2018 m. rugsėjo 25 d. 00:29 val., antradienis

Kultūros naujienos

Ką mūsų lituanistai pasiskolino iš viduramžių jėzuitų

"Klaipėdos universitetas galingas ir unikalus tuo, kad sujungė lituanistiką ir režisūrą. Žmogus turi turėti skiriamąjį ženklą", - sakė režisierius, teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras Petras Bielskis, kai susitikome akademinei bendruomenei švenčiant lituanistikos studijų 40- į.

Spektaklyje "Ilgesio dainos", kurį vakar parodėte miesto visuomenei lituanistikos studijų Klaipėdos 40-ui, jūsų studentės traukia partizanų dainas.

Man pasirodė, kad jauniems žmonėms reikia pokario kultūrą paaiškinti, koks tada buvo gyvenimas. Pasiklausiusios iš Veronikos Povilionienės gautų įrašų, pavadino seniena. Klausiu, ar girdite antrą balsą, o trečią? Pasitelkėme mano bičiulio Eugenijaus Matuzevičiaus, kuris buvo patekęs tarp kūjo ir priekalo, poeziją ir, sumaišę su dainomis, kūrėme spektaklį. O ju tai buvo mano laikas, aš tuos partizanus pažinojau. Merginos pajuto tą sunkų dramatizmą. Gal sentimentalūs žodžiai: "Aš nebepareisiu sodo takeliu"... Bet ateidavo tie vyrai naktimis, pavalgydavo, ir žinojo, kad jie pasmerkti žūti. Mes turime apie porą desėtkų dainų, ir mergaitės dainuoja ne blogiau nei Veronika, nuvažiuosim kada kartu padainuoti. Jos sakydavo: "O mano močiutė ne taip dainuoja", ir perdainuodavo, pasitaisydavome. Tai svarbiau nei popsinė muzika.

Jūsų buvę studentai neemigravo, dirba miesteliuose, buria bendruomenes. Jums pavyko uždegti patriotizmo dvasią?

Tai tik žodis. Yra kitas dalykas: žmogus turi pasijusti reikalingas ir svarbus. Po studijų atvažiavęs į miestelį esi niekas. Jeigu būtum miestelio "bandiūga", gal kiek skaitysis. Aš galvoju, Klaipėdos universiteto stiprybė ir galybė ta, kad turi viduramžių tradiciją, atėjusią iš Jėzuitų akademijos,- kur filologija jungiama su teatru. Gramatiką turi prie sienos prisikalt, sugaut žmogų, ir tada jis gal pasiklausys. O jėzuitai būdavo gudrūs: bažnyčiose vaidindavo Šventąjį Raštą. Yra jų tekstai: "Jeigu lietuviams neleisime vaidinti bažnyčiose, čia Dievo žodis neateis." Ir visa jėzuitų studentija pasklido po Lietuvą, ir kaimai turėjo savo "šventą Petrą", davatkos išdidžiai sakydavo: "Aš jį pažįstu." Ir apie 60 studentų, išėjusių iš tos akademijos, pasidarė dramaturgai, rašė pjeses.

Kai mūsų universitete prasidėjo lituanistikos studijos, sujungtos su teatru, gimė unikumas, kurio kiti universitetai neturi. Absolventai nueina mokyti lietuvių kalbos, bet visi sukuria teatrus. Jie surenka "benkartus", neklaužadas, ir sako: "Tu vaidinsi vilką". Vaikas vaidina, ir supranta, kad vis gi būti vilku yra negerai, ir taip save auklėja. Mokytojui mes įduodame ginklus, kurie, mano galva, yra nesvietiška vertybė. Aš nuvažiuoju į seminarus miesteliuose, susirenka mokytojai, repetuojame. Ateina gimnazistai, sumitę jau vyrai, sakau, kad reikia talkos. Jie: "Nu? Ką reikia panešti?" O man reikia, kad traktorių suvaidintų scenoje. Jie sako: "A, čia bus problemų, detalės labai sunkios." Aiškinu, kad vaidint reikės traktoriaus dūmus, garsą, vikšrus. Ir ateina septyniese, atsineša bitėms bauginti dūminę, neštuvus, paguldo vieną, kojas užlenkė - vairas, ir "faras" kokias padarė, kaip užkaukė. Kai suvaidino, aš nukritau; jokiame teatre to nepamatysi!

Studentai sakė, kad jūs gyvenate pašaukimu kaip kunigas. Teatras, kaip ir kalba, - lietuvybės, savitumo, tapatybės raktas.

Vaidinimas irgi yra mūsų tapatybės dalis, vėliau teatru pasivadinome. Ir dabar lietuvis sako: "Koks geras vaidinimas!" Yra žodžiai "vaidentis, vaidilutė, vaidila", o tai rodo, kad tie dalykai ateina iš labai giliai ir toli.

Užaugote Marčių kaime tarp dviejų milžinkapių. Kaip kaimo kultūra įtakojo jūsų pasaulėjautą?

O Jėzau, aš viską iš ten turiu. Man nekimba nei Meksikos, Afrikos, japonų, kinų teatras, tik įdomu. Mano kita patirtis, mačiau kaip žmonės sirgdavo, mirdavo, žuvaudavo, eidavo vienas kitam padėti. Vienas girtas iškrito iš rogių, arkliai parėjo tuščiom - visas kaimas supuolė ieškoti, kitas sakytų: na, ir pasiusk. O ta bendruomenė, kolektyvinis dirbimas, "zbitkai", išdykavimai, "kūlės", "mynės" - teatras ant teatro, persikūnijimai. Mano tėvukas turėjo smuiką, kitas - kontrabosą, nei natų mokėjo, susišūkaudavo sava kalba: "B", "C". Mama giedodavo kalnus, mane mokė. Ne veltui J. Marcinkevičius sakė, kad jo pirmoji knyga buvo maldaknygė. Kokie įdomūs "kantičkų" tekstai, o "kalnai" buvo didžiulė drama - su kančia, kankinimu, meile, atsidavimu ir priesaikomis. Arba prasidės šienapjūtė, sueis kaimo vyrai į talką - didelė pieva, šešios pradalgės, gale sustojo, dalgius nuvalė ir kai užbliaus - per tris kaimus sklinda. Iš ten atėjo supratimas: aš esu pėsčias paukštis, aš nieko neturiu. Visi tie įspūdžiai, baimės, nustebimai, avinukų atsivedimai. Tai yra mano tikroji didžioji meilė. O mokyklos manęs nieko neišmokė.

Lituanistikos ir režisūros kurso studentės, kurias vadinate "vienuolynu", jus vadina tėtušėliu. Gal dėl to, kad esate geras tėvas savo dukroms? Užaugo altruistės, literatės.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūros naujienos

Vakar uostamiesčio Savivaldybė nusprendė, kad neprieštaraus, jog Muzikinio teatro rekonstrukcijos metu darbai...

Teatro rekonstrukcija: įveiktas dar vienas formalumas nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto savivaldybė iš biudžeto lėšų paskirstė 28 tūkst. eurų įgyvendinti 8...

Kultūros kvartalas siūlo gausybę nemokamų renginių nuotrauka, foto

Nei lietus, nei vėsus oras neišgąsdino norinčių paminėti Lietuvos Valstybės dieną su...

„Ir kas gi tu esi, Tėvyne..." nuotrauka, foto

Įsibėgėjus vasarai, paplūdimiuose lėbauja ir zenite "kabančia" saule džiaugiasi daugybė poilsiautojų, tačiau...

Donatas Želvys: "Išlaisvinus vaizduotę, galimybės tampa beribės" nuotrauka, foto

Krūties vėžys nebėra nuosprendis nuotrauka, foto

Sveikata, Moterų sergamumas krūties vėžiu didėja - statistika teigia, kad šia liga suserga...

"Atiduodi inkstą ir gauni sveiką normaliai gyvenantį žmogų" nuotrauka, foto

Sveikata, Tai sako Vida Svetlikauskienė, padovanojusi inkstą savo vyrui. Žmonėms labai sunku apsispręsti...

Bus atidengta atminimo lenta Konstantinui Sarsanijai nuotrauka, foto

Sportas, Spalio septintąją sukaks lygiai metai, kai anapilin iškeliavo buvęs Klaipėdos "Atlanto" futbolo...

Vytauto Kernagio butas pajūryje kvepėdavo grybais nuotrauka, foto

Žmonės, Kai vilnietė televizijos laidų vedėja Eglė Kernagytė (34 m.) važiuoja į Palangą,...

Sveikata, Paskelbta prieš 28 min.

Sportas, Paskelbta prieš 4 val.

Žmonės, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...