2014 m. spalio 30 d. 14:13 val., ketvirtadienis

Kultūros naujienos

"Haiku - tai tik žaidimas žodžiais"

(9)

"Haiku - tai tik žaidimas žodžiais" nuotrauka, foto

Rytų kultūra

Prieš pat naujuosius metus Klaipėdos universiteto leidykla pristatė japoniškų trieilių - haiku - rinkinį "Paparčio šventi ženklai". Šis leidinys unikalus tuo, jog haiku pateikiami originaliais japoniškais hieroglifais, jų transkripcija lotynišku raidynu bei išversti į lietuvių kalbą. Knygą parengė klaipėdietis japonistas, Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorius, Klaipėdos universiteto dėstytojas Vytautas Dumčius.

persikraustymas
kyšo didžiulės
kiškio ausys

"Nė vienas europietis nesupras, kad šis japoniškas trieilis skirtas Naujiesiems metams", - juokiasi knygos "Paparčio šventi ženklai" sudarytojas Vytautas Dumčius.

Gal galite jį pakomentuoti plačiau?

Haiku - tai japoniška poetinė fotografija, kuri atspindi mus supantį pasaulį. Nežinant Japonijos kasdienybės realijų kartais jie gali būti labai neaiškūs.

Paprastai prieš naujus metus daugelis japonų keičia savo namuose susidėvėjusius tatamius (grindų dangą). Tuomet jie viską išneša iš namų į gatvę ir kas nereikalinga - palieka. Jeigu keletas kaimynų vienu metu pradeda keisti tatamius - Kioto senųjų kvartalų gatvės tampa nepravažiuojamos. Būtent tai yra užfiksuota šiame haiku.

Jo autorius pastebėjo šiukšlių krūvoje kiškio ausis, galbūt, išmesto seno nereikalingo vaikiško žaislo. Šis kasdieniškas ir, rodos, visai nepoetiškas tekstas įtrauktas į japonų literatūros chrestomatiją, kurią skaito vaikai mokykloje.

Ar haiku naudojami kaip proginiai sveikinimai?

"Vakarų Europos kūrėjai jau nieko nauja nepasako. Žinoma, kad ir rytiečiai nepasako nieko nauja, bet jie apie tuos pačius dalykus kalba kitaip, į viską žiūri per kitokią prizmę. Tai ir įdomu", - įsitikinęs knygos "Paparčio šventi ženklai" sudarytojas V. Dumčius
Japonijoje proginiai sveikinimai iš viso neegzistuoja. Tiksliau, jie yra, tačiau labai trumpi. Pavyzdžiui: "Sveikinu asmeninio jubiliejaus proga". Jokių poezijų.

Ką haiku reiškia patiems japonams? Ar jie vartoja šiuos poetinius tekstus kasdieniniame gyvenime.

Haiku yra pagrindinis ir svarbiausias šiuolaikinės japonų poezijos žanras. Penkiaeilių ar vakarietiško stiliaus eilėraščių yra kur kas mažiau. Proginius haiku galima pamatyti ant telefono kortelių, sms žinutėse, reklaminiuose bukletuose. Taigi jie yra gana plačiai naudojami kasdieniniame gyvenime.

Šią tradiciją pasiskolino vilniečiai, organizuojantys viešą konkursą "Haiku Vilniuj". Kaip jūs vertinate šį japoniškai lietuvišką projektą?

Man patinka šis žaidimas. Iš tiesų japoniški trieiliai yra žaidimas žodžiais, nereikia ieškoti juose jokių filosofijų, gilių prasmių. Jie fiksuoja daiktus, haiku eilėraštyje labai svarbi paties žodžio giluma. Haiku žodžių - prasmių ir keliamų asociacijų laukas - turi būti kuo platesnis.

Beje, haiku labai išplitęs visame pasaulyje. Daugelyje Europos šalių veikia haiku asociacijos, mokyklos, kuriose moko ir patys japonai. Prieš dešimtį metų man teko dalyvauti japonistų susirinkime Berlyne. Suvažiavo žmonės iš Ispanijos, Rumunijos, Italijos, buvusios Jugoslavijos. Jie turi haiku mokyklas ir leidžia žurnalus.

Beje, 2009 metais Pasaulinės haiku asociacijos suvažiavimas vyks Lietuvoje. Asociacijos prezidentas Ban'ya Natsuishi 2006-aisiais metais dalyvavo "Poezijos pavasario" festivalyje ir buvo labai sužavėtas. Atviras poezijos skaitymas publikai jam pasirodė labai įdomus reiškinys, panašus į haiku skaitymą. Tokių dalykų pasaulyje nėra daug.

Knygos "Paparčio šventi ženklai" pristatymas vyko kalėdinių renginių maratono metu, jame dalyvavo labai daug klaipėdiečių. Kaip jums atrodo, kuo lietuvius taip žavi japonų literatūra, kultūra?

Žmonių gausa knygos pristatyme ir mane nustebino. Gal tai todėl, kad šią knygą kūrė ne vienas žmogus: aš, dailininkas Algis Kliševičius, leidykla. Tačiau iš tiesų buvo susirinkusi labai marga publika, daug nematytų žmonių, kurie daug klausinėjo, domėjosi.

Rytų kultūra susidomėjimas visada yra. Kartais ta banga didesnė, kartais - mažesnė. Viena vertus todėl, kad pasaulis pasidarė labai mažas, kita vertus - Vakarų kultūra yra pernelyg vartotojiška. Iš Vakarų Europos kūrėjo žinome, ko galime sulaukti, nieko nauja jis jau nepasako. Žinoma, kad ir rytiečiai nepasako nieko nauja, bet jie apie tuos pačius dalykus kalba kitaip, į viską žiūri per kitokią prizmę.

Paminėjote, kad pasaulyje veikia haiku mokyklos. Ar tai reiškia, jog kurti haiku galima išmokti?

Kiekvienas žmogus gali kurti haiku. To net nereikia mokytis.

Tačiau haiku turi savo specifinę struktūrą, taisykles.

Klasikinį japonišką trieilį haiku sudaro 5-7-5 skiemenys. Lietuviai yra gana konservatyvūs ir to labai paiso. Tuo tarpu patys japonai dabar šios schemos nesilaiko ir nepataria jos laikytis kitataučiams.

Haiku svarbu ne tiek skiemenų skaičius, kiek estetiniai dalykai: kad trieilis būtų priskirtas kokiam nors metų laikui, kad jame būtų esminis žodis atspindintis metų laiką, kad jame būtų dvi temos, kad trieilis leistų plačiau pažvelgti į mus supantį pasaulį.

Žinia, jog ir kai kurie lietuvių poetai bando kurti haiku. Ką apie juos manote?

Dalyvauju tokioje grupėje žmonių, kurie renka lietuvių poetų parašytus haiku. Jau esame surinkę didelį pluoštą lietuviškų haiku ir net labai įdomių. Kai kurių jų autoriai jau seniai mirę. Manau, kad ateityje išleisime kokį nors lietuviškų haiku leidinį, galbūt antologiją.

Ar pats nebandote rašyti haiku?

Nerašau, bet gal dažniau pastebiu, kad saulė kaip nors kitaip šviečia ar dangus įdomus, ar paukštis skrenda. Pagalvoju, kad tai būtų galima užrašyti haiku, mintyse padėlioju žodžius, tačiau labai sunku laužyti kitos kultūros tradicijas.

Haiku skaitosi labai greitai ir lengvai. Įdomu kiek laiko užtrunka jų vertimas?

Dauguma japoniškų haiku į lietuvių kalbą versti iš rusų arba anglų kalbų ir labai stipriai skiriasi nuo originalių tekstų. Yra mažutė haiku knyga lietuviškai "Septintasis mėnuo". Pastebėjau, kad joje sudėti Bašio Macuo tekstai labai skiriasi nuo originalų. Beje, dažniausiai verčiami tie patys eilėraščiai, nors tas pats Bašio yra parašęs daugiau kaip 3 tūkstančius haiku. Taip yra todėl, kad nėra daug vertėjų, žinančių japonų kalbą.

Man haiku vertimas nebuvo tikslinis darbas, siekiant išleisti knygą. Pirmieji tekstai atsirado rengiant pirmąją haiku knygelę "Drugelis sniege", kuri išėjo 1999 m. Visą laiką nuolat po truputį verčiu. Šalia trieilių haiku jau esu išvertęs ir sukaupęs didelį pluoštą japoniškų penkiaeilių. Gali būti, jog išeis dar viena knyga.

Haiku vertimas iš tiesų nėra toks paprastas, koks atrodo haiku eilėraštis. Išversti haiku sudėtinga todėl, kad patiems japonams vienas hieroglifas reiškia kur kas daugiau nei vertėjas gali suvokti. Jų kalbos struktūros, poetinių kategorijų neįmanoma perteikti kitomis kalbomis. Išverstas eilėraštis atrodo visai nepoetiškas, kampuotas, neapdirbtas. Tad teko nemažai pasiversti po lietuvių kalbos ir po sinonimų žodynus.

Kita vertus, tai gal ir įdomu, nes šiuolaikinė mūsų poezija tokia ir yra. O japonų poezija labai moderni buvo jau prieš 300 metų.

Minėjote, kad nuolat ką nors verčiate. Kas dabar ant jūsų stalo?

Savo bibliotekoje turiu XI-XII amžiaus japonų poezijos rinktinę. Japonijoje ji pakankamai garsi, o Vakarų enciklopedijose net neminima. Vakarų pasaulis apie ją nekalba, nes, ko gero, niekas nebandė šių tekstų versti. Dabar man smalsu, kas joje yra pasakyta.

Apie trisdešimtuosius metus Japonijoje gyveno ir kūrė toks poetas Nakahara Chuya. Jo kūryba labai modernistinė, tačiau gyvenimą jis užbaigė kaip nežinomas poetas. Dabar jį atrado jaunimas, Japonijos 20-mečiams jis tapo dvasiniu lyderiu, o jo eilėraščiai - jaunimo himnu.

Haiku vertimai padarė įtakos jūsų gyvenimui, mąstymui, pasaulėžiūrai?

Aš visada mažai kalbėdavau. Dabar dar mažiau (juokiasi). Manau, kad kiekvienas žmogus skirtingai gyvenimo tarpsniais mąsto vis kitaip. Tad nedrįsčiau kaltinti haiku, jeigu mano mąstymas pasikeitė.

Jurga PETRONYTĖ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2010-05-02   07:36

Nesuprantu tų žmonių,kurie abejoja Dumčiaus kompetencija,ir pan. Jis tikrai labai protingas žmogus.Atsakau Apie duobes ir gelmes : taip,jis gyveno Japonijoje.
Aš mokausi M.Mažvydo pagr. m-loje, kurios direktorius yra V.Dumčius. Jis mūsų klasei (7a) veda civilinės saugos pamokas.Jos tikrai įdomios,pamoka neprailgsta. Kitaip sakant - tai tiesiog poilsis :)

Apie duobes ir gelmes

2010-05-02   07:33

Atsakau: Vytautui tikrai nepavydžiu - nei juodu, nei baltu pavydu. Neturiu ko. Bet elementarių kalbos kultūros klaidų, kurias pastebėtų ir moksleivis, lituanistas turėtų nedaryti - nes automatiškai kyla įtarimas ir dėl vertimų kokybės. Ar aš neteisus, Vytautai?

ha

2010-05-02   07:33

Dumcius yra Dumcius.ir kam ta prasme...is tiesu nedaug apie japonu kalba musuose nusimano,o kai nusimano ir filosofuoja gerai,klaidu neisvengsi.o uz naujus darbus saunu...geru metu ir sekmes

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūros naujienos

Kaliningrade ir Kaliningrado srityje spalio 28-29 dienomis iškilmingai paminėtos lietuvių literatūros pradininko...

Kaliningrade paminėtos Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės nuotrauka, foto

Ketvirtadienio vakarą Klaipėdos autobusų stotį sudrebino ten dar neregėtas pasirodymas – čia...

Klaipėdos autobusų stotyje skambėjo violončelių garsai nuotrauka, foto

Pokariu, jau emigracijoje, Jonas Aistis išliejo apmaudą: "Vienų vienas žodis būt tave...

Sovietinė Lietuvos okupacija: liko netesėti mūsų pažadai nuotrauka, foto

Festivalyje „Vilnius Jazz“ šeštadienį už nuopelnus Lietuvos džiazo kultūrai apdovanotas legendinis pianistas...

Už nuopelnus Lietuvos džiazo kultūrai apdovanotas Viačeslavas Ganelinas nuotrauka, foto

Nelegali turgavietė tarpsta su valdžios palaiminimu? nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Klaipėdos rajonas – ideali vieta nelegalioms turgavietėms steigti. Bet kurioje pievoje bet...

Prie Prezidentūros - klaipėdiečių piketas nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Simono Daukanto aikštėje Vilniuje klaipėdiečiai surengė piketą siekdami atkreipti Prezidentės Dalios Grybauskaitės...

Dėl Saviraiškos centro patalpų - derybos nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras šiemet išsikėlė iš patalpų Strėvos gatvėje, kuriose veikė...

Palangos GMP medikams - modernus įrenginys nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Palangoje budinčios greitosios medicinos pagalbos brigados medikai, pacientą ištikus klinikiniai mirčiai, nuo...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 28 min.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 44 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

reklama

reklama

reklama

reklama

reklama

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...