2019 m. balandžio 20 d. 19:12 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

Ženklų istorijos

2016-08-21, 11:01

Vaiva VAIDILAITĖ

Ženklų istorijos nuotrauka, foto

ONA Jogailaitė, Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukra. Broliui Žygimantui Augustui nepalikus įpėdinio, o po jo karūnuotam prancūzui Henrikui Valua neįvykdžius pareigos ją vesti, Ona buvo išrinkta karaliene ir ištekėjo už vengro Stepono Batoro. Rūmų portretisto Martino Koberio paveiksle pavaizduotas herbas, kuriame - italų žaltys, lenkų erelis ir lietuvių raitelis.

Herbai Vakarų Europoje paplito 12 a. per Kryžiaus karus. Jų prireikė tam, kad mūšyje būtų galima atskirti savus nuo priešų. Iš pradžių tai buvo paprasti linijiniai ženklai, žymintys asmenį ir jo nuosavybę. Ilgainiui jie tapo paveldimi. Palaipsniui kai kurie dinastijų herbai virto valstybių herbais.

Teisę kam nors suteikti herbą turėjo tik imperatoriai arba karaliai. Valdovams susituokus arba sudarius valstybių uniją, rasdavosi sudėtiniai herbai.

Viduramžiais valdovams herbus kurdavo heroldai (jie net specialią aprangą dėvėjo). Tokius turėjo ir Jogaila, ir Vytautas. Heroldų vardai net minimi istoriniuose šaltiniuose (pvz., Vytauto heroldas buvo Mikolajus Lučkė). Herbas puikuodavosi ant pastatų, vėliavose, monetose, antspauduose etc.

Pagrindinis šaltinis, iš kurio istorikai semiasi duomenų apie Lietuvos valstybės ir joje gyvavusių dinastijų skiriamuosius ženklus, yra antspaudai.

Pilies vartai

Ką simbolizuoja Gediminaičių stulpai? Pasak Lietuvos heraldikos tėvu tituluojamo istoriko Edmundo Rimšos, ši geometrinė figūra greičiausiai reiškia pilies vartus. Anot E. Rimšos, iš pradžių tai buvęs Kęstučio dinastijos ženklas, kuris vėliau tapo Trakų kunigaikštystės simboliu. (14 a. pab. Kęstutis, Vytauto tėvas, Trakuose pastatė pilį, kurioje valdė ir Vytautas). Stulpai yra pavaizduoti 1397 m. Vytauto antspaude - raitelio skydelyje.

Steponas Batoras su žmona Ona Jogailaite ir trimis herbais: savo giminės, Lenkijos karalystės ir LDK. Nutapė lenkų dailininkas Janas Mateika.

Vilniaus žemė ir Trakų kunigaikštystė 14-15 a. buvo svarbiausios LDK sritys. Šio laikotarpio monetose Gediminaičių stulpai dažnai vaizduojami šalia LDK herbo Vyčio.

Baltas karys

Vieną seniausių valstybinių herbų Europoje, Vytį, istorikai kildina iš Lietuvos kunigaikščių portretinių antspaudų. Pagal Europos tradicijas (o jas po krikšto perėmė ir Lietuva) portretiniai antspaudai buvo trijų grupių: stovinčio kario, ant žirgo sėdinčio valdovo ir sėdinčio soste karaliaus (ženklas, kad jo valdos suverenios). Pastarasis - aukščiausias rangas. Vytautas tokį antspaudą turėjo po 1392 m., tapęs tikruoju Lietuvos valdovu.

Yra išlikęs 14 a. vid. antspaudas, kuriame matyti ant žirgo sėdintis Algirdas ir stovintis Kęstutis. Padėtis atspindi rangą: pirmasis valdė Vilnių, o antrasis - Trakus.

Vytauto valdymo laikais Vytis įsigalėjo kaip visos LDK herbas.

Etnologų požiūriu

Gediminaičių stulpų simbolinę kilmę etnologas Libertas Klimka linkęs sieti su pagoniškąja šventykla: stulpai skirti aukojimui. Taip pat tai galėjo būti "įranga" dangaus šviesuliams stebėti. Kiti tyrinėtojai Stulpuose įžvelgia triumfo arką.

Stulpų figūroje galima įžiūrėti ir aukurą, ir katalikų bažnyčių fasadą, tad panašu, jog ženkle užkoduotas sakralinės tradicijos tęstinumas. Agluonėnuose, ant Aukuro kalno, pastatytas būtent Gedimino stulpų formos aukuras: jo viduryje dega ugnis, o ją saugo aplink stūksantys trys stulpai. Trys - tai pasaulio struktūra (dangus-žemė-požemis), Šventoji Trejybė.

Išsamiai apie galimas Stulpų ženklo reikšmes rašo lietuvių etnologas dr. Dainius Razauskas (str. "Gediminaičių stulpai simbolikos~požiūriu"; svetainėje "Youtube" yra jo paskaitų įrašų).

Jeigu į Vytį pažvelgtume mitologų žvilgsniu, galbūt pamatytume protėvių dievą Perkūną? Arba baltą Dvasios karį, jojantį į žemiško gyvenimo mūšį su iškeltu amžinosios išminties kalaviju?

Karpis su vilko iltimis

Linijinius herbų ženklus pakeitus natūralistiniams,varijavo kelios dešimtys figūrų (populiariausia - erelis), o jau 15 a. atsirado didžiulė gamtos įvairovė, taip pat visokių keistenybių. Herbus, žinia, turėjo jau ne tik asmenys, luomai bei valstybės, bet ir miestai, siekiantys savivaldos.

Kodėl Veliuonos herbe pavaizduotas karpis su vilko dantimis?

Veliuona - viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Joje stovėjusi pilis (Junigeda) pirmą kartą minima 1291 m. Pagal legendą čia kovojo ir žuvo Gediminas. 1549 m. Žygimantas Augustas Veliuoną užrašė Barborai Radvilaitei.

Herbą (ir savivaldą) gyvenvietei suteikė ATR valdovas, karžygys Steponas Batoras. Kilęs iš Transilvanijos, vengrų didikų giminės, jis buvo vedęs Žygimanto Senojo dukrą, Žygimanto Augusto seserį - Lenkijos karalienę Oną Jogailaitę.

Žuvis - nieko keista: gyvenvietė gi prie Nemuno. O trys vilko dantys paimti iš Stepono Batoro herbo.

Žalčio pinklės

Žygimanto Senojo žmonos ir Žygimanto Augusto motinos ženklas buvo žaltys. Kaip žinome, Bona Sforca kilimo iš Italijos - Milano, Neapolio, Bario ir Rosano princesė, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene.

Pružanų ir Viskončių herbai.

Bonos herbe - ne bet koks žaltys, o ryjantis vaikus. Tai kilmingų italų Viskončių, Sforcų ir Milano simbolis, vadinamas "bišonė" (it. Biscione - "didelis žaltys"). Ženklas itin senas, manoma, apie tūkstantį metų buvęs Viskončių giminės herbe. Reikšmė tiksliai nėra žinoma. Pagal vieną iš versijų, gyvatė ryja saracėną (arabą, musulmoną), kurį nukovęs Otonė Viskontis (Ottone Visconti) Kryžiaus žygyje. Pagal kitą versiją, simbolis paimtas iš actekų mitologijos. Actekų dievas Kecalkoatlis (nakties dangaus, vėjų valdovas, žynių globėjas) irgi vaizduojamas kaip žmogų ryjanti gyvatė.

Be Milano, šiuo ženklu didžiuojasi ir Pružanai (Baltarusija), naudojantys jį miesto herbe bei vėliavoje. Kaimynų duomenimis, "baltarusių karalienės Bonos herbe" vaizduojama, kaip vaikai atsiranda iš žalčio. Bonos portretais šiais metais pasipuošė ir Pinsko autobusų stotelės: plakatuose primenama, kad prieš 459 metus Žygimantas Senasis jai padovanojo šį miestą.

Žymos: heraldika

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

Leidykla „Briedis“ pristato Mindaugo Milinio knygą „Afganistano mėsmalė 1979–1989“. Prieš 40 metų,...

M. Milinis. Afganistano mėsmalė 1979–1989 nuotrauka, foto

Klaipėdos centre, „Rūtų“ galerijoje, atidaryta skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo paroda „Reminiscensijos“ netikėtu kampu...

Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo koliažai nuotrauka, foto

Minint Kultūros dieną jau tradiciškai kultūra į visus „rūmus ir lūšnas“ pirmadienio...

Priekulėje įteikta 9-oji E. Vicherto vardo premija nuotrauka, foto

Kultūros ministerijos konkursą eiti Žemaičių muziejaus „Alka“ direktoriaus pareigas laimėjo Eva Stonkevičienė, Telšių...

Žemaičių muziejui „Alka“ vadovaus Eva Stonkevičienė nuotrauka, foto

Stiprėja bendradarbiavimas su prancūzais nuotrauka, foto

Klaipėda, Prieš pat Jūros šventę į Klaipėdą turėtų atvykti garsus Prancūzijos keliautojas Jean...

Sugrįžę gandrai Brožiuose lizdo neberado nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Į „Bangos“ redakciją paskambinusi Brožių bendruomenės pirmininkė Vida Riaukienė dėstė, jog šiame...

Kaip lietuvininkai margučius margino? nuotrauka, foto

Klaipėda, Šv. Velykos - atgimimo, atsinaujinimo, sąlyčio su gamta ir šeimos šventė. Vienas...

Pasaulio šalių lyderių keistenybės nuotrauka, foto

Įvairybės, Pasaulio galingųjų pomėgiai, įpročiai ir pažiūros kartais būna visiškai neįprasti ir nebanalūs.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...