"Alsuoti" - poezija, virtusi kabaretu

Klaipėdos muzikinio teatro solisto, dainų autoriaus ir atlikėjo Virginijaus Pupšio autorinė programa "Alsuoti", patyrusi keletą transformacijų, režisuota dramos režisieriaus Arvydo Lebeliūno, išaugo iki dviejų dalių, pasipildė dekoracijomis, kostiumais, šviesos efektais, kūno plastika, artistais. Tik šįvakar, vienintelį kartą šį sezoną, uostamiesčio publika išvys jos premjerą.

Išskirtinėje premjeroje, pristatomoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje, žiūrovai pamatys 2 dalių (1 val. 45 min. trukmės) spektaklį, kurį sudaro 24 trumpos vizualizuotos muzikinės istorijos.

Spektaklio "Alsuoti" pagrindu tapo prieš keletą metų pristatyta to paties pavadinimo pirmoji solinė V.Pupšio kompaktinė plokštelė, kurioje skamba 15 dainų pagal lietuvių poetų Marcelijaus Martinaičio, Gintaro Patacko, Sigito Gedos, Eduardo Mieželaičio, Aido Marčėno, Sigito Poškaus eiles.

"Alsuoti" - tai dainos širdžiai. Mano giliu įsitikinimu, nebanalios. Apie tai, kas žmogui svarbu, - žemiškus reikalus ir kosmosą, meilę ir viską, kas telpa žodyje "poezija". Apie tą oro gurkšnį, kurio nėra kada įkvėpti kiekvienam iš mūsų. Nebėra kada gyventi nesibaigiančių darbų, nežmoniškos konkurencijos sąlygomis. Nėra kada pažvelgti į dangų, nėra vietos erdvei, fantazijai, polėkiui, aukai. Tai dainos patiems nuo savęs uždususiems. Jos šiek tiek gydo", - solinį savo projektą tuomet pristatė V. Pupšys.

Po kompaktinės plokštelės pasirodymo spaudoje mirgėjo straipsniai ir atsiliepimai, kuriuose buvo bandoma apibrėžti dainų žanrą, nusakyti jų poveikį klausytojams. Rolandas Kažimėkas, žurnale A-ZET pristatantis popmuzikos naujienas, rašė: "Alsuoti" - geros poezijos dozė, puikios aranžuotės ir tai, ką daugelis vadina dainuojamąja poezija. Tokią muziką reikia ne tiek dainuoti, kiek vaidinti". Matyt, V. Pupšiui įstrigo šis pastebėjimas ir jis, pasikvietęs į į pagalbą režisierių A. Lebeliūną, dainas "vizualizavo".

"ALSUOTI" - tai dainos širdžiai. Mano giliu įsitikinimu, nebanalios. Apie tai, kas žmogui svarbu, - žemiškus reikalus ir kosmosą, meilę ir viską, kas telpa žodyje "poezija", - sako spektaklio sumanytojas V. Pupšys.

"Kažkada mano bičiulis S. Poškus įteikė man G. Gutausko eilėraščių knygą ir pasakė, jog man patiks. Iš pradžių ji mane nustebino, nes man G. Gutausko eilėraščiai nepasirodė panašūs į poeziją, atvirai kalbant, man tai atrodė nesąmonė, bet ta nesąmonė man patiko. Iš tiesų tai aukštoji poetinė kalba, išsakyta žemais žodžiais, kartais net keiksmais. Tai šokiruoja ir tai - G. Gutausko unikumas. Ta poezija manęs nepaleido, aš pradėjau galvoti apie ją. Taip atsirado dainos", - kalbėjo V. Pupšys.

2006-aisiais drauge su tuometiniu Muzikinio teatro režisieriumi Ramūnu Kaubriu "Žaidimus Dievo laukuose" V. Pupšys pabandė paversti spektakliu Klaipėdos dramos teatro scenoje, tačiau tuomet rezultatas nepateisino kūrėjų lūkesčių.

Dramos režisierius Arvydas Lebeliūnas, pirmą kartą įžengęs į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sceną, tiems patiems kūriniams pasiūlė visiškai kitokią interpretaciją.

"Tokio žanro pastatymo nėra nė viename Lietuvos teatre. Todėl man ir visiems spektaklio kūrėjams "Alsuoti" tapo tikru iššūkiu. Dainos dramaturgija yra sudėtingas dalykas, o čia skirtingas dainas reikėjo sujungti į vieną visumą. O G. Gutausko poezija mane tiesiog šokiravo, jutau didžiulį vidinį konfliktą. Iš viso to išėjo spektaklis, kurio vienoje dalyje dominuoja choreografija, kitoje - aktorinis teatras. Visa tai, ko gero, galima pavadinti lietuvišku kabaretu, kaip mes jį suprantame", - sakė režisierius.

"Išties tai nėra dainuojamoji poezija įprasta prasme. Net pats nežinau, kaip apibūdinti šią muziką, šių dainų žanrą. Vis dėlto tai arčiausiai šansono", - patikslino V. Pupšys, kuris spektaklyje atliks pagrindinį pasakotojo vaidmenį. Kitą pagrindinį, tačiau bežodį, vaidmenį "Alsuoti" sukūrė Klaipėdos muzikinio teatro solistas Šarūnas Juškevičius. Spektaklyje taip pat pasirodys teatro artistai Kristina Gudelytė, Aušra Krasauskaitė, Kristina Tarasevičiūtė, Jolanta Milčienė, Ričardas Jankevičius, Valdemaras Marcinkus, Regina Bagdanavičiūtė-Smalienė, Kęstutis Nevulis, gros Gintautas Litinskas (bosinė gitara), Antanas Milerius (klarnetas), Vidmantas Liasis (tūba). Scenografiją kūrė Danielius Sodeika, choreografiją - Jolanta Milčienė, muzikos vadovas - Petr Evchenko, aranžuotojas - Gintautas Litinskas.

Jurga PETRONYTĖ