Kaip klonuota avytė Doli prisidėjo prie operos gimimo

"Šiandien publika mieliau klauso modernios pramoginių žanrų muzikos nei romantinės operos ar operetės. Tačiau esu įsitikinusi, kad teatro repertuare turi būti ir naujos, ir prieš šimtmečius kurtos muzikos. Nūdienos kūriniai turi teikti ieškojimų džiaugsmą, o praeities - priminti, kad kiekviena epocha sklidina žavesio, kurio nevalia pamiršti",-sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė, kompozitorė Audronė Žigaitytė - Nekrošienė, kurios operos - fantasmagorijos premjera - rugsėjo 17 dieną.

Kaip gimė idėja sukurti operą - fantasmagoriją "Frank' Einstainas - XXI amžius"? Ar netapo mada šiurpinti publiką; turiu galvoje Dalios Ibelhauptaitės pastatytą muzikinį trilerį "Svynas Todas. Kirpėjas - demonas".

"Svynis Todas" - tikra siaubo opera, o manojoje yra tiek siaubo, kiek jo yra natūraliame gyvenime. Vadinčiau savąją fantasmagoriją nūdienos romantizmu. Veikalą išprovokavo realybė: kas su mumis, su mūsų vaikais bus rytoj, kai taip sparčiai progresuoja bioinžinerija, klonavimas, įvairiausios naujos technologijos, tiesiogiai veikiančios jau ne tik mūsų buitį, bet ir būtį. Pirmą kartą į panašias temas atkreipiau dėmesį, kai pasirodė žiniasklaidoje avytės Doli istorijos. Kriminalinių puslapių spaudoje nemėgstu skaityti, nemėgstu ir siaubo filmų. Net Mary Šeli romaną ir pagal jį pastatytus filmus skaičiau ir žiūrėjau jau susidomėjusi savojo Frank'Einstaino drama. Prie šio darbo nuo pat pradžių dirbome su vyru Arvydu Nekrošiumi. Drauge dirbome prie libreto, kūrėme situacijas, rinkome citatas iš dienraščių. Beje, tiems, kas jau susipažino su libretu, atrodo, kad panaudoti fragmentai iš kelių kriminalinių dienraščių. O iš tiesų cituojame vieno dienraščio numerio vieno puslapio informaciją... Aplinkos kolizija vis dažniau skatina žmogų tapti vienu iš didžiulės minios vienodai gyvenančių, kalbančių, net galvojančių. "Kam veidrodis, kai aplink devyniolika tūkstančių devyni šimtai devyniasdešimt devyni lygiai tokių pačių?" - klausia Broilerio dainelėje firmos Mc'Chicken vairuotojas. "Kam sparnai, jei neturi kur skristi? Ir kam tas gyvenimas, jei diena nesiskiria nuo nakties?." Yra reklaminis filmukas apie dar neišsiritusius viščiukus, kurie iš karto patenka į konvejerį. Tiesiog - beprasmio gyvenimo ciklas. Ar neprimena tai ir grėsmės mūsų kasdienybei? Tempas, namai - darbas - televizorius, funkcija - argi tai tas gyvenimas, dėl kurio verta gyventi?

Istorija žino ne vieną atvejį, kai buvo mėginama tobulinti ir žmogų, ir visuomeninius santykius. Mūsų naujo žmogaus Frank'Einstaino kūrėjas profesorius polemizuoja ir su krepšinio varžybas žiūrinčia minia, ir su istorijos galingaisiais - Hitleriu, Stalinu. Jiedu tobulino visuomeninius santykius, brutaliai atsikratydami jiems nereikalingos žmonijos dalies, siųsdami į dujų kameras ar sibirus. Mūsų Profesorius išmintingesnis - jis tobulina paties naujo žmogaus mąstymą, gerai žinodamas, kad prieš tobulą mąstymą neatsilaikys nemąstantys: išnyks natūraliai, nepastebimai... Savuoju veikalu norime grįžti prie amžinos tiesos: nei visuomeniniai santykiai, nei kūno tobulumas ar mąstymas nesukurs tobulos visuomenės. Tobulumo suteikti gali tik meilė, artimo skausmo suvokimas.