė".

"Velnioniškai vienas"

Tai vienišo, nelaimingą meilę išgyvenusio žmogaus istorija, papasakota P. Širvio eilėraščiais. Kažkur stoties bufete vyriškis lieja sielos skausmą kiekvienam, kas tik panorės jį išklausyti . Nors šiame poezijos spektaklyje vaidina keturi aktoriai, jį galima vadinti monospektakliu. Tai vienos sielos monologas, truputį kitoks žvilgsnis į poeziją.

"Poezija - pirmiausia - svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų'85 Viskas, kas žmogiška. Ir visa tai poetas pats turi pajusti, išgyventi. Poeto kūryba - daugiau ar mažiau - jo paties autobiografija", - sako pagrindinio vaidmens atlikėjas J. Buziliauskas.

Jurga PETRONYTĖ