2019 m. birželio 16 d. 16:26 val., sekmadienis

Kultūros naujienos

Arūnas Sakalauskas: "Kad įveiktum akmenį, nugalėk save patį"

(3)

Arūnas Sakalauskas: "Kad įveiktum akmenį, nugalėk save patį" nuotrauka, foto

IDĖJA. "Kai dirbi, pradedi nemiegoti, mintis ateina nežinia iš kur: stebeilijantis į pelkę ar kosmosas miegančiam ją atsiunčia", - sakė dailininkas, skulptorius Arūnas Sakalauskas.

© Nuotraukos iš "Klaipėdos" galerijos archyvų.

"Kad suteiktum akmeniui iškalbingą formą, turi būti vidinė įtampa", - sakė Nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, skulptorius Arūnas Sakalauskas, kuriam rytoj bus įteikta VI Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija.

Premija teikiama už Kuršių nerijai reikšmingą kūrybinę veiklą. Žymaus lietuvių raštijos puoselėtojo L. Rėzos paminklo kelias į Juodkrantę buvo gan neįprastas?

Kokiais 1987 metais su anuometiniu Vykdomojo komiteto pirmininku Alfonsu Žaliu svarstėme, kaip galėtume įamžinti Mažosios Lietuvos kultūros žmonių atminimą. Galvojome, kad Danės krantinėje ar prie Menų fakulteto turėtų atsirasti jų biustai. Aš buvau "surinkęs" 24 iškilias asmenybes, po diskusijų jų liko apie 12. Buvau padaręs 12-15 centimetrų Vydūno, Jankaus, Rėzos galvutes, ir jie stovėjo dirbtuvėse išrikiuoti kaip kareiviai. Pagalvojau, kad Rėzos biustą galiu ir didesnį iškalti, bet jis iki galo nebuvo baigtas. Prasidėjo Sąjūdis, ir ta idėja, graži ir truputį utopinė, pasimiršo. Apie 1992 metus su kultūros viceministru Vytautu Balčiūnu prakalbome apie projektą Antanui Baranauskui. Buvo numatyta paminklą statyti Sedos miestelyje, nes jis jaunystėje ten dirbo raštininku, ten gimė didžioji jo meilė rašytojai Karolinai Praniauskaitei, parašiusiai "Žalčio motę". Ji buvo iš nusigyvenusios žemaičių bajorų šeimos, kurioje dauguma pasuko į kunigystę. Jos bendrystė su Baranausku, neįvykusi meilė lėmė, kad jis įstojo į kunigų seminariją. Sedoj paminklo pastatymas sužlugo, bet buvo pastatytas Anykščiuose. O tada V. Balčiūnas prisiminė mano dirbtuvėje besimėtantį Rėzą. Jo iniciatyva buvo prikelti Neringos gyventojai, paagituota seniūnė jam paminklą pastatyti Juodkrantėje.

L. Rėza nukaldintas besišypsantis. O kaip šio raštijos puoselėtojo figūrinė skulptūra atsirado Karaliaučiuje?

Man pasirodė, kad jis nebuvo liūdnas žmogus. Yra išlikęs tik vienas autentiškas paveikslas su jo portretu, tapytu Karaliaučiaus dailės mokyklos atstovo. Ir jame jis šiek tiek šypsosi. O 2008 metais, artėjant Karaliaučiaus 750 metinėms, man paskambino Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Vacys Krutinis ir sakė turintis idėją, kilusią miestų merams - padovanoti tam karalių miestui dovaną. Buvo likę 8 mėnesiai sukurti L. Rėzos skulptūrą, įvyko konkursas, kurį aš laimėjau, ir laikas skulptūrai padaryti susitraukė iki 5 mėnesių. Jonas purslojosi, kad tokiam darbui reikėtų metų.

L. Rėza ilgus metus buvo Karaliaučiaus pilies karo kapelionas, tenykščiame universitete dėstė lietuvių kalbą, dar kažką. Ten buvo kas 4 metai renkamas rektorius, juo buvo išrinktas net keletą kartų. Vėliau jis Napoleono karo metais bėgo nuo rusų armijos per visą Europą. Yra likę jo užrašai apie batalines scenas, apie marą miestuose po karo. Pakui vėl sugrįžo į Karaliaučių.

Girdėjau, jog, kurdamas A. Baranausko skulptūrą, aprėpėte daug archyvinės medžiagos. Sakėte, jog skulptūra turi pulsuoti gyvybe. Ar sąžinės balsas toks galingas, kad reikia kuo daugiau iškasti faktų apie įamžinamą asmenybę?

Baranauskas yra renesansinė asmenybė: poetas, matematikas, muzikantas, grojęs klavesinu. Yra išleista ir jo bažnytinių giesmių knyga. A. Baranauskas baigė Sankt Peterburgo aukštąją kunigų seminariją, Varnių kunigų seminariją, vėliau Kaune dėstė homiletiką (pamokslų sakymo meną). O paskui tapo vyskupu.

MAŽOJI. "Mažąją plastiką kuriant būna daugiau emocijų ir spontaniškumo, greičiau įkūnijama mintis", - sakė Arūnas Sakalauskas.

Galūt tai yra charakterio blogybė, darbo metodika tokia bjauri, kad norisi kuo daugiau apie tą žmogų žinoti. Nes jei kas kada nors paklaus, ką tu čia tokio padarei, vis tiek turėsi vienaip ar kitaip pasakyti. Žmonės klausia. Iš tikrųjų maga kuo daugiau išgirsti apie asmenybę ir surenki informaciją apie viską - nuo jaunų dienų iki mirties, tai, kas publikuota, ir kas ne.

Galima sakyti, jog taip lavėja atmintis ir tarsi išgyvenami kitų gyvenimai? Gal iš žmonos, aktorės Virginijos Kochanskytės, išmokta įsijausti į tų asmenybių išgyvenimus, patirtį?

Galima taip sakyti. Neįsivaizduoju, kaip galima nesusipažinti. Atseit, turi kokią vieną žmogaus nuotrauką ar piešinį - ir padarai. Jeigu turi portretą, stengiesi atrasti ir padaryti jį kitokį. Galbūt tokie dalykai ir sutraukė mus į vieną krūvą.

Nekart girdėjau tamstą vadinant geriausiu Lietuvos monumentalistu.

Kas taip sako? Esu padaręs nemažai mažų skulptūrų ir jas daryti buvo kur kas įdomiau. Mažojoje plastikoje greičiau realizuojama mintis, darbas spontaniškesnis, emocionalesnis, improvizuoji keliomis medžiagomis: bronza, akmeniu ar medžiu. Jų, figūrinių bei abstrakčių, yra muziejuose ir privačiose kolekcijose: "Kelionė", "Naktigonė" su arkliu. Tik nuogos moters skulptūros nesu padaręs. Gal dar bus.

Esate prisipažinęs, kad mažiau dėmesio teikiate saviems gimtadieniams, bet švenčiate skulptūrų gimimą. Koks yra tas kūrybos laikas, ar kankinatės, žaibuojate?

Na, galvos į sieną tikrai nedaužau, tai nepadeda skulptūrai. Tos psichozės niekada nebūna. Tarkime, L. Rėzos skulptūra iš pradžių buvo padaryta be jokio užsakymo, idėja apie Klaipėdos žemės žmones suteikė kūrybinę laisvę, dariau, ką norėjau. Tarsi iš nieko. Žinoma, kai gauni užsakymą, yra kas kita.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Lietuvos 100-mečiui

2017-07-01   20:11

IP: 195.14.182.157

Supilsim kalną iš milijono akmenų,
Klaipėdos centre, prie eglių septynių.
Tuos akmenis mūsų broliai ir seserys suneš,
Už tuos, kas dirba ir gyvena svetimuos kraštuos

Juozas

2015-01-09   15:27

IP: 195.14.177.1

Sveikiname gavus pelnytą premiją. Linkime, kad būtų dar daug tokių Tavo darbo įvertinimų.

Dangė

2015-01-09   12:57

IP: 195.14.177.1

Talentas. Milžinas visom prasmėm:)

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūros naujienos

"Man tai patinka", - lyg nujausdamas klausimą apie aukščio baimę patikina charizmatiškasis...

Aurelijus Liškauskas: „Kabėdamas ant sienos pasaulį matau kitaip" nuotrauka, foto

Vakar uostamiesčio Savivaldybė nusprendė, kad neprieštaraus, jog Muzikinio teatro rekonstrukcijos metu darbai...

Teatro rekonstrukcija: įveiktas dar vienas formalumas nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto savivaldybė iš biudžeto lėšų paskirstė 28 tūkst. eurų įgyvendinti 8...

Kultūros kvartalas siūlo gausybę nemokamų renginių nuotrauka, foto

Nei lietus, nei vėsus oras neišgąsdino norinčių paminėti Lietuvos Valstybės dieną su...

„Ir kas gi tu esi, Tėvyne..." nuotrauka, foto

Kapinėse nerūšiuotos šiukšlės ir įžūlūs vairuotojai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Specialiuose žaliosioms atliekoms skirtuose gardeliuose – stiklai ir plastmasė; nors prieigose matomoje...

Mentalitetų skirtumai nuotrauka, foto

Nuomonės, Tai štai - grįžau iš atostogų. Ir vėl prie varstoto. Jaunoji karta...

Igorio Tiomkino nužudymo tyrėjams – skaudus smūgis nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Policijos ir prokuratūros pareigūnai, tiriantys beveik prieš 5 metus įvykdytą buvusio „Vilniaus...

V. Masalskis apie gardžią cibulynę ir muzikos marias nuotrauka, foto

Žmonės, Prieš 800 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos (Samogitia) vardas, todėl...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 25 min.

Nuomonės, Paskelbta prieš 1 val.

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 2 val.

Žmonės, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...