Diskusijoje narpliotos įpaminklinimo subtilybės

Diskusijoje narpliotos įpaminklinimo subtilybės

Penktadienio vakarą Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje rinkosi miestelėnai, kuriuos domina vienos reprezentacinių uostamiesčio vietų – Atgimimo aikštės – likimas.

Diskusiją „Įpaminklinimo strategijos“ vedęs vicemeras, rašytojas Vytautas Čepas supažindino susirinkusiuosius su įvairiais variantais, ką siūloma daryti su šia miesto aikšte.

„Situacija yra gana paini. Išsirutuliojo penkios nuomonės – nuo sodo iki užstatymo taip, kaip buvo. Šiandien galbūt neišgirsime konkrečių dalykų, tiksliau, tikrai neišgirsime, tačiau išgirsime apie metodologinius dalykus, apie tai, kaip apskritai pasaulyje sprendžiamos tokios problemos“, - renginio pradžioje kalbėjo V. Čepas.

Diskusijos svečias profesorius Alfredas Bumblauskas, vos pristatytas klaipėdiečiams, prisipažino: „Nežinau ir neišmanau iki galo klaipėdiečių problemų, tik žinau vieną, kad dirbame pagal paveldosaugos programą Vilniaus universitete ir žinome, kokiu būdu kuriami pasaulyje tokių reikalų, kuriuos svarstote, sprendimai.“

Profesorius teigė, kad yra dvi įpaminklinimo formos: statomi paminklai arba objektams suteikiami vardai.

Diskusijos svečias vardino Lietuvoje ir pasaulyje žinomus įvairius įpaminklinimo objektus: Žaliojo tilto skulptūras Vilniuje, dėl kurių likimo vis dar neapsisprendžiama, Grūto parką, skirtą tarybiniams reliktams, Vienos Didvyrių aikštę, buvo atkreiptas dėmesys ir į Valdovų rūmų statybų peripetijas.

Pasak A. Bumblausko, vienas objektas gali sukelti visiškai skirtingas emocijas ar prisiminimus. Kaip pavyzdžius jis įvardijo Vienos Didvyrių aikštę – ši primena ir imperinę praeitį, ir religiją, ir Adolfo Hitlerio kalbą 1938-aisiais ir Lukiškių aikštę Vilniuje – ji esą primena laisvės kovas, apskritai laisvę, religiją, šalia buvusias įkurdintas specialiąsias tarnybas.

A. Bumblauskas juokavo, kad ir dabartinis Atgimimo aikštės pavadinimas gali būti suprastas keleriopai – kaip suteiktas išsilaisvinimo iš okupacijos, tautinio atgimimo arba Renesanso garbei.

Profesoriaus teigimu, kalbant apie Klaipėdos Atgimimo aikštę, reikia įvertinti prieštaravimus tarp lietuviškumo ir vokiškumo, tarp lietuvių, lietuvininkų ir klaipėdiškių, tarp klaipėdiškių, žemaičių ir šišioniškių bei sovietinio paveldo interpretacijose (tarp sarkazmo ir nostalgijos).

V. Čepas priminė ir Klaipėdoje gyvenusių žydų įpaminklinimo galimybes – neseniai atidengta paminklinė lenta rabinui Isakui Riulfui, tačiau yra ir daugiau pasaulyje žinomų žydų, kurie gyveno Klaipėdoje, ir kuriuos verta prisiminti.

Diskusijoje dalyvavę architektai bei skulptoriai išsakė ir savo nuomones bei uždavė nemažai klausimų istorikui A. Bumblauskui.

„Aikštės, matyt, dar neužstatysim, nes iškilo problemų ir klausimų daugiau nei atsakymų - kaip mes turim daryt, dėl ko turim daryt, ar dar ginčijamės, ar jau statom. O problemų iškėlimas yra pusė darbo“, - diskusijos rezultatais džiaugėsi vicemeras V. Čepas.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder